TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įtakingi visuomenininkai atsidūrė užribyje

2014 05 02 6:00
V.Budnikas: „NVO taryba, kuri yra kišeninė valdžios organizacijų taryba, turės teisę kalbėti visuomenės vardu." Facebook nuotrauka

Žmogaus teisių gynėjai sukilo prieš Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos formavimo tvarką. Piktinamasi, esą į šią patariamąją instituciją gali patekti tik mažos dalies visuomeninių organizacijų atstovai, tačiau jie kalbės visų nevyriausybininkų vardu.

Kelias žmogaus teisių gynimo organizacijas, tarp jų - Lietuvos Helsinkio grupę, Lietuvos žmogaus teisių asociaciją (LŽTA), Piliečių gynimo paramos fondą ir kitas, vienijantis Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Algirdą Šešelgį, taip pat į premjerą Algirdą Butkevičių ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiąją patarėją Virginiją Būdienę. Jiems nusiųstame rašte reiškiamos abejonės dėl NVO tarybos – patariamosios institucijos, kuri turi teikti siūlymus Vyriausybei, kitoms valstybės įstaigoms dėl NVO politikos plėtros, finansavimo, kas dvejus metus viešai skelbti NVO būklės Lietuvoje ataskaitą, – teisėtumo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mano, kad visuomenininkai dėl nevyriausybininkų atstovų NVO taryboje turėtų susitarti tarpusavyje.

Didžiausias pavojus

LŽTKC vardu raštą pasirašęs LŽTA pirmininkas Vytautas Budnikas teigia, jog pagal dabartinę tvarką suformuota NVO taryba būtų neteisėta, nes atstovus į ją rinko tik dalis visuomenininkų – priklausantieji vadinamajai NVO koalicijai. Ši jau pateikė savo kandidatus į tarybą. V.Budniką stebina, kad tarp jų – keli tik neseniai įsteigtų organizacijų atstovai. Pavyzdžiui, 2011 metais įkurtos Aplinkosaugos koalicijos ir Vietos bendruomenių sąjungos bei prieš metus veiklą pradėjusios Moterų lobistinės organizacijos nariai. Jam keista, kad į patariamąją instituciją nesiūlomi vaikams, šeimoms, kultūrai, švietimui ir kitoms svarbioms sritims atstovaujantys visuomenininkai. „NVO taryba, kuri yra kišeninė valdžios organizacijų taryba, turės teisę kalbėti visuomenės vardu. Nenorime, kad kažin kokia organizacija imtų šnekėti už visas organizacijas. Matau čia didžiausią pavojų“, - pažymėjo V.Budnikas.

Nori išlaikyti laisvę

LŽTA pirmininkas tvirtina, kad valdžia nepriklausomus visuomenininkus stumia į NVO koalicijos glėbį. Ši esą reikalauja prisiimti neapibrėžtus įsipareigojimus, prieštaraujančius NVO veiklos laisvės principams. „Konstitucija neleidžia mus versti kam nors priklausyti. Visos NVO yra laisvos“, - sakė jis.

V.Budnikas priminė, jog dar 1990 metais Vilniuje vykusiame LŽTA suvažiavime dalyvavo didžiausios nevyriausybinės organizacijos: Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, "Caritas", Valančiaus blaivybės draugija, „SOS vaikai“, Aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei kitos. Tada jos balsavo ir sutiko tarpusavyje bendradarbiauti tiek, kiek tai neprieštarauja jų tikslams bei veiklos principams. Esą tokiu būdu buvo sudaryta pirmoji NVO koalicija. „Pats faktas, kad LŽTKC narė LŽTA yra Europos žmogaus teisių asociacijos ir Tarptautinės žmogaus teisių lygų federacijos narė, o centrui priklausantis Piliečių gynimo paramos fondas - asocijuotas Europos Tarybos narys, rodo, jog pagrindinis vaidmuo atstovaujant Lietuvos pilietinei visuomenei tarptautiniu lygmeniu tenka ne jūsų rašte proteguojamai koalicijai, o būtent 1990 metais faktiškai suburtai koalicijai“, - teigiama A.Šešelgiui adresuotame dokumente.

Burs alternatyvią tarybą

LŽTA vadovas įsitikinęs, kad SADM turėtų sukviesti šalyje veikiančių NVO forumą ir per jį išrinkti visuomenininkų atstovus į NVO tarybą. „Kaip jau bus, taip, bet tai bus demokratiška, teisinga. O dabar, kai vienas žmogus sudarė savo draugų sąrašėlį į NVO tarybą, nėra teisinga“, - sakė jis.

Anot V.Budniko, nerasdami išeities ir neapsikęsdami dėl valstybės finansuojamų NVO protegavimo, daugelis nepriklausomų visuomenininkų siekia įsteigti nepriklausomų NVO tarybą. Esą ji atspindėtų tikruosius Lietuvos visuomenės lūkesčius ir realią, o ne statistiškai valdžios pageidaujamą visuomenės padėtį. „Dar kartą pabrėžiame, kad tokiomis sąlygomis, kai atsakomybę už pilietinės visuomenės formavimą valstybė perkelia vienai iš tūkstančio NVO, pilietinės visuomenės vystymasis Lietuvoje yra neįmanomas“, - tikino V.Budnikas.

Ne valdžios reikalas

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras A.Šešelgis pažymėjo, jog valdžia nenori kištis į visuomenininkų vykdomą kandidatų į NVO tarybą atranką. „Norime, kad jie viską padarytų patys. Jų yra labai daug, o vietų skaičius NVO taryboje – ribotas. Mes, vyriausybininkai, paprašysime po atstovą iš ministerijų. Tada Vyriausybei atiduosime konkretų sąrašą, kad jį patvirtintų“, - aiškino viceministras.

A.Šešelgio žodžiais, tik rekomenduojama, kad kandidatai į tarybą būtų teikiami per NVO koaliciją. Kadangi norinčiųjų dalyvauti NVO tarybos veikloje yra gerokai daugiau nei vietų joje, siekiama, jog visuomenininkai tarpusavyje susitartų, ką deleguoti. „Galėtume paprašyti, kad visos norinčios organizacijos pristatytų mums savo kandidatus. Tačiau jų bus apie 60. Paskui iš karto būsime apkaltinti šališkumu. Sakys, kodėl pasirinkote ne mus, o jį“, - nuogąstavo viceministras.

A.Šešelgis patvirtino, kad LŽTKC turi teisę dalyvauti NVO tarybos veikloje. Tačiau tai turi būti suderinta su kitomis NVO, o ne su valdžia.

Durys atviros

NVO koalicijos veiklą koordinuojančio labdaros ir paramos fondo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas pabrėžė, kad pagal įstatymą atstovus į NVO tarybą turi deleguoti nacionalinės skėtinės nevyriausybinių organizacijų asociacijos bendru sutarimu, t. y. per koaliciją. „Ją sudaro, atrodo, 14 asociacijų, kurios vienija visas Lietuvoje veikiančias bendruomenes, jaunimo, moterų, taip pat kultūros srityje veikiančias organizacijas“, - dėstė jis.

M.Žaltauskas sakė, kad NVO koalicija yra atvira. Jo nuomone, LŽTKC turėtų bendrauti su koalicijai priklausančiomis asocijuotomis struktūromis. „Įsivaizduokite, koalicija vienija apie 3-4 tūkst. organizacijų, veikiančių įvairiose srityse, o LŽTKC - 5 organizacijas. Jos turėtų dalyvauti bendrame sprendimų priėmimo procese“, - įsitikinęs M.Žaltauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"