TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iždas pilnesnis, kišenės tuštesnės

2011 05 16 0:00
Didėjant kainoms, daugiau mokestinių pajamų - ypač PVM ir akcizų - surenkama iš nuskurdusių vartotojų.
LŽ archyvo nuotrauka

Kylančios kainos gąsdina gyventojus, bet ne Vyriausybę. Mat infliacija labiausiai padeda surinkti daugiau pajamų į biudžetą. PVM ir akcizai per keturis mėnesius sudarė 76 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Tačiau kylant kainoms ir nedidėjant darbo užmokesčiui, daugelis Lietuvos piliečių greitai gyvens blogiau nei krizės metais.

Suskaičiavusi pirmojo ketvirčio rezultatus, Finansų ministerija skubėjo pasigirti, kad apie 170-180 mln. litų galėjo būti ištraukta iš šešėlinio verslo. "Pajamų planas vykdomas, pirmą ketvirtį jų surinkta daugiau nei pernai, tik klausimas, kiek ir dėl ko", - per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį svarstė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jos nuomone, apie 170-180 mln. litų nepatenka į "makroekonominį scenarijų", todėl esą galėjo būti gauta "dėl geresnio mokesčių administravimo", t. y. atimta iš šešėlinės veiklos.

Iš šešėlio ar iš vartotojų?

Finansų ministerijos duomenimis, per keturis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą pajamų iš mokesčių gauta 4 mlrd. 691,6 mln. litų - t. y. 626,4 mln. litų, arba 15,4 proc. daugiau, palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio - 3 mlrd. 43 mln. litų. PVM įplaukų per 4 šių metų mėnesius gauta apie 486 mln. litų, arba 19 proc. daugiau nei per 2010 metų tą patį laikotarpį. 881,4 mln. litų pajamų gauta iš akcizų - už perkamas visas akcizines prekes. Tai 10,8 mln. litų, arba 1,2 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai.

"Pridėtinės vertės mokestis renkamas nuo nominaliųjų pardavimo dydžių. Didėjant pardavimui, mokesčio surenkama daugiau. Net jei parduodama tiek pat, bet už didesnę kainą, mokestinė suma didėja ir PVM surenkama daugiau", - LŽ sakė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda.

Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos augimas nuo metų pradžios siekė net 21 proc., tačiau jį lėmė 80 proc. išaugusi prekyba automobiliais ir motociklais. Mažmeninė prekyba maisto produktais, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais ūgtelėjo tik 1,7 procento. Tačiau palyginamosiomis kainomis jų įsigyta net mažiau nei prieš metus.

"Išskyrus lengvuosius automobilius, kitų prekių parduodama ne ką daugiau, tačiau padidėjusios kainos, be abejo, vaidina nemenką vaidmenį ir turės įtakos visus ateinančius metus. Turint omenyje, kad šių metų biudžeto planas buvo sudarytas remiantis kur kas kuklesniais infliacijos vertinimais, natūralu, kad dabar gaunama neplanuotų įplaukų dėl vadinamųjų infliacinių pajamų. Todėl negalima taip tvirtai pasakyti, ką padarė ministrė I.Šimonytė, kad gaunama papildomų pinigų iš šešėlinės ekonomikos. Reikėtų labai kritiškai patikrinti: ar mokestinių pajamų augimą daugiau lemia susitraukęs šešėlis, ar didėjanti infliacija", - ministrės pasėtą optimizmą gesino G.Nausėda.

Statistikai skelbia, kad šių metų balandžio mėnesio metinė (palyginti su 2010 m. balandžio mėn.) infliacija sudarė 4,4 procento. Metinį kainų pokytį lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, transporto prekės ir paslaugos, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos bei atpigusios ryšių, poilsio ir kultūros prekės bei paslaugos. Vartojimo prekės per metus pabrango 5,6 proc., paslaugos - 0,6 procento.

