TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įtampos dėl Rusijos veiksmų fone – vidinis susiskaldymas

2014 03 06 12:51
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu akivaizdoje, kai įžvelgiama grėsmių ir Lietuvai, šalies politikai negeba reikšti vieningos pozicijos. Ar valdančioji koalicija neturėtų skilti ir persitvarkyti, kad realios grėsmės atveju sprendimai būtų priimami sklandžiai? Politologų nuomonės dėl to išsiskiria.

Požiūrių suirutė

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino poziciją iš dalies atitinkantį požiūrį į įvykius Ukrainoje, o galimas Darbo partijos sąsajas su Rusija priminė Lietuvos prezidentė.

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio trečiadienį išplatintą pranešimą pasmerkė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tuo metu šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodė turinti žinių, jog Kremlius galimai daro įtaką ir Darbo partijos vadovams.

„Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO, gynimo klausimai, Darbo partijos kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu, nes turime žinių, kad šios partijos vadovams įtaką gali daryti Kremlius. Todėl labai aiškiai noriu pareikšti Lietuvos žmonėms: Lietuvos ir NATO šalių gynyba nebus šios partijos interesų rate“, – trečiadienį D.Grybauskaitę citavo Žinių radijas. L.Graužinienė pareiškė, kad, jeigu D.Grybauskaitė nepaneigs savo žodžių, Seime bus inicijuojama komisija dėl prezidentės įgaliojimų viršijimo.

Žinia, kad ir partija „Tvarka ir teisingumas“ turi prorusiško įvaizdžio šleifą dėl jos vedlio Rolando Pakso ryšių, dėl kurių jis buvo nušalintas nuo Prezidento pareigų.

Socialdemokratų – didžiausios valdančiosios koalicijos jėgos – vadovas, premjeras A.Butkevičius Žinių radijui ketvirtadienį sakė, kad jei yra žinių dėl Kremliaus įtakos „darbiečiams“, ši informacija turi būti žinoma šalies vadovams, o prezidentės paskelbto pareiškimo tikrumą reikia išsiaiškinti. Dėl LLRA jo poziciją buvo tikimasi išgirsti trečiadienį. Įprasta, kad vykstant Vyriausybės posėdžiui, žurnalistai per atstovą perduoda klausimus, kuriuos užduos premjerui A.Butkevičiui ir ministrams. Visai neįprasta, kad premjeras po posėdžio neateitų atsakyti į klausimus. Šį trečiadienį vienas iš vos poros premjerui perduotų klausimų ir buvo apie tai, kaip bus reaguojama į V.Tomaševskio pasisakymą, ir ar valdančioji koalicija toliau gali gyvuoti. Premjeras žiniasklaidos salėje po posėdžio nepasirodė.

Vietoje susitelkimo – vidiniai stumdymaisi

Politologo L.Kasčiūno manymu, normaliai funkcionuojančioje demokratijoje LLRA seniai nebebūtų valdančiojoje koalicijoje ir vargu, ar apkritai dar egzistuotų. „Daugėja signalų, kad tai antivalstybinė politinė jėga, politinius dividendus besikraunanti tautinės neapykantos kurstymu. Tačiau mūsų valstybėje su normalumo sąvokomis yra sudėtinga“, – komentavo L.Kasčiūnas.

Tuo tarpu politologas Algis Krupavičius mano, kad nuomonių įvairovė valdančiojoje koalicijoje išliks, juolab, kad didesnės konfrontacijos nėra ir iš paties Vyriausybės vadovo pozicijos.

„Tai, kad valdančiojoje koalicijoje nėra vieningo požiūrio į įvykius Ukrainoje, buvo aišku iš pradžių. Ministro pirmininko pozicija taip pat skiriasi nuo prezidentės. Pačios prezidentės pozicija keitėsi kelis kartus. Pradžioje ji buvo už sankcijas abiem pusėms – ir buvusio (Ukrainos – red.) režimo veikėjams, vėliau - ir kitoms šalims (Rusijai – red.). Šios savaitės pradžioje entuziazmas gerokai nuslopo, Europos šalių reakcija į situaciją Ukrainoje irgi yra įvairi, griežtų sankcijų Rusijos atžvilgiu imtis nedrįstama“, – sakė A.Krupavičius. Jo teigimu, premjeras žiūri į ryšius su Rusija labiau per ekonominių santykių prizmę, ir tam tikras grėsmes, jeigu santykiai blogėtų, mato būtent ekonomikoje. Viktoras Uspaskichas, primena A.Krupavičius, kalba dar kitaip, o „darbiečių“ atstovas Artūras Paulauskas laikosi nuosaikesnės pozicijos. V.Tomaševskio nuomonė dar kitokia ir papildo nuomonių spektrą, mano A.Krupavičius. „Nuomonių skirtumai bus, jie realūs. Jie yra ir Europos viduje, ir su Amerika jų yra. Jie liks tikrovės dalimi“, – komentavo politologas.

Paklaustas, ar toks vieningos pozicijos tarp valdančiųjų nebuvimas nesuteikia Lietuvai dar didesnių grėsmių jau esančių grėsmių kontekste, A.Krupavičius sakė manąs priešingai: „Nacionalinio saugumo reikalus reikia spręsti kolektyviai. Čia didžiausia atsakomybė tenka prezidentei. Ji turi organizuoti nacionalinio saugumo ir gynybos politikos koordinavimą, tą daryti ją įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Iki praėjusios savaitės pabaigos buvo matyti, kad pagrindiniai užsienio politikos ir nacionalinio saugumo lyderiai kalba po vieną, atskirai, ką nori. Užsienio reikalų ministras gana kategoriškas, skelbia sankcijas, premjeras sako, kad reikia palaukti, sustoti, prezidentė iš pradžių aktyviai siūlo bausti, po to nusprendė, kad dar ne laikas. Koordinavimo per mažai, dėl to turėjome šiokią tokią kakofoniją“.

Dėl prezidentės pareiškimo apie Darbo partiją politologas turi dar griežtesnę nuomonę. Jo įsitikinimu, dėl jo gresia labai rimtas naujas skandalas. „Pirma, prezidentė kaltina Darbo partijos vadovus Rusijos įtakomis. Tam reikia turėti įrodymus. Partija prašo įrodymų ir turi tam teisę. Antra, ar išties prezidentė pati nepažeidžia priesaikos sakydama, jog su parlamento vadovu nesvarstys nacionalinio saugumo klausimų? Priesaika apima tai, kad prezidentas turi gerbti ir vykdyti šalies įstatymus. Juose numatyta, kad Valstybės gynybos tarybą sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras. Jie turi koordinuoti visų kitų institucijų veiklą“, – pabrėžė politologas.

Prezidentūros skelbtą argumentą, kad pirmadienį Valstybės gynybos posėdis nebuvo rengtas, A.Krupavičius atrėmė vėlesniu pačios šalies vadovės pasakymu, jog, kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO, apgynimo klausimai, Darbo partijos kandidatų ir ypač vadovų kviesti ji negalės: „Sakydama, kad nekvies ir nespręs (gynybos ir saugumo klausimų – red.) su Seimo pirmininke, ji sako, kad nevykdys Valstybės saugumo tarybos įstatymo, kuris imperatyviai to reikalauja. Beje, bet kuri politinė grupė gali kelti klausimą, ar nereikėjo to posėdžio sušaukti“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"