TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

J.Brazaičio atsižada ir universitetas, ir valstybė

2012 05 20 6:00

Sekmadienį Kaune perlaidojamas vienas Birželio sukilimo vadų, Laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Tačiau valstybės valdžios ir akademinės bendruomenės nariai jo pagerbimo iškilmes ignoruoja.

Publicisto, politiko, antinacinės ir antikomunistinės rezistencijos dalyvio palaikai iš JAV į Vilniaus oro uostą parskraidinti ketvirtadienį. Penktadienį ir šeštadienį Kaune buvo galima atsisveikinti su velioniu, o sekmadienį nuo 14 val. vyksta šv. Mišios ir perlaidojimo ceremonija.

Valstybės vadovai nedalyvaus

Kaip pranešė žiniasklaida, J.Brazaičio pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse nežada dalyvauti nė vienas aukštas valstybės pareigūnas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienio popietę išvyko į Čikagoje vykstantį NATO viršūnių susitikimą. Seimo pirmininkė Irena Degutienė sekmadienį išskrenda į Vengriją, tačiau atsisakė dalyvauti ir prieš tai vykusiose ceremonijose. Portalui lzinios.lt Seimo pirmininkės atstovas teigė, kad „J.Brazaitis buvo Laikinosios vyriausybės, o ne Seimo vadovas, tad šiuo atveju parlamentas išskirtinio vaidmens nevaidina.“

Užtat vyriausybės atstovai atvirai kalba, kad nedalyvauti J.Brazaičio perlaidojimo iškilmėse – politinis sprendimas. Laikinosios vyriausybės veiklą kritikuoja kai kurios žydų organizacijos. „Žinome, kad yra Laikinosios vyriausybės sprendimų, kuriuos vieni gali aiškinti vienaip, kiti gali aiškinti kitaip, bet pati diskusija pridėtinės vertės nesukuria. Apie ką šiandien turime kalbėti, tai ar šį perlaidojimą galima panaudoti tolesniam dialogui su pasaulio ir Lietuvos žydų bendruomene“ – portalui lzinios.lt sakė ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Laimonas Talat-Kelpša. Istorijos tyrinėjimus jis siūlė palikti istorikams, tuo tarpu už politinių sprendimų priėmimą atsakingi valstybės vadovai, jo manymu, turėtų elgtis pragmatiškai.

Portalo lzinios.lt šaltinio aukštuose valdžios sluoksniuose teigimu, valstybės vadovai sulaukė ir didelio JAV bei Izraelio ambasadų atstovų spaudimo nedalyvauti renginiuose, skirtuose pagerbti J.Brazaitį. Paklaustas apie tai, L.Talat-Kelpša sakė: „nepasakyčiau, kad ‚spaudimas‘ yra tinkamas žodis.“

Spaudžiami ar ne, vis tik palaipsniui visi aukšti vyriausybės pareigūnai atsisakė dalyvauti perlaidojimo ceremonijoje. Portalo lzinios.lt duomenimis, dar praeitą savaitę renginyje dalyvauti ketino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius – J.Brazaitis Laikinojoje vyriausybėje ėjo būtent švietimo ministro pareigas. Tačiau savo planų G.Steponavičius galiausiai atsisakė.

Renginį atšaukė VDU

Laikinosios vyriausybės vadovą pagerbti atsisakė ne tik valstybės pareigūnai, o ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kuriame dėstė J.Brazaitis, vadovybė. Šeštadienį universitete turėjo vykti konferencija apie švietėjišką, politinę ir rezistencinę jo veiklą. Tačiau šios savaitės pradžioje universitetas nusprendė konferencijos savo patalpose nerengti. Antradienį Seimo kanceliarijai išsiųstame pranešime, pasirašytame rektoriaus Zigmo Lydekos, teigiama, kad universiteto rektoratas apie šią konferenciją apskritai nebuvo informuotas, o VDU pozicija yra „neorganizuoti neakademinių renginių universitetinėse erdvėse.“

Portalui lzinios.lt iš patikimų šaltinių pavyko sužinoti, kad teiginys, jog rektoratas apie renginį nebuvo informuotas, neatitinka tiesos. Sprendimas neorganizuoti konferencijos priimtas po to, kai grupė VDU mokslininkų pareiškė nepasitenkinimą, kad universitete bus organizuojamas renginys, skirtas Laikinosios vyriausybės vadovo veiklai. Universiteto vadovybė nusprendė jiems nusileisti ir pasiūlyti organizatoriams renginį perkelti kitur. Toks sprendimas sukėlė kitų akademinės bendruomenės narių nepritarimą. Šie viešame laiške rektoriui Z.Lydekai pareiškė, jog „pasiteisinimas, kad universitetas laikosi pozicijos neorganizuoti neakademinių renginių universitetinėse erdvėse, atrodo nesuprantamas bei neįtikinantis.“

Laiške taip pat teigiama, kad „kelia didelį nerimą ir susirūpinimą, jog Vytauto Didžiojo universitetas, priešingai savo deklaruojamiems principams, tampa tik tam tikriems požiūriams ir vertinimams palankia vieta, kur žodis "liberalus" reiškia ne diskusijų ir požiūrių laisvę, bet tam tikrą ideologinę nuostatą.“

Įdomu, kad renginį apie J.Brazaitį priimti atsisakiusiame universitete yra jo vardu pavadinta auditorija, taip pat Laikinosios vyriausybės vadovo bareljefas. Pats rektorius Z.Lydeka 2009 m. drauge su dar dvidešimčia iškilių akademikų ir visuomenės veikėjų yra pasirašęs laišką tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui, kuriame prašyta po mirties apdovanoti J.Brazaitį aukščiausiu valstybės ordinu, ką šis po to ir padarė.

