TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įžeistiesiems metamas gelbėjimosi ratas

2016 03 08 6:00
Stasys Šedbaras: “Pareiga įstatymu nustatyti žmogaus orumo gynimo priemones yra įtvirtinta Konstitucijoje." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kitą žmogų įžeidęs, kaip ir apšmeižęs, asmuo turėtų sulaukti pasekmių. Atsakomybę už tokį viešą ar neviešą žmogaus pažeminimą siūloma įtvirtinti Civiliniame kodekse.

Nuo praėjusių metų liepos, kai parlamentarai panaikino baudžiamąją atsakomybę už įžeidimus, šio „žanro“ mėgėjai gali veikti be jokių suvaržymų, ignoruoti bet kokias gero tono taisykles.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininkas Stasys Šedbaras ragina nepalikti užgautų žmonių bėdoje. Jo parengtos Civilinio kodekso pataisos leistų reikalauti atlyginti įžeidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teigiama, jog pirmiausia dėl siūlomos naujovės turėtų suklusti užgaulius komentarus internete rašinėjantys asmenys.

Bylos buvo nutrauktos

Anot S. Šedbaro, kol galiojo Baudžiamojo kodekso nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą, asmuo galėjo pateikti civilinį ieškinį ir reikalauti jam padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Dekriminalizavus įžeidimą tokios galimybės nebeliko, o visos pagal iki tol galiojusį atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį pradėtos baudžiamosios bylos buvo nutrauktos. Todėl nemažai žmonių, kurie bylinėjosi dėl įžeidimo, turtinė ir neturtinė žala liko neatlyginta. Kaltieji išvengė teisinės atsakomybės.

S. Šedbaro teigimu, galiojanti Civilinio kodekso formuluotė numato civilinę atsakomybę dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau žmogaus teisės reikalauti atlyginti jam įžeidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą tiesiogiai nenumato. TTK vicepirmininkas tikino, jog parengto projekto tikslas – aiškiai nustatyti, kad įžeidimo, kaip ir šmeižimo, atveju pažeidžiama asmens garbė ir orumas, o nukentėjusysis turi teisę teismo tvarka reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. „Pareiga įstatymu nustatyti žmogaus orumo gynimo priemones yra įtvirtinta Konstitucijos 21 ir 22 straipsniuose“, – pabrėžė parlamentaras.

Sveiko proto taisyklė

Pasak S. Šedbaro, dekriminalizavus įžeidimą tikėtasi, jog teismų praktika klostytis taip, kad į teismą bus galima kreiptis ne tik dėl šmeižto, bet ir dėl įžeidimo. „Tačiau taip nenutiko. Vis dėlto šmeižti – tai skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, o įžeidimu gali būti sakoma ir tiesa. Todėl reikia pakoreguoti Civilinį kodeksą“, – LŽ aiškino TTK vicepirmininkas. Jo žodžiais, gausiausia įžeidinėtojų kategorija – įvairius tekstus internete rašinėjantys „nepraustaburniai komentatoriai“. „Manyčiau, ne visada galima jiems leisti dergti kitus nebaudžiamiems“, – sakė S. Šedbaras.

Kita vertus, konservatorius pritarė tam, kad įžeidinėjimas pagaliau buvo išbrauktas iš Baudžiamojo kodekso. „Vertinant žiniasklaidos kontekste turėti tokį vėzdą Baudžiamajame kodekse tikrai nėra XXI amžiaus norma“, – pažymėjo jis.

Anot Civilinio kodekso pataisas parengusio parlamentaro, atlygio už įžeidimą ribos nėra numatomos. „Teismas spręs pagal sveiką protą ir galimybes. Įžeistas asmuo taip pat turės įrodyti, kaip tas įžeidimas jį paveikė, – sveikatą, santykius darbe ar šeimoje“, – kalbėjo jis. Įžeidimas dažniausiai pripažįstamas kaip moralinė žala, tačiau kai kada galima nustatyti ir turtinę.

Įvairūs atvejai

LŽ kalbinta advokatė Laura Altun neabejojo, kad būtina įteisinti atsakomybę už įžeidimą. „Dekriminalizavus įžeidimą, dabar atsakomybės už tai niekur nenumatyta“, – LŽ tvirtino ji.

Anot teisininkės, buvo manančiųjų, kad tokiam nusižengimui tiks garbės ir orumo gynimą reglamentuojantis straipsnis. „Bet tam tikromis situacijomis šis straipsnis neapima įžeidimo“, – aiškino advokatė, kurios praktikoje būta nemažai su tokiu nusižengimu susijusių bylų. Kaip pasakojo L. Altun, pasitaiko įvairiausių atvejų: kaimynas įžeidinėja kaimyną per spaudą, siekiant įskaudinti politiką mėginama jį įžeisti per privataus gyvenimo detales. Paprastai šiurkštūs žodžiai sakomi taip, kad juos girdėtų, perskaitytų, persakytų kiti žmonės. Dažniau negu privatūs asmenys dėl įžeidimo skundžiasi pareigūnai, tačiau šis procesas reglamentuotas atskirai.

Ar siūloma pataisa taps priešnuodžiu piktavaliams interneto komentatoriams, priklausys nuo Seimo sprendimo, ką laikyti įžeidimu. „Baudžiamajame kodekse buvo nurodyta, kad įžeidimas gali būti padaromas tiek žodžiu, tiek raštu ir veiksmu. Ar šiuo atveju liks tokia pat apimtis, nežinau. Manau, raštu būtinai turėtų likti. Tada už įžeidžiamus komentarus grės atsakomybė. Dabar tokie rašytojai traukiami civilinėn, kartais – baudžiamojon atsakomybėn už komentarus, kuriais pažeidžiama asmens garbė ir orumas, kai skelbiama tiesos neatitinkanti informacija“, – dėstė advokatė. Ji pridūrė, jog dabar Lietuvoje už tokius nusižengimus priteisiama neturtinė žala yra „gerokai mažesnė nei visame pasaulyje“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"