TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Italus sudominti sunku, bet įmanoma

2012 10 24 11:19
Daivos Gailiūtės nuotraukos/Lietuvos ambasadorius Italijoje P.Zapolskas bei Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų vadovė I.Gaižutytė.

Apie Lietuvą italai dabar žino kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį, turizmas plečiasi, tačiau tradicines vertybes pripažįstančios Italijos lietuviška virtuve ar tekstile nenustebinsi.

Tokį požiūrį dėsto socialinių mokslų daktarė Ieva Gaižutytė, vadovaujanti praėjusią vasarą Romoje atidarytiems Italijos ir Lietuvos prekybos rūmams. Tokią instituciją Italijoje Lietuva įsteigė pirmoji iš Baltijos šalių.

Spalio 19-21 dienomis Riminio kurorte vyko Europoje garsi turizmo mugė, kurioje Lietuvos atstovai siekė sudominti italus mūsų šalies kultūra. Italijos ir Lietuvos prekybos rūmai jau antrą kartą padėjo oficialioms institucijoms organizuoti renginį šioje šalyje ir populiarinti Lietuvą tarp verslo atstovų.

Rugsėjį Pietų Italijos mieste Baryje, mugėje "Fiera del Levante", didelio pasisekimo sulaukė konferencija apie Italijos verslo galimybes Lietuvoje ir Mariaus Jovaišos fotografijų "Neregėta Lietuva" paroda. Čia turėjo galimybę apsilankyti tūkstančiai Italijos piliečių.

Apie tai, kaip sekasi įgyvendinti idėjas, LŽ kalbėjosi su Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidente Ieva Gaižutyte.

Sumanė užpildyti vakuumą

- Kelerius metus dirbote Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje kultūros atašė, o dabar ėmėtės verslo. Kaip kilo mintis, kad būtina dvišalė institucija?

- Mano manymu, kultūros atašė atlieka vadybininko funkciją. Esu studijavusi vadybos, rinkodaros, ekonomikos dalykus, esu parašiusi vadybos srities mokslinį darbą. Tad sąlyčių su verslu visuomet buvo.

Dirbdama Italijoje mačiau vakuumą dvišaliuose ekonominiuose santykiuose. Jo gal dėl finansinių priežasčių neįstengė užpildyti jokia Lietuvos arba Italijos institucija. Man buvo įdomu bandyti tai padaryti, nors, tiesą sakant, nemaniau, kad reikės tiek laiko, lėšų ir kad pakliūsiu į tokią biurokratinę klampynę.

- Kas buvo sunkiausia?

- Rūmų steigimą derina ir oficialų leidimą išduoda Ūkio, Užsienio reikalų ministerijos bei Italijos prekybos sąjunga. Šis procesas nesustyguotas, kaip man pasirodė, ministerijos kai kur konkuruoja tarpusavyje, viskas užsitęsia.

Įprasta, kad registracija trunka dvejus metus, vadinasi, mums pasisekė - prireikė tik pusantrų metų. Net stacionaraus telefono registracija truko beveik tris mėnesius. Buvo pateiktas klaidingas numeris, kurį jau buvome viešai paskelbę, vėliau ryšys nuolat neveikė. Lietuvoje tai neįsivaizduojamas dalykas.

Buvo sudėtingų reikalavimų ir dėl patalpų: turėjome įrodyti, kad jos atitinka rūmų statusą, kad turime komunikacijos bazę, sekretoriatą. Viena vertus, ministerijų kontrolė motyvuoja profesionaliai dirbti, kita vertus, tai sunku suprasti, nes rūmų veiklos jos nefinansuoja.

- Įstaigos veikla kainuoja. Kas jums padėjo finansiškai?

- Savo idėja reikėjo sudominti italus, įtikinti juos perspektyvomis. Subūriau šešių žmonių valdybą, kurią sudaro aukšto lygio advokatai, verslininkas, žurnalistas. Pastarasis mums labai padeda, kai reikia išplatinti informaciją apie renginius. Taigi rūmus steigėme valdybos lėšomis. O dabar Italijos ir Lietuvos prekybos rūmai, kaip ir visi kiti, turi išsilaikyti iš narystės metinio mokesčio ir konsultavimo paslaugų. Dar galime dalyvauti Italijos ministerijų projektuose, kartais jiems skiriamas Europos Sąjungos finansavimas.