Atsiribojo ne visi

Vis tik J.Brazaičio palaikų pasitikimo ir perlaidojimo ceremonijas ignoruoja ne visi. Didelį dėmesį šiems įvykiams skiria Katalikų Bažnyčia. Velionis bus palaidotas Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje, o iškilmingoms Mišioms vadovaus pats Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivysk. Sigitas Tamkevičius.

Portalui lzinios.lt Kauno arkivyskupas sakė, kad J.Brazaitis turėtų būti pavyzdys šių dienų politikams. „Šis žmogus buvo grynuolis. Jam niekada nebuvo svarbūs jokie asmeniniai skaičiavimai, buvo tik didelis noras tarnauti Lietuvai. Tai iš tikrųjų didelis pavyzdys mūsų dienų valdantiesiems.“

Paklaustas, ką mano apie tai, kad politikai J.Brazaičio pagerbimo iškilmes ignoruoja, arkivysk. S.Tamkevičius sakė: „Dabar vertinti sunku, gal daugiau galėčiau pasakyti po laidotuvių. Šiandien tik girdžiu, kad kažkas dalyvaus, kažkas – ne. Valdantieji visada yra veikiami įvairių jėgų. Spaudimas, matyt, yra didelis, nors faktiškai visi kaltinimai J.Brazaičiui buvo labai kruopščiai ištirti JAV Kongreso komisijos – Kongresas jokių nuolaidų niekam nedarė. Po tų tyrimų paskelbta išvada, kad jis nekaltas. Manau, būtų logiška, kad ir dabar J.Brazaičiui nebūtų primetinėjama tai, dėl ko jis nėra kaltas. O ar politikai dalyvaus perlaidojimo ceremonijoje, ar ne – tai yra jų sąžinės reikalas.“

Iškilmėse taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės garbės kuopa. Kadangi tai svarbus simbolis, liudijantis valstybinę įvykio reikšmę, tuo taip pat buvo nepatenkinti kai kurių šalių diplomatai. Portalo lzinios.lt šaltinių duomenimis, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) buvo daromas spaudimas, kad garbės kuopos perlaidojimo ceremonijoje nebūtų. Vis tik KAM savo pozicijos nepakeitė – diplomatams buvo atsakyta, kad atšaukdama garbės kuopos dalyvavimą ceremonijoje ministerija nusižengtų įstatymams. Juose kuopos dalyvavimas numatytas laidojant visus aukščiausiais valstybiniais ordinais apdovanotus asmenis.

O konferenciją, turėjusią vykti VDU, savo didžiojoje salėje surengė Kauno savivaldybė. Miesto meras A.Kupčinskas dalyvavo ir ketvirtadienį pasitinkant J.Brazaičio palaikus Vilniaus oro uoste, taip pat ketina dalyvauti sekmadienį vyksiančioje perlaidojimo ceremonijoje. Portalo lzinios.lt žiniomis, iš Izraelio ambasados jis buvo gavęs laišką, kuriame buvo raginamas iškilmes boikotuoti, tačiau savo planų nusprendė nekeisti.

Perlaidojimo ceremonijoje taip pat dalyvaus kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus, kai kurie Seimo nariai ir europarlamentarai, taip pat Ateitininkų federacijos, Dešiniosios minties judėjimo, kitų nevyriausybinių organizacijų nariai.

Vertinant būtina išsiaiškinti faktus

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius portalui lzinios.lt sakė nesuprantantis, kodėl J.Brazaitis perlaidojamas taip iškilmingai. „Tai nedaro garbės Lietuvai kaip demokratinei valstybei. J.Brazaičio reputacija nėra pati geriausia: dėl Lietuvių aktyvistų fronto veiklos, dėl to, kad pasisakė už žydų persekiojimą. Laikinąją vyriausybę galima vertinti įvairiai, bet mes vertiname būtent taip“ – sakė S.Alperavičius.

Portalo lzinios.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. K.Girnius teigė, kad kalbant apie šio sudėtingo istorijos laikotarpio įvykius, svarbu išsiaiškinti visus faktus ir vengti supaprastinimų. „Antisemitų demonologijoje dažnai sutapatinamos žydo ir komunisto sąvokos. Sutapatinti sukilėlį su žudiku yra lygiai taip pat ydinga“ – sakė K.Girnius.

Pasak jo, dar daug neaiškumų gaubia Laikinosios vyriausybės veiklą. „Kaltinant konkrečius asmenis ar organizacijas, negalima tik nuolat kartoti, kad įvyko nusikaltimas – būtina parodyti dar ir tai, kas jį įvykdė. Žydų likimą lėmė naciai, neatsiklausę Laikinosios vyriausybės, kurią jie, beje, nuo 1941 m. liepos pradžios ketino pašalinti.“

Jis taip pat ragino neišleisti iš akių platesnio istorinio konteksto: „J.Brazaitis ir jo vadovaujama Laikinoji vyriausybė yra lietuvių tautos laisvės siekio simbolis. 1941 m. Birželio sukilimas buvo pirmas ilgos kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės žingsnis. Jis atskleidė Lietuvos gyventojų politinį sąmoningumą bei ryžtą nesusitaikyti su okupacija. Negalima užmiršti jo tamsiųjų pusių, bet sukilimo siekiai buvo kilnūs, ir J.Brazaitis nusipelnė pagarbos kaip tų siekių simbolis.“ – teigė K.Girnius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"