TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išvargtas Seimo keturmetis

2012 10 26 7:44
Lapkričio 13 dieną parlamentarai užvers paskutinį šeštosios kadencijos Seimo puslapį./Romo Jurgaičio nuotraukos

Į pabaigą einanti Seimo kadencija buvo itin sunki ir politikams, ir visuomenei. Ekspertų vertinimu, šis parlamentas į istoriją įeis ne tik dėl priimtų svarbių įstatymų, bet ir tam tikrų garbės neteikiančių sprendimų.

Lapkričio 13 dieną į paskutinį plenarinį posėdį susirinkę parlamentarai užvers paskutinį šeštosios kadencijos Seimo puslapį. LŽ primena reikšmingiausius ketverių metų įvykius parlamente, politikų ir ekspertų nuomonę apie šį Seimą.

Dėl krizės ir griežtos diržų veržimo politikos visuomenėje kilusi įtampa išsiliejo riaušėmis prie Seimo rūmų.

Nusiaubti Seimo rūmai

Pirmojo plenarinio posėdžio metu į Seimo pirmininkus pasiūlytas buvęs "šoumenas" Arūnas Valinskas parlamento vadovu buvo išrinktas tik po antrojo balsavimo. Jo vadovavimo laikotarpis buvo neramus - A.Valinskas buvo priverstas aiškintis dėl savo ryšių su Kauno nusikalstamai "Daktarų" grupuotei priskiriamu Rolandu Michalskiu, pravarde Micha, Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimo parašų klastojimo jo rinkimų štabe per prezidento rinkimus. Galiausiai Seimo pirmininko poste neišbuvęs nė metų A.Valinskas buvo atstatydintas. Jį pakeitė konservatorė Irena Degutienė.

Tramdydamas ekonomikos krizę Seimas darbavosi iš peties, net naktimis. 2008 metų pabaigoje parlamentarams pakeitus keliasdešimt įvairių mokesčių įstatymų, atsirado jau bendrinė tapusi frazė "naktinė mokesčių reforma". Dėl krizės ir griežtos diržų veržimo politikos visuomenėje kilusi įtampa išsiliejo riaušėmis prie Seimo rūmų. 2009 metais sausio 16 dieną jomis baigėsi taikus turėjęs būti mitingas. Buvo išdaužyti parlamento rūmų stiklai, langai apmėtyti kiaušiniais ir pomidorais, sulaužyti prie pastato stovintys suoliukai, sugadinti šviestuvai.

Šios kadencijos Seimas pasižymėjo ir energetikos srityje - išardė socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybės kurtą "Leo LT" ir padėjo pamatus naujos atominės elektrinės statybai drauge su Japonijos kompanija "Hitachi".

Parlamentarai ieškojo Lietuvoje galbūt veikusio slapto CŽV kalėjimo, Seimo laikinoji tyrimo komisija aiškinosi "Snoro" bankroto aplinkybes.

J.Razmos nuomone, palyginti su ankstesnių kadencijų parlamentais, šis atrodo "šiek tiek geriau".

Šokių ir dainų neatsisakė

Visuomenės pasipiktinimą ne kartą kėlė parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimas. Kai kurie Seimo nariai įsigudrindavo už mokesčių mokėtojų pinigus pirkti servizus, dovanoti bendruomenėms televizorius, spausdinti savo reklaminius lankstinukus. Liūto dalį parlamentinei veiklai skiriamų pinigų tautos išrinktieji išleido prabangių automobilių nuomai. Kai kurie jų net buvo sudarę nuomos sutartis, leidžiančias transporto priemones po kadencijos išpirkti už likutinę vertę. Tiesa, kilus skandalui, jie išperkamosios nuomos sutartis nutraukė.

Į šį Seimą buvo išrinkta kaip niekada daug pramogų pasaulio žvaigždučių. Daliai jų šokiai, dainos ir kitokia "užklasinė" veikla visos kadencijos metu buvo daug mielesnė nei tiesioginis darbas. Seimo etikos sargai tik skėsčiojo rankomis negalėdami sutramdyti Ingos ir Arūno Valinskų, Andriaus Šedžiaus bei kitų. Tiesa, iš egzotiškos kelionės į neeilinį Seimo posėdį negrįžęs Linas Karalius po apkaltos buvo priverstas padėti parlamentaro mandatą. L.Karalių neteisėtai pavadavusiam, t. y. jo kortele per Seimo plenerinį posėdį balsavusiam Aleksandrui Sacharukui po apkaltos pavyko išsaugoti mandatą.