Šiuo metu esame pateikę paraišką gauti finansavimą jauniems Lietuvos specialistams, kurie atliktų praktiką Italijos verslo įmonėse. Stipendijos aštuoniems žmonėms pusei metų sudarytų maždaug 50 tūkst. eurų. Laukiame atsakymo.

Ieva Gaižutytė vadovauja praėjusią vasarą Romoje atidarytiems Italijos ir Lietuvos prekybos rūmams.

Vadovė kitatautė - išimtis

- Kokią naudą rūmų veikloje įžvelgia valdybos nariai italai?

- Jie tiki, kad santykiai yra perspektyvūs. Tai visiems įdomi kūrybinė veikla. Žinoma, variklis šioje institucijoje esu aš. Natūralu, kad vienas žmogus turi tempti paskui save kitus. Būna ir pesimizmo akimirkų, tuomet jiems reikia įpūsti vilties.

- Kartu su verslo ryšiais ėmėtės ir parodų organizavimo. Ar rūmams kultūrinė veikla taip pat artima?

- Kultūros idėjų realizavimas taip pat kainuoja. Tačiau valdyboje esame nutarę, kad dalį lėšų skirsime kultūros renginiams ir socialiniams projektams. Pagal išgales prisidėjome prie Lietuvos ambasados iniciatyva surengtos konferencijos Molotovo-Ribbentropo paktui paminėti Romoje. Fotografijų parodas eksponavome Baryje, dabar antrąkart pristatome Riminyje. Prisidėjome prie M.K.Čiurlionio konferencijos pakviesdami į Lietuvą pianistą iš Italijos Orazio Sciortino.

- Rūmų interneto svetainėje nurodote, kad teikiate įvairias konsultacines paslaugas. Ar tai daro valdybos nariai?

- Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis su partneriais Italijoje ir Lietuvoje dėl specializuotų paslaugų, pavyzdžiui, su viena iš prestižinių italų finansų apskaitos agentūrų "Studio Benigni" dėl pagalbos finansiniais klausimais. Nes atidžiai analizuojame kiekvieną į mus besikreipiančio verslininko poreikį.

- Kuo skiriasi Italijos ir Lietuvos prekybos rūmai nuo kitų? Estai ir latviai tokių institucijų, kaip suprantu, neturi?

- Į mūsų rūmų atidarymą birželio mėnesį buvo pakviesti ir estai, ir latviai, ir kitų šalių ambasadų diplomatai, daugelio Italijos institucijų atstovai. Mūsų veikla ypač susidomėjo suomiai. Lietuvos ambasadorius Petras Zapolskas pristatė kaimynams šią iniciatyvą. Visi gyrė, kad Lietuva kitiems yra gražus pavyzdys, bet kol kas jie gal  tebeieško tokiai veiklai lėšų.

Italijos prekybos rūmų sąjunga vienija 100 narių, ir tik vienintelius - Italijos ir užsienio prekybos rūmus - įsteigė ir jiems vadovauja ne italas, o lietuvė. Tai reta išimtis. Mes stengiamės pritraukti investuotojų į Lietuvą, o lietuviams Italijoje padėsime organizuoti verslą.

- Kur įžvelgiate bendradarbiavimo nišų?

- Lietuva vis labiau pažįstama Italijoje. Dabar, priešingai nei patyriau mokydamasi Milane prieš dvylika metų, nebereikia aiškinti, kur yra ir kas ta Lietuva. Į Bario maisto pramonės mugėje vykstančią konferenciją, kuri rengiama jau 76 metus, sugebėjome sukviesti visų svarbiausių miesto verslo institucijų atstovus. Jautėme susidomėjimą lietuviškais maisto produktais, verslininkai keitėsi kontaktais. Žinau, kad užsimezgę ryšiai plėtojami toliau.

Mūsų šalies pienininkai mocarelos sūrio gamybai gabena žaliavą, ji gerai vertinama. Italus domina ir kita mūsų žemės ūkio produkcija.

Apie Lietuvą pasakojame, kad šalis tinkama inovacijoms, aukštųjų technologijų plėtrai, nes turi daug kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau italai įsisuka lėtai, dirbant su jais reikia turėti kantrybės.

Itališka virtuvė - nepakeičiama

- Ar italai mėgsta keliauti?

- Italai labai mėgsta keliauti, turiu pažįstamų, kurie prieš krizę išvykdavo kur nors ir po keturis kartus per metus. Bet italas nemėgsta vargo ir nepatogumų. Nemėgsta kempingų. Jam reikia, kad nebūtų šalta ir per daug rizikinga, kad būtų tiesioginis skrydis. Keliauja grupelėmis, šeimomis.

- Kuo domisi šios šalies žmonės?

- Italams ne tiek įdomu kitų šalių tautiniai ypatumai, kiek, pavyzdžiui, vokiečiams. Jie susikoncentravę į savo šeimą ir savo tradicijas.

- Tai kaip pagyvinti turistų susidomėjimą Lietuva?

- Pernai Lietuvoje apsilankė 40 tūkst. italų, nemažai lietuvių vyksta į Italiją. Čia jie jaučiasi puikiai. Turizmas Italijai sukuria maždaug 9 proc. BVP, Lietuvoje - apie 4 procentus. Kad italų turistų padaugėtų Lietuvoje, reikia dažniau bendrauti su Italijos žurnalistais, pasakoti apie mūsų krašto savitumą.

Riminio turizmo parodoje Italijos ir Lietuvos prekybos rūmai prisidėjo prie Lietuvos ambasados ir Turizmo departamento organizacinių darbų. Rengėme konferenciją, kurios vadovas - mūsų rūmų generalinis sekretorius Ugo Meucci. Reikia rasti, kuo italus nustebinti.

Cepelinai nesuviliotų

- Į Italiją žmonės vyksta nusipirkti garsių dizainerių drabužių. Ar italai irgi jais rengiasi?

- Tipiškam italui svarbu dėvėti madų dizainerio drabužį arba turėti žinomo gamintojo aksesuarą. Tai kone privaloma. Jiems svarbu kokybė. Prioritetą teikia žinomiems vardams, nors, tarkim, kokios nors Neapolio dirbtuvėlės darbą taip pat vertina.

Visgi Lietuvos dizaineriams labai sunku įeiti į Italijos rinką, nors kreipėsi ne vienas. Milane yra "Nijolės" kailių salonas, bet jis orientuojasi ne į italus, o daugiau į rusus, kurie atvyksta čia apsipirkti.

- Ar įmanoma Italijoje atidaryti lietuviško maisto restoraną?

- Būtų labai sudėtinga, lygiai taip pat kaip ir plėtoti tekstilės eksportą. Maistas čia toks įvairus, kiekvieno regiono virtuvė skirtinga. Net kiekvienas miestas turi savo braižą. Italai su humoru žvelgia į kinų ar kokią kitą virtuvę, vertina tik tradicinius itališkus patiekalus. Lietuviškas restoranas vargu ar turėtų perspektyvų.

Tiesa, mes svarstėme apie baro atidarymą Romos senamiestyje - su užkandžiais ir alumi, bet šią mintį dar reikia išplėtoti. Patyrėme, kad pietų italams Baryje labai patiko mūsų kepta duona, nes pietiečiai mėgsta aliejuje gruzdintą maistą.

- Kokia dar veikla jus vilioja, kaip leidžiate laisvalaikį?

- Visą laisvalaikį dabar "suvalgo" veikla rūmuose, tikiuosi, kad taip yra tik pradžioje. Nenutraukiau darbo sutarties su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, dėstau jau dešimt metų, ir man labai svarbu savo tarptautinę patirtį perduoti studentams. Į Lietuvą parskrendu beveik kas mėnesį. Dabar tai nėra sudėtinga. Man laisvalaikis - tai nueiti į nuostabią kavinukę prie namų, išgerti cappuccino su kornetu, su vyru pasivaikščioti po Romą, pasigrožėti jos istoriniu paveldu. Arba nuvažiuoti į kokį kaimelį, paragauti nacionalinių patiekalų. Tai ir yra atgaiva sielai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"