TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įvardytos valstybinės kalbos ligos

2015 02 05 14:04
Doc. Daiva Vaišnienė.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prieš porą dienų pristatyti 2013–2014 metais atlikto aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos tyrimo rezultatai. Iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 pripažinti taisyklingais. 

Teigiama, kad 38 proc. apgintų magistro darbų neatitinka kalbos taisyklingumo reikalavimų. „Labai svarbu, kad visos švietimo grandys nuo mokyklos iki universiteto baigimo siektų to paties tikslo. Tai būtų ne tik pakankamų raštingumo gebėjimų ugdymas, bet ir supratimas, kam Lietuvos Respublikos piliečiui reikalinga valstybinė kalba, ką ji reiškia, kodėl ji mums yra svarbi. Juk jeigu gerbiame ir vertiname valstybę, kurioje gyvename, turime gerbti ir vertinti jos valstybingumo ženklus – herbą, himną, valstybinę kalbą. Taigi kartais tokio supratimo trūksta baigiantiems mūsų aukštąsias mokyklas“, – šiandien Seime vykusiame valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmečiui skirtame renginyje sakė Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė doc. Daiva Vaišnienė.

Valstybinė kalba – našta verslui?

„Ne viską galima surašyti į kalbos įstatymą, labai svarbu, kad jo nuostatos skleistųsi per kitų politikos sričių teisės aktus. O ir pats valstybinės kalbos įstatymas jau galiojantis dvidešimtį metų dar vis pateikia staigmenų“, – kalbėjo komisijos pirmininkė. Kaip vieną netikėtumų ji išskyrė tik 2012 metais pradėtą įgyvendinti 18-ąjį straipsnį dėl lietuviškų šalyje veikiančių įmonių, organizacijų, įstaigų pavadinimų.

Valstybinės kalbos įstatymas priimtas 1995 m. sausio 31 d., juo siekta nustatyti valstybinės kalbos vartojimą viešajame gyvenime, ją apsaugoti, kontroliuoti, bausti už pažeidimus. Tačiau šiandien neretai VLKK vadinama represyvia institucija, netgi „talibanu“. „Kas pasikeitė per šį dvidešimtmetį, kad valstybinė kalba viešai ar patyliukais kartais vertinama ne kaip valstybės politikos ir tapatybės dalis, o kaip primesta prievolė, našta verslui, kūrybinės raiškos trukdis ir panašiai? O dabartinis įstatymas ir net naujasis projektas apaugintas baugiais epitetais, piešiami apokaliptiniai kalbos gestapo ar kokie kitokie įvaizdžiai?, – klausė VLKK pirmininkė, kuriai atrodo, kad užtenka pasivaikščioti po didesnį prekybos centrą, kad įsitikintum, kad kalbos kontrolės visiškai nebijoma. – Regis, kai kurie paslaugų tiekėjai ir pardavėjai nė girdėti nėra girdėję apie vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatą ir net neketina atsisakyti globalios vienakalbystės valstybinės kalbos labui“. Ji pasiūlė apsižvalgyti – vietų, kurios pirmenybę teikia angliškiems pavadinimams, esą daugėja.

Taip pat D. Vaišnienė palygino Lietuvos kalbos politikos situaciją su Latvijos ir Estijos. Valstybinė kalbos inspekcija per metus sulaukianti apie 450 skundų, o Latvijos valstybinės kalbos centras per pusmetį gauna apie penkis šimtus skundų, išnagrinėja daugiau kaip du tūkstančius kalbos įstatymo pažeidimų. Štai Estijos kalbos inspekcija 2013 metais viename regionų nubaudė 67 nepakankamai gerai valstybinę kalbą mokėjusius policininkus.

Šiuo metu Seime svarstomas naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas. D. Vaišnienė atkreipė dėmesį, jog ne vien įstatymas turi reikšmės. Kalbos puoselėjimui reikalinga, kad „viešasis kultūrinis ir politinis informacijos sklaidos laukas būtų palankus kalbai, neiškreiptų ir nesuprimityvintų valstybinės kalbos esmės suvokimo iki asmeninio vertinimo: „o aš taip nesakau, o man taip nepatinka“.

Smukęs bendrinės kalbos autoritetas

Prof. Danguolė Mikulėnienė / LMT nuotrauka

VLKK 1988-2002 metais vadovavusi profesorė Danguolė Mikulėnienė atkreipė dėmesį ne tik į smukusį mokinių raštingumą, bet ir sumenkusį bendrinės kalbos autoritetą. „Kartu su menkstančiu kalbos autoritetu silpsta ne tik kalbininkų, bet ir visų Lietuvos inteligentų autoritetas, tad mąžta studentų, norinčių užsiimti aktyvia mokslo veikla skaičius“, – kalbėjo ji.

„Nepostringaukime apie lietuvių kalbos vertę vien tik romantiškomis XIX a. frazėmis kaip apie seniausią kalbą. Globalėjančios visuomenės akivaizdoje neguikime jos į buitinio gyvenimo paraštes (...). Nuolat būtina skatinti kūrybiškumą“, – sakė ji, pažymėdama tokius naujadarus reklaminėse akcijose kaip „kainokrytis“ „nuolaidynės“, „kainapjūtė“. Per juos kalba atsinaujinanti.

Tai, kad lietuvių kalba tapo viena iš oficialių Europos Sąjungos (ES) kalbų, anot D. Mikulėnienės, teikia jos gyvasčiai ne tik pliusų, bet ir minusų: „Ji pakliuvusi į ES tarpvalstybinių dokumentinių vertimų gniaužtus patiria didžiulį kitų kalbų ir standartizacijos poveikį. Ir tai ne tik terminija, bet sakinių, žodžių junglumas, teksto konstravimas. Standartinė kalba neabejotinai veikia ir mūsų mąstymą. Svetimų žodžių antplūdis rodo jos kūno ir dvasios ligą, jos susvetimėjimą ir tai, kad sutriko apykaita tarp rašto ir šnekamosios kalbos, tarp žinojimo ir vartojimo, tarp stiliaus ir funkcijos“, – renginio metu kalbėjo buvusi VLKK pirmininkė.

Kaip atsilaikysime prieš madą įterpti kitos kalbos frazę užuot ieškojus savosios, klausė ji, akcentuodama, kad „valstybinė kalba turi labai daug pareigų, bet neturi jokių privilegijų“. Atsakomybę už kalbos išteklių tvarkymą, anot profesorės, prisiimti turėtų ne tik VLKK ir Valstybinės kalbos inspekcija, bet ir Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijos, Lietuvių kalbos institutas, aukštosios mokyklos ir visuomenė. D. Mikulėnienė skatino lietuvių kalbą puoselėti visose viešojo gyvenimo srityse – nuo tarptautinių turizmo objektų iki valgiaraščių vietos kavinėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"