TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

J. Guzevičiūtė: prekybos žmonėmis problema išlieka paslėpta

2015 06 22 6:00
Seksualinio išnaudojimo aukomis tampa vis jaunesnės moterys.  AFP/Scanpix nuotrauka

Nors prekyba žmonėmis yra pripažinta kaip nelegali veikla ir nuolat auganti organizuoto tarptautinio nusikalstamumo forma, daugėja atvejų, kai asmenys parduoda savo šeimos narius, darbuotojus, draugus. 

Dažniausiai Lietuvoje prekyba žmonėmis yra tapatinama su seksualiniu moterų išnaudojimu ir po juo paslepiami kiti prekybos žmonėmis nusikaltimai. Nutylima apie kitus nusikaltimus, nes organizacijos, dirbančios su prekybos žmonėmis problemomis, daugiausiai orientuojasi į seksualinį moterų ir vaikų išnaudojimą. Šiuo klausimu svarbus valstybės vaidmuo, tačiau, kaip teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė, jis per mažas.

Spragos teisėsaugoje

Birželio 17 d. Seime vykusiame ŽTSI renginyje J. Guzevičiūtė akcentavo du LR Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie trukdo atitinkamai kvalifikuoti prekybą žmonėmis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimas į prostituciją yra priskiriami prie nusikaltimų dorovei ir žmogaus laisvei, bet nėra laikytini prekybos žmonėmis nusikaltimais. „Savo apžvalgoje išskiriame, kad šiuo metu yra svarbūs du