"Kuo didesnė infliacija, tuo didesnės įplaukos į biudžetą, tačiau tuo mažesnis realus gyventojų vartojimas, mažiau galimybių žmogui įsigyti tą patį prekių kiekį, kokį jis galėjo nusipirkti iki infliacijos kilimo", - neabejoja buvęs finansų ministras, Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Biudžetas pilnės, skurdas didės

A.Butkevičius atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį nedidėjo, todėl realiosios žmonių pajamos sumažėjo, skurdas dar pagilėjo. Biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio per pirmą šių metų ketvirtį sudarė 1 mlrd. 89,4 mln. litų. Palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet jų gauta 45,7 mln. litų, arba vos 4,4 proc. daugiau.

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno nuomone, toks nežymus įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio padidėjimas rodo, kad darbo rinka atsigauna labai iš lėto. Tačiau jis labiausiai atkreipia dėmesį, kad akcizų mokesčio surinkimas yra daugiau kaip du kartus lėtesnis nei PVM.

Finansų ministerija (FM) skelbia, kad akcizų pajamų planas įvykdytas 93,1 proc., arba gauta 65 mln. litų mažiau nei planuota. Aiškinama, kad� 2011 metų keturių mėnesių akcizų įplaukos nėra tiesiogiai palygintinos su 2010 metų atitinkamu laikotarpiu, nes vienos dekados, kuri pernai buvo įskaičiuojama į balandžio mėnesį, mokėjimai (apie 85 mln. litų) šiemet esą persikėlė į gegužę.

"Išankstiniai keturių mėnesių pardavimo duomenys rodo, kad visų grupių akcizinių prekių, išskyrus benziną ir suskystintąsias dujas, paklausa šiais metais augo, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Be to, būtina įvertinti tai, kad 2011 metų pajamų planas iš akcizų dėl įgyvendinamų priemonių kovojant su neapskaityta ekonomika yra 350 mln. litų didesnis", - LŽ aiškino FM Fiskalinės politikos departamento Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Audronė Miknevičienė.

Vyriausybė planuoja kitąmet surinkti dar 13 proc. daugiau mokesčių ir tokius planus grindžia oficialiomis ekonomikos augimo prognozėmis. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat metu, augo 6,9 procento.

G.Nausėda mano, kad šiuos planus paskelbusio premjero Andriaus Kubiliaus optimizmas gali būti pamatuotas, jeigu skaičiuojamas ne realus, o nominalus BVP augimas, t. y. kartu skaičiuojama ir infliacija. "Jeigu tikimasi, kad infliacija kitąmet išliks didelė, o ji, matyt, tikrai tokia ir bus, bei ekonomika taip pat augs labai sparčiai, tada nominaliojo BVP augimas kaip ir šiais metais gali būti net dviženklis - sudaryti nuo 10 iki 15 procentų. Todėl nematau didelių prieštaravimų, kad ketinama surinkti maždaug 13 proc. daugiau pajamų ir maždaug tiek pat išaugs nominalusis BVP", - svarstė G.Nausėda.

Tačiau ekonomikos analitikas pažymi, kad infliacijai didėjant sparčiau nei gyventojų pajamoms, smunka realus gyvenimo lygis. Todėl tikėtina, jog sustiprės įvairių interesų grupių spaudimas, kad būtų indeksuojamos infliacijos pasekmės. "Kadangi valstybė taip pat yra darbdavys, tikrai neatmetu tikimybės, jog biudžetiniame sektoriuje dirbantys žmonės vis garsiau reikalaus, kad infliacijos pasekmės turėtų būti kompensuojamos ir dengiamos iš tų lėšų, kurios bus papildomai surenkamos į biudžetą", - teigė G.Nausėda.

Infliacija koreguos pajamas

Kokios Vyriausybės galimybės daugiau pajamų surinkti ne iš PVM ir akcizų, kurie sudaro didesniąją dalį biudžeto pajamų (per metus maždaug apie 70 proc.), o iš tiesioginių mokesčių?

