TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išvados dėl „An-2“: siūloma stiprinti skrydžių saugos taisykles

2015 06 19 15:11
LŽ archyvo nuotrauka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), penktadienį patvirtinęs išvadas dėl į Baltijos jūrą gegužės viduryje nukritusio lietuvių pilotuojamo lėktuvo „An-2“ nelaimės, siūlo griežtinti skrydžių saugos taisykles, bet politinės atsakomybės klausimo nekelia.

Kaip po komiteto posėdžio penktadienį sakė jo pirmininkas Artūras Paulauskas, išvados patvirtintos bendru sutarimu, per savaitgalį jos bus pakoreguotos pagal paskutinius priimtus pasiūlymus, o pirmadienį registruojamos Seimo posėdžių sekretoriate.

„Reikia stiprinti skrydžių saugos taisykles, aiškiau apibrėžti skrendant per vandenį gelbėjimo priemonių turėjimo sąrašą, nes dabar, jei skrydis neviršija šimto jūrmylių nuo sausumos, gali neturėt nei gelbėjimo priemonių, nei avarinių švyturių. Mes manome, kad atsižvelgiant į mūsų jūros temperatūrą, gelbėjimo pajėgumus, turėtų būti šiek tiek sugriežtinta, ir pareikalauti, kad tos gelbėjimo priemonės turėtų būti skrendant per Baltijos jūrą“, - vieną komiteto siūlymų įvardijo A.Paulauskas.

Taip pat komitetas siūlo aiškiau apibrėžti, koks turi būti reagavimo į galimą nelaimę laikas. „Reagavimo laikas, mes manome, kad turi būti aiškiau apibrėžtas ir nelaukti, kol orlaivis turėjo nusileisti, ir tik po pusės valandos pradėti gelbėjimo operaciją“, - sakė NSGK vadovas.

„Turi būti sutvarkyta ir oro stebėjimo sistema, kad būtų galima matyti, o jei negalima matyti skrendančių objektų, kad turėtume susitarimus su visomis mūsų kaimynėmis ir gautume informaciją operatyviai, kur buvo pastebėtas orlaivis ir kur jis galėjo prarasti ryšį“, - dar vieną siūlymą nurodė komiteto pirmininkas.

Kaip silpniausią gelbėjimo ir paieškos operacijos vietą A.Paulauskas įvardijo visuomenės informavimą. Pasak jo, jei visuomenei ir artimiesiems būtų buvę aiškiai pasakyta, kokie pajėgumai ieškojo lėktuvo jūroje, kad rasti gyvų pilotų jau nebėra galimybių, šis įvykis nebūtų sukėlęs tokio rezonanso, nebūtų ir prieštaringų sprendimų - nutraukus operaciją ją vėl pradėti ir panašiai.

„Mes sprendėme, kaip buvo komunikuojama apie operacijos eigą, mes manome, kad čia buvo padaryta daug klaidų, kad nebuvo išaiškinta visuomenei, kiek buvo pajėgumų panaudota, nes pajėgumų buvo panaudota labai daug, penki orlaiviai, mūsų ir Švedijos, gegužės 16 dieną, mūsų nuomone, buvo pakankamas skaičius orlaivių, kurie žvalgė visą Baltijos jūrą. Jei būtų pastebėję ar plaustą, ar su liemene žmogų, būtų buvusi galimybė išgelbėti. To nebuvo visuomenei pasakyta, nebuvo parodyti visi pajėgumai, o buvo apsiribota labai sausu pareiškimu, kad operacija nutraukiama. Būtent tada kilo rezonansas šito įvykio, ir visuomenė nesuprato, ir artimieji nesuprato, tada skambinta ministrui, ministras priėmė sprendimą atnaujinti operaciją, manau, šita vieta visos gelbėjimo operacijos yra labai silpna“, - kalbėjo NSGK vadovas.

Tačiau jis taip pat patvirtino, jog komitetas nusprendė nekelti politinės atsakomybės klausimo, nes anksčiau patvirtintos gelbėjimo ir paieškos operacijos spragos išaiškėjo tik po šio skaudaus įvykio. „Visa tvarka, kuri galioja, ne vieno ministro ir ne vienos Vyriausybės patvirtinta, ir šitas įvykis atskleidė spragas, parodė tos sistemos trūkumus, todėl mes vieno (atsakingo) asmens neįvardijam, nes ilgą laiką ta sistema funkcionavo“, - sakė A.Paulauskas.

Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui dėl lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos opozicija inicijavo interpeliaciją, tačiau speciali redakcinė komisija siūlo Seimui ministro atsakymams pritarti.

Ministras savo atsakymuose irgi pabrėžė, kad galimoje lėktuvo dingimo vietoje jau pirmosiomis valandomis paiešką vykdė keturi Švedijos orlaiviai, vienas Lietuvos kariuomenės paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis ir du Karinių jūrų pajėgų laivai, o tai yra „gerokai didesni pajėgumai“ nei tokiais atvejais reikalauja teisės aktai, pati operacija vykdyta ilgiau, nei tokiomis aplinkybėmis rekomenduojama.

Lėktuvo paieškos operaciją nagrinėjusi Vyriausybės komisija yra padariusi išvadą, kad lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacija iš esmės vykdyta pagal galiojančias normas ir reikalavimus. Kartu komisija pabrėžė, kad priemonių, kurių buvo imtasi, nepakako efektyviai atlikti paieškos ir gelbėjimo veiksmų, todėl trims ministerijoms Vyriausybė pavedė imtis teisės aktų pakeitimų.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Pakėlus orlaivį aptiktas vieno piloto kūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"