TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įtakos žaidimai stabdo mokslo pažangą

2016 10 13 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš beveik dešimt metų politikų priimti sprendimai, iš kitų mokslų išskyrę socialinę ir humanitarinę sritis bei leidę jų atstovams virti savose sultyse, nesiejant veiklos finansavimo su darbų pristatymu tarptautinėje arenoje, kenkia šalies pažangai. Tarptautiniai ekspertai fiksuoja Lietuvoje itin žemą šių sričių mokslų lygį, o situacija keičiama vėžlio žingsniu.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, šiemet Lietuvoje vykdomiems moksliniams tyrimams iš viso buvo paskirstyta beveik 46,3 mln. eurų. Daugiau kaip ketvirtadalis šios sumos – 16,6 mln. eurų – mokslo ir studijų institucijoms padalyta pagal mokslo darbų vertinimo rezultatus.

Vienas pagrindinių kriterijų vertinant mokslininkų veiklą – jų darbų publikavimas tarptautinį reitingą turinčiuose mokslo žurnaluose ir spausdinimas pasauliniu mastu pripažintose leidyklose. Toks metodas pasirinktas netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo, siekiant pagerinti Lietuvos mokslo kokybę ir tarptautinį žinomumą. Po 2000-ųjų tarptautiškumo reikalavimas dar sustiprėjo: pagal tuo metu įsigaliojusią tvarką Lietuvos mokslininkų darbai, paskelbti tarptautiniu lygmeniu, vertinant įgavo maždaug du kartus didesnį svorį, nei vietiniuose specializuotuose žurnaluose ar leidyklose išspausdinti straipsniai bei monografijos.

Kalba apie lobistines grupes

Situacija pasikeitė, kai į valdžią atėjo centro-dešinės Vyriausybė. Tuometinio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus 2009-ųjų birželio 29 dieną pasirašyta, o kitais metais patobulinta nauja mokslinės produkcijos vertinimo metodika nustatė, kad tarptautiškumas, kaip svarbus vertinimo kriterijus, toliau bus taikomas techninių, fizinių, gamtos mokslų atstovų darbams, tačiau socialinių ir humanitarinių sričių mokslininkams pakaks publikuotis vietos žurnaluose bei leidyklose. Šių mokslų darbų vertinimo metodikos pagrindu tapo monografijų puslapių skaičius, paskatinęs leisti šimtais lapų skaičiuojamus vietinės reikšmės veikalus.

„Žinote, yra lobistinių grupių, kurios daro didelę įtaką politikams. Ir labai negerai, kad į tuo metu sukurtą rezervatą leista patekti ir socialiniams mokslams. Praėjusiais metais buvo paskelbtos dvejus metus trukusio užsienio ekspertų, vertinusių Lietuvos mokslo situaciją, taip pat tai, kaip atrodo lietuviškos publikacijos tarptautiniame kontekste, tyrimo išvados. Jų nuomone, Lietuvoje yra socialinių mokslų institucijų, kurios nesiekia net vidutinio mūsų šalies lygio, todėl neturėtų būti vadinamos mokslo padaliniais“, – apie šią situaciją „Lietuvos žinioms“ pasakojo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, keliose vyriausybėse švietimo ir mokslo viceministro pareigas ėjęs Rimantas Vaitkus.

Siūlymai taikyti išskirtinius humanitarinių mokslų darbų vertinimus pasigirdo gerokai anksčiau, nei buvo pasirašytas minėtas ministro sprendimas. Dar 2006 metais tuometis prezidentas Valdas Adamkus sudarė darbo grupę, kuri turėjo suformuluoti Lietuvos humanitarinių mokslų specifiką ir misiją atitinkančius vertinimo kriterijus, – taip esą siekta apsaugoti šią sritį nuo „gamtos mokslų dominavimo“. Pateiktų pasiūlymų pagrindu buvo parengta lituanistinės plėtros programa, o vėliau Lietuvos mokslo taryboje, skirstančioje lėšas moksliniams tyrimams, sukurtas atskiras Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas.

Andrius Kubilius: “Deja, socialinių mokslų indėlis formuojant mūsų valstybės politiką šiuo metu nėra toks, koks galėtų būti.”"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tapatybei puoselėti

Tuometis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, vadovavęs ministrų kabineto sprendimu sudarytai Lituanistikos plėtros komisijai, „Lietuvos žinioms“ teigė esąs įsitikinęs, kad aptariant susiklosčiusią mokslinių darbų vertinimo situaciją reikėtų aiškiai atskirti humanitarinius ir socialinius mokslus.

„Tam, ką vadinu baltistika arba lituanistika (lietuvių kalba, literatūra, tautosaka, istorija ir kultūra), taikyčiau visai kitokius reikalavimus, nes jie reikalingi mūsų tautinei tapatybei, mentalitetui, galų gale – paveldui įprasminti. Jų vertinimo orientacija tik į tarptautinius žurnalus kažin ar būtų absoliutus matas. Tų tyrimų reikia mums patiems, todėl, manau, ši sritis turėtų gauti išskirtinį finansavimą, vertinant ne vien standartinius rodiklius, kaip tarptautinės publikacijos, bet ir viso mūsų paveldo, savivokos klausimus“, – aiškino jis.