Kaip minėta, gyventojų pajamų mokesčio surinkta vos 4,4 proc. daugiau, o pelno mokesčio surinkimas stringa. Pirmąjį šių metų ketvirtį jo planas įvykdytas 75,4 proc., arba gauta 50,7 mln. litų mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

G.Nausėda mano, kad įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio galėtų padidinti šiemet šiek tiek kilsiantys atlyginimai privačiame sektoriuje. Be to, ankstesnių metų patirtis rodo, kad gerėjant ekonomikai didėja darbdavių motyvacija atsisakyti nelegalių ir rizikingų būdų vengti mokesčių bei atlyginimų mokėjimo vokeliuose. Be to, turėtų mažėti nedarbo lygis ir vis daugiau žmonių gaus atlyginimus, nuo kurių bus mokami mokesčiai. "Didės ir pajamos iš pelno mokesčio, nes įmonių pelnas šiuo metu didėja labai sparčiai", - prognozavo ekonomistas.

A.Butkevičius mano, kad didžiausi rezervai tiesioginiams mokesčiams surinkti yra smulkusis ir vidutinis verslas. Jeigu jis neatsigaus, daugiau šių mokesčių surinkti nepavyks. "Pagal pajamų nelygumą, minimalios algos dydį ir perkamosios galios standartą tarp 27 ES valstybių esame trečioje vietoje nuo galo. Lietuvoje gerai gyvena tik labai mažas procentas žmonių. Nesuprantu, iš kokių rezervų esant dabartinei padėčiai būtų galima dar padidinti valstybės biudžeto, savivaldybių ir "Sodros" surenkamas pajamas. Jeigu neatsigaus vartojimas, pagamintų prekių nebus kam pirkti", - skeptiškai kalbėjo A.Butkevičius.

Iš dalies su tokiomis prognozėmis sutinka ir FM specialistė A.Miknevičienė, ji teigia, kad netiesioginių mokesčių pajamos labiausiai priklauso nuo galutinio vartojimo išlaidų lygio. "Išaugus tam tikroms prekių ar paslaugų kainoms dar nereiškia, kad tiek pat didėja biudžeto pajamos, nes padidėjus kainoms, bet nekintant kitoms sąlygoms, žmonės arba mažiau tų prekių vartoja, arba mažiau perka kitų prekių ar paslaugų. O infliacija realių žmonių pajamų nepakeičia. Galutinio vartojimo išlaidoms įtakos turi darbinės pajamos, kitos pajamos, užimtumo dinamika, vartotojų pasitikėjimas, palūkanų normos ir kitos kreditavimo sąlygos. Prognozuojama, kad šiemet galutinio vartojimo išlaidos padidės 6,4 proc., o kitąmet laukiama 6,9 proc. augimo", - LŽ teigė FM specialistė.

Finansų analitikas S.Jakeliūnas perspėja, kad vartojimas mažės ir dėl didėjančių emigracijos srautų. Todėl ilgainiui, net jeigu infliacija mažėtų, mokesčių surinkimo perspektyvos prastės. "Infliacija dar labiau skurdina tuos, kurie ir dabar skurdžiai gyvena, bei mažina perkamąją galią tų, kurie iki šiol galėjo pakenčiamai gyventi", - daro išvadą jis.

S.Jakeliūnas mano, kad dėl to gali kilti ne tik socialinių, bet ir politinių problemų. Jo nuomone, valdžia neturi didelės manevro laisvės, tačiau gali, pavyzdžiui, sumažinti degalų akcizą iki minimalaus, reikalaujamo ES. "Gali ir prekybos centrus šiek tiek paspausti, kaip Lietuvos bankas mėgina spausti komercinius bankus dėl krizės metu iki 30 proc. jų padidintų komisinių mokesčių. Jeigu Vyriausybė nieko nesiims, daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų greitai gyvens prasčiau negu krizės metais, kai kainos buvo mažesnės, o pajamos - tokios pačios", - svarstė analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"