V.Gapšio teigimu, verslui buvo sudėtinga prisitaikyti prie Seimo nuolat kaitaliotų mokesčių.

Geresnis nei ankstesni

Didžiausios Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad, palyginti su ankstesnių kadencijų parlamentais, šis atrodo "šiek tiek geriau". Nors valdančioji koalicija buvo gana marga, pavyko susitelkti ir įgyvendinti svarbiausius darbus. Dešimtbalėje sistemoje Seimo darbą jis įvertino 7-8.

J.Razma pažymi, kad Seimo kadencija buvo labai įtempta. "Matyt, kitaip ir negalėjo būti, nes teko dirbti kriziniu bei pokriziniu laikotarpiu. Tačiau tai buvo ir sparčių reformų metai", - priduria jis.

J.Razma džiaugiasi Seimo sprendimais energetikos, viešųjų finansų srityse. Nuotaika esą būtų dar geresnė, jei dėl sunkios ekonominės situacijos nebūtų tekę karpyti pensijų, socialinių išmokų, biudžetininkų atlyginimų.

Kaip didžiausią šios kadencijos Seimo klaidą J.Razma įvardija sprendimą rengti referendumą dėl naujos atominės jėgainės statybų. "Tai įnešė daug neaiškumo", - įsitikinęs konservatorius.

Džiaugiasi neįvestais mokesčiais

Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas  Erikas Tamašauskas pritaria, kad ketveri šios kadencijos metai buvo sudėtingi ir įtempti. Pirmiausia dėl to kalta ekonomikos krizė, jis reikalavo skubių ir svarbių sprendimų. "Gal ne visi jie buvo teisingi, gal juos buvo galima pasirinkti kitokius. Tačiau tai, kas buvo padaryta, pripažįsta visi - Lietuvai pavyko geriau išeiti iš krizės negu kitoms šalims", - įsitikinęs jis.

Prie geriausių Seimo darbų E.Tamašauskas priskiria neįvestus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Labiausiai jį nuvylė sprendimas neįteisinti tiesioginių merų rinkimų.

Šios kadencijos parlamento darbą E.Tamašauskas vertina 7. "Mano akimis žiūrint, tai geras įvertinimas. Tiek rašau todėl, kad, mano nuomone, suvaldant ekonomikos krizę buvo galima pasirinkti kitokius žingsnius", - aiškina jis.

Tarp svarbiausių įvykių šios kadencijos Seime I.Šiaulienė minėjo apkaltą L.Karaliui ir A.Sacharukui.

Nesprendė problemų

Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys kadenciją vadina valdančiųjų blaškymosi metais. "Matėme, kaip jie pradėjo naktinėmis mokesčių reformomis, kurias vėliau reikėjo taisyti. Deja, įsiklausymo buvo mažai. Galėjome sutaupyti gana daug laiko, jeigu dialogo tarp visų frakcijų būtų buvę daugiau", - mano jis.

Kalbėdamas apie šį politinį laikotarpį V.Gapšys išskiria Seimo frakcijų skilimus, parlamentarų bėgiojimus iš vienos frakcijos į kitą. Prie blogiausių Seimo sprendimų jis priskiria pensijų, socialinių išmokų sumažinimą. Prieš imantis tokių karpymų esą buvo būtina pasitarti su visuomene, paaiškinti, kada mažinimas bus kompensuotas.

V.Gapšio nuomone, verslui buvo sudėtinga prisitaikyti prie Seimo nuolat kaitaliotų mokesčių, o energetikos srityje palikta daugybė neatsakytų klausimų. "Buvo iššūkių metas, bet, rodos, valdantieji nesprendė krizės problemų, o bėgo paskui krizę", - įsitikinęs jis.

Vertina penketu

Jei šiam Seimui galėtų parašyti pažymį, didžiausios parlamento opozicinės jėgos - Socialdemokratų partijos frakcijos - seniūnė Irena Šiaulienė suraitytų 5. "Buvo nedovanotinų dalykų, kurių save gerbianti ir atsakinga institucija neturėtų daryti", - aiškina ji.

Pasak I.Šiaulienės, ši kadencija buvo sunki tiek Seimui, tiek visuomenei. Ji apgailestauja, kad nebuvo įgyvendinta daugybė valdančiųjų pažadų: nepradėta gyvenamųjų namų renovacija, neišspręsta energetinio saugumo problema, nepavyko sumažinti dujų kainų, dar nepradėta suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, "Sodrą" slegia problemos, aukštasis mokslas reformuotas su klaidomis.

Tarp svarbiausių įvykių šios kadencijos Seime I.Šiaulienė mini apkaltą L.Karaliui ir A.Sacharukui, kaip niekada didelę parlamentarų migraciją iš frakcijos į frakciją. Tiesa, ji įžvelgia ir teigiamų dalykų - Vyriausybė išliko stabili. "Nors mes, socialdemokratai, siūlėme pirmalaikius rinkimus, Vyriausybė išsilaikė", - pažymi I.Šiaulienė.

K.Girniaus vertinimu, šios kadencijos Seimas į istoriją įeis kaip veiksmingai sugebėjęs išspręsti pasaulinės krizės sukeltas problemas.

Sunkiai prognozuojamas Seimas

Politologo Tomo Janeliūno teigimu, šiame Seime daugiau nei iki šiol buvo netikėtų, netikusių ir Vyriausybės nuomonei prieštaraujančių sprendimų. Parlamentas buvo gerokai labiau nekoordinuotas, sunkiau prognozuojamas. Pirmiausia tai lėmė didelė valdančiosios koalicijos fragmentacija ir vienos iš partnerių - Tautos prisikėlimo partijos - byrėjimas.

Anot T.Janeliūno, buvo ir Seimui garbės nedarančių dalykų. "Seimas nesugebėjo atimti teisinės neliečiamybės kai kuriems susikompromitavusiems nariams. Buvo atvejų, kai susikurta gerokai daugiau problemų ne iki galo suvokiant pasekmes, kurių gali sukelti vieni ar kiti sprendimai. Kad ir santykiai su Lenkija - Vyriausybė teikė parengtus įstatymų projektus dėl pavardžių rašybos, o Seimas nesugebėjo jų priimti. Referendumo dėl atominės elektrinės inicijavimas neišsprendė jokių klausimų, tik sukėlė daugiau sumaišties", - vardija politologas.

T.Janeliūnas pripažįsta Seimo vaidmenį sprendžiant ekonomikos krizės problemas. Kad ir kaip keiktume naktinę mokesčių reformą, tuo metu valdančioji dauguma buvo susitelkusi ir sugebėjo priimti sprendimus. "Galėjo kilti rizika, kad bus nepatvirtintas biudžetas. Kad ir kokie blogi būtų įstatymai, jie irgi galėjo būti nepriimti. Atitinkamai jau nuo pat pirmųjų mėnesių valstybę galėjo ištikti krizė vien todėl, kad nesugebama priimti bent kokių nors sprendimų", - aiškina jis.

Krizės tramdytojai

Politologo Kęstučio Girniaus vertinimu, šios kadencijos Seimas į istoriją įeis kaip veiksmingai pasaulinės krizės sukeltas problemas sugebėjęs išspręsti parlamentas. "Manau, krizės tramdymas buvo didysis iššūkis. Antra, šis Seimas ir Vyriausybė pirmieji pradėjo stengtis užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę", - dėsto politologas.

K.Girnius apgailestauja, kad šią kadenciją Seimas su Vyriausybe visą dėmesį sutelkdavo tik vienam reikalui: pirma - finansų stabilumui, vėliau - energetinei nepriklausomybei. Taip buvo apleistos kitos svarbios sritys. Eksperto nuomone, valdžia per mažai rūpinosi socialinės atskirties mažinimu, apleido krašto apsaugos finansavimo didinimo klausimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"