TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įtraukti priešą į dialogą

2011 03 07 0:00
Prancūzijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje F.Laumonier.
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Ar Prancūzijos ir Rusijos santykiai kelia grėsmę Lietuvai? Ką reiškia karinių laivų "Mistral" pardavimas? Ar Lietuva gali kliautis senąja Europa? Apie tai Lietuvos nacionalinio radijo laidoje "Dienos tema" žurnalistas Tomas Dapkus kalbino Prancūzijos Respublikos ambasadorių Lietuvoje FRANCOIS LAUMONIER. Pokalbį pateikiame sutrumpintą.

- Prancūzija intensyviai darbuojasi dėl prancūzų kalbos plėtros pasaulyje, vis dėlto nuo anglų kalbos jos vartojimas gana smarkiai atsilieka tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Koks prancūzų kalbos populiarumas pasaulyje ir kas daroma, kad kuo daugiau žmonių ją mokėtų ir kad prancūzų kultūra apskritai turėtų didesnę įtaką Lietuvoje bei pasaulyje?

- Turiu prisipažinti, kad prancūzų kalba ir kultūra man tikrai labai rūpi. Prancūziškai kalba 220 mln. žmonių visame pasaulyje, penkiuose žemynuose. Taip pat tai yra antroji Europos Sąjungos (ES) kalba. Dėl prancūzų kalbos sklaidos dirbame išvien su Tarptautine frankofonijos organizacija (OIF), kuriai priklauso 75 valstybės, tarp jų ir šalys stebėtojos - viena iš jų yra Lietuva. Ši organizacija daug prisideda prie prancūzų kalbos sklaidos visame pasaulyje.

Kalbant apie prancūzų kalbos mokymą, iš tiesų stebime jos populiarumo mažėjimą. Jau apie 20 metų prancūzų kalba nebėra svarbi tarp mokomų dalykų. Tačiau stengiamės, kad ji užimtų svarbesnę vietą mokyklose. Ėmėme veikti keliose srityse. Kai kuriose vidurinėse mokyklose pradėta dėstyti pagal integruoto mokymo "Emilio" programą - mokoma prancūzų kalbos ir kelių dalykų prancūziškai. Valstybinėse įstaigose dirbantys tarnautojai taip pat mokosi prancūzų kalbos. Mokomasi ir Prancūzų kultūros centre Vilniuje. Mums talkina Tarptautinė frankofonijos organizacija. Bendradarbiaujame ir su universitetais - studentų, pageidaujančių mokytis prancūzų kalbos, nuolat daugėja. Štai ir mūsų aktyviai veikiantį Prancūzų kultūros centrą kiekvienais metais lanko apie 2000 žmonių, norinčių išmokti kalbėti prancūziškai. Negaliu nepasidžiaugti nauju, neseniai atidarytu prancūzų mokyklos pastatu.

Kovas yra frankofonijos mėnuo, todėl penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose vyks tam skirti įvairūs renginiai. Juos organizuosime bendradarbiaudami su Šveicarija, Kanada, Belgija, taip pat su Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Žinoma, mes suvokiame, jog

iniciatyvos turime imtis patys ir parodyti, kad prancūzų kalba sietina ne vien su kultūra, kad ji yra ir pranašumas jauno žmogaus karjerai.

- Daug Lietuvos jaunimo studijuoja Jungtinėse Valstijose, įvairiose Europos valstybėse, bet Prancūzijos universitetai ne tokie populiarūs. Kodėl?

- Klausimas labai teisingas. Tai tikras iššūkis, nes Prancūzijos universitetų įvaizdžiui kurti dedama nepakankamai pastangų, jis, palyginti su anglosaksiškų valstybių universitetų įvaizdžiu, yra nekoks. Vis dėlto turime pripažinti, kad Lietuvos ir Prancūzijos

aukštųjų mokyklų ryšiai gana glaudūs, vyksta nemažai dalykų. Štai, pavyzdžiui, nuo kitų metų ketiname išduoti jau bendrus abiejų šalių diplomus. Taip pat yra planų kartu rengti žmones daktaro laipsniui gauti. Esama mokslinių projektų įvairiose mokslo srityse: matematikos, fizikos, chemijos. Dedama pastangų dvišaliam bendradarbiavimui stiprinti vadinamuosiuose mokslo ir technologijos slėniuose. Norėčiau priminti vieną labai svarbų faktą: Prancūzijoje laikomasi mokslo prieinamumo principo, todėl studijos yra beveik nemokamos.

- Vienas svarbus klausimas, keliantis nerimą Lietuvos politinei bendruomenei ir apskritai visuomenei, yra laivo "Mistral" pardavimas Rusijos Federacijai. Lietuvos Vyriausybė sunerimusi, kad galingos puolamosios karinės technikos pardavimas Rusijai pernelyg ankstyvas ir liudija Prancūzijos solidarumo stygių. Estija, Latvija ir Lenkija, kurios yra ir ES, ir NATO šalys, taip pat būsimos NATO narės Ukraina ir Gruzija irgi išsakė savo susirūpinimą dėl šio pardavimo. Kokia yra Prancūzijos pozicija, kodėl tie laivai parduodami? Ar jie parduodami tik kaip laivai, ar su visa karine ir moderniausia kompiuterine technika?

- "Mistral" pardavimas atspindi Prancūzijos politinę valią ekonominiu sandoriu pagerinti ekonominę valstybės padėtį. Šis sandoris mums reiškia 5 mln. darbo valandų darbuotojams - tai atitinka ketverius darbo metus tūkstančiui žmonių. Kita vertus, Prancūzija siekia įtraukti Rusiją į tarptautinių problemų sprendimą. Mes negalime reikalauti, kad Rusija dalyvautų sprendžiant tarptautines problemas, jei pasaulio scenoje nežiūrime į ją kaip į partnerę. Norime su ja bendrauti kaip su tolygia partnere. Laikas atverti akis ir pamatyti, kad šaltojo karo laikai baigėsi, kad dabar tikrai ne per anksti padaryti išvadas, net jei visos problemos nėra išspręstos, ir užmegzti artimesnius santykius su Rusija, taip pat - ginkluotės srityje. Tokie Prancūzijos veiksmai padeda įtraukti Rusiją kaip dalyvę. Stiprindami ryšį su ja, žinoma, stipriname ir ES saugumą.

Stebina kritika dėl mūsų neva nepakankamo solidarumo ar skaidrumo. Būtini pasitarimai vyko ES ir NATO, neminint vidinių komisijų, tiriančių, ar tam tikras pardavimo planas neprieštarauja Prancūzijos pasirašytiems tarptautiniams susitarimams. NATO nerado priežasčių prieštarauti šiam planui. Nė iš vieno nesulaukėme būgštavimų, kad jis galėtų pakenkti santykių tarp Rusijos ir NATO pusiausvyrai ar padėčiai Baltijos jūros regione. 2010-ųjų vasarį Prancūzijos valstybės sekretorius ES reikalams buvo atvykęs į Lietuvą ir pristatė šį planą, todėl manome, kad mūsų veiksmams nestigo skaidrumo. Norėtųsi paklausti, ar kitos keturios šalys, drauge dalyvavusios Rusijos surengtuose viešuosiuose pirkimuose, elgėsi taip pat skaidriai?

Kita vertus, negaliu nepakalbėti ir apie kitą solidarumo medalio pusę. Juk niekam ne paslaptis, kad "solidarumo" sąvoka apima ir laikymąsi visoms NATO narėms nustatyto reikalavimo skirti bendrai gynybai apibrėžtą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Žinome, jog ne visos NATO narės skiria nustatytą BVP dalį. Prancūzija supranta, kad ne kiekvienos valstybės galimybės tai leidžia, tačiau noriu pažymėti, kad Prancūzija prisideda prie šio bloko saugumo skirdama reikiamą BVP dalį.

Kalbant apie papildomus Prancūzijos geranoriškumą liudijančius įsipareigojimus Lietuvos politinėje ir gynybos srityse, turint omenyje "Mistral" operaciją, galiu pasakyti, kad esame visiškai geranoriškai nusiteikę. Ir kažin ar nors vienas čia esantis galėtų tuo suabejoti, žvelgdamas į mūsų dedamas pastangas dvišalių santykių srityje. Tikrai nemanau, jog laivo "Mistral" pardavimas kaip nors keltų pavojų Lietuvos saugumui. Stengiamės, kad mūsų dvišaliai santykiai stiprėtų ne vien politinėje ir gynybos srityje, mes siekiame plėtoti bendradarbiavimą. Be kitų, norėčiau paminėti minų karo sritį, taip pat oro patrulių apmokymo, energetinio saugumo sritis ir kitas. Įvardijau bent kelias, kad būtų matyti, jog mūsų bendradarbiavimo užmojai yra platūs.

- Kokie pagrindiniai dvišalio bendradarbiavimo aspektai gynybos srityje?

- Pasikartojantis mūsų oro pajėgų, kurios dislokuojamos Šiauliuose, dalyvavimas NATO oro policijos misijoje yra pagrįstas mūsų naryste NATO, taip pat puikiais dvišaliais santykiais. Pirmą kartą dalyvavome 2007 metais. Visai netrukus, 2011-ųjų gegužę, pilotai sugrįš, o dar kitas jų dalyvavimas misijoje planuojamas 2013 metais. Visa tai liudija mūsų santykių ir bendradarbiavimo stiprumą. Labai džiaugiamės mūsų oro pilotų indėliu oro misijoje. Žinome, kad jiems čia atvykus viskas gerai klostosi, kariai būna patenkinti prisidėdami prie NATO saugumo.

- Koks Prancūzijos požiūris į Baltarusijos Respubliką ir jos prezidentą Aleksandrą Lukašenką?

- Mes laikomės ES pozicijos. Beje, aktyviai prisidėjome ją apibrėžiant. Laisvė, demokratija, žmogaus teisės, valstybės pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms yra baltarusių siekiamybė. Šios teisės negali priklausyti nuo Baltarusijos vadovo malonės. Prancūzija taip pat nori prisidėti prie Baltarusijos pilietinės visuomenės ugdymo, pavyzdžiui, paremdama Baltarusijos universitetą Vilniuje. Kita vertus, mes laikomės tos pačios pozicijos kaip ir Lietuva - rezervuotai žiūrime į ekonomines sankcijas Baltarusijai, nes nesame tikri dėl teigiamo šių priemonių poveikio pilietinei visuomenei.

- Ar artimi Rusijos ir Prancūzijos santykiai? Ar jie gali būti grėsmė ES narei Lietuvai, iššūkis mums?

- Gerai pažįstame rusus jau ilgą laiką. Mes buvome jų sąjungininkai ir jie buvo mūsų sąjungininkai. Taip pat kariavome vieni su kitais. Mūsų santykiai dinamiški, glaudūs, atviri, juose nėra naivumo. Toks pagrindas laiduoja gerų santykių plėtrą. Jie grįsti iššūkių, kuriuos turėsime atremti, analize. Turime žinoti, kad problemų, su kuriomis susiduriame šiandienos pasaulinėje scenoje, negalėsime išspręsti veikdami be Rusijos ar prieš ją. Reikia su šia šalimi vienytis. Tik taip išspręstume daugelį problemų, tokių kaip terorizmas, fanatizmas, narkotikai, internetinis nusikalstamumas, ginklų ir pavojingų medžiagų platinimas. Be Rusijos ar veikdami prieš ją mes to nepajėgsime. Turime būti drąsūs ir ieškoti naujų būdų, kaip keisdami stereotipus galėtume bendradarbiauti. Man regis, būtent protu pagrįstu bendradarbiavimu geriausiai prisidėtume prie pasaulinio saugumo.

- Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie, įvertindami istorinę praeitį, istorines tendencijas, mano, jog Vakarų Europos valstybės yra pernelyg pragmatiškos, todėl mažesnės šalys, tokios kaip Lietuva, gali kliautis tik savo istorinėmis sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis, nes Vakarų Europa dažnai teikia pirmenybę pragmatiniams, o ne vertybiniams dalykams.

- Prancūzija yra seniausia Jungtinių Valstijų sąjungininkė. Ji pirmoji pripažino Amerikos sukilėlius kaip tautą. Mūsų santykiai užsimezgė gerokai anksčiau, o 1777 metais Prancūzija prisidėjo prie amerikiečių pergalės prieš Britų imperiją. Šiandien transatlantiniai santykiai išlieka esminis Prancūzijos užsienio politikos dėmuo, taip pat labai svarbus jos gynybos struktūros dėmuo.

Jungtinės Valstijos - pagrindinės mūsų dialogo partnerės NATO. Tačiau tai nėra vienintelis mus dominantis dėmuo. Prancūzija jau seniai stengiasi sudaryti sąlygas NATO palaikančiam europiniam ramsčiui, kuris galėtų patikimai prisidėti prie bendros euroatlantinės gynybos. Negalime amžinai būti tik saugumo sutarties klientai ir nuolat siekti trečiosios šalies pagalbos, kad ji vis skubėtų mūsų gelbėti pavojaus ar nesėkmės atveju. Mes turime veikti taip, kad nusistovėtų pusiausvyra. Žinoma, ES reikia bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, tik tada jos galėtų kliautis mumis kaip patikimais partneriais. Mes turime vienytis ir užtikrinti bendrą gynybą. Nė viena Europos šalis atskirai to nepajėgi padaryti, net didžiausias pastangas šioje srityje dedančios valstybės - turiu omenyje Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, todėl ES neturi kitos išeities, tik ieškoti partnerio, svaraus ramsčio NATO šalims.

Dėl vertybių. Mes neišduodame Europos siekdami, kad jos gynyba būtų pakankamai galinga, kad Europa būtų patikima ir nepamainoma Jungtinių Valstijų sąjungininkė ir vykdytų savo įsipareigojimus NATO, mėgindama įveikti praėjusių laikų priešiškumą. Mūsų veiksmai prisideda prie bendro saugumo, nes jais stengiamės įtraukti ankstesnį priešą į dialogą ir bendradarbiavimą sprendžiant problemas drauge ir laikant jį tolygiu partneriu. Būtent taip mes galime priimti šiandienos ir ateities iššūkius ir tikrai realiai prisidėti prie Lietuvos saugumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"