Politiko manymu, kitokia yra socialinių mokslų situacija, jų tyrimai turėtų būti vertinami taip pat, kaip ir kitų mokslo šakų. „Deja, tenka pasakyti, kad socialinių mokslų indėlis formuojant mūsų valstybės politiką šiuo metu nėra toks, koks galėtų būti. Tikslieji mokslai nurodo svarbią tolesnę Lietuvos modernios ekonomikos vystymosi kryptį, lituanistika atlieka savo funkciją, padėdama visuomenei susivokti, o socialiniai mokslai pastaruoju laikotarpiu nevaidina tokio vaidmens, kokį galėtų, net kokį vaidino anksčiau, prisimenant akademiko Eduardo Vilko lyderystę“, – kalbėjo A. Kubilius.

Iniciatyva – iš mokslininkų

ŠMM tuo metu vadovavęs G. Steponavičius „Letuvos žinioms“ sakė, kad sprendimas į atskirą grupę išskirti socialinius ir humanitarinius mokslus kilo Lietuvos švietimo sistemoje diegiant skandinaviškąjį modelį. „Siekta, jog nebūtų įtampos tarp socialinių-humanitarinių mokslų ir tiksliųjų bei technologinių mokslų“, – tvirtino jis.

G. Steponavičius griežtai neigė, kad tokiam sprendimui turėjo įtakos lobistinių grupių spaudimas, tačiau prasitarė, esą pakeitimų iniciatyva „išplaukė iš mokslininkų bendruomenės“. „Tai buvo mokslo savivaldos klausimas“, – pridūrė politikas.

Buvusio švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio nuomone, socialiniai mokslai į vieną grupę su humanitariniais pateko dėl to, kad politikai privengė politologų – socialinių mokslų atstovų, galinčių sukelti rezonansą visuomenėje. „Viskas prasidėjo dar Lietuvos nepriklausomybės pradžioje. Socialiniai mokslai kadaise tarnavo Sovietų Sąjungos ir Komunistų partijos ideologijai, jiems persiorientuoti buvo gana sudėtinga. Nekaltinčiau tos srities žmonių, tačiau socialiniai-ekonominiai mokslai yra labai svarbūs, todėl ir Lietuvoje jie turėtų būti vertinami kaip visi kiti“, – svarstė D. Pavalkis.

Gintaras Steponavičius prasitarė, kad iniciatyva į atskirą grupę išskirti socialinius ir humanitarinius mokslus „išplaukė iš mokslininkų bendruomenės“."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ką reiškia išlygos, leidusios socialiniams mokslams virti savose sultyse, atskleidė 2014–2015 metais Lietuvoje vykdytas 46 tarptautinių ekspertų tyrimas, per kurį vertinta visų Lietuvos mokslo institucijų kuriamo mokslo kokybė. Daugiausia balų – 5 – negavo nė viena Lietuvos mokslo įstaiga iš 126 vertintų. Dar blogiau: net 49 įstaigos buvo įvardytos kaip silpnos arba patenkinamos net nacionaliniu lygmeniu. Geriausiai Lietuvos pasiekimai buvo įvertinti fizinių ir medicinos mokslų srityse, o socialinių ir humanitarinių mokslų galutiniai balai – kur kas mažesni. Vienas pagrindinių siūlymų, pateiktų Lietuvai, – didinti mokslo tyrimų tarptautiškumą, tai yra publikuoti juos ne nacionaliniuose, bet kitų šalių leidiniuose.

Atveria rezervatą

Reikalavimas, siekiant finansavimo, publikuoti savo darbus tarptautiniu mastu pripažintuose žurnaluose į humanitarinių ir socialinių mokslo sričių vertinimus sugrįžo praėjusių metų pradžioje. Šiuo metu ŠMM rengia naują mokslo veiklos vertinimo metodiką. Jos esmė – įteisinti tvarką, pagal kurią 50 proc. lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai būtų skiriama pagal palyginamojo ekspertinio mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo rezultatus, kas penkerius metus pasitelkiant užsienio ekspertus, kiti 50 proc. – pagal trejų paskutinių metų formaliojo institucijų veiklos vertinimo rezultatus, apimančius ir mokslinės veiklos, taigi ir tarptautinių publikacijų, vertinimą.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė ŠMM Mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas dr. Stanislovas Žurauskas, pokyčiai kol kas labiau paliestų socialinių mokslų atstovus – humanitarai nerti į tarptautinius vandenis bus skatinami pamažu. „Šiuo metu atrenkame vertintinų darbų rūšis. Manome, kad į socialinių mokslų sritį reikia grąžinti tarptautinius vertinimo elementus, didinti jų svorį. Socialiniai mokslai yra lygiai tokie patys, kaip ir visi kiti, tačiau kurį laiką jie patys buvo užsidarę tarsi rezervate, o jis – žalingas. Kai dingsta tarptautinės ekspertizės, dingsta bendravimas su užsieniu, tyrėjai apsiriboja vietinėmis problemomis, kurios, žinoma, svarbios, bet kaip mokslininkai jie netobulėja“, – kalbėjo ŠMM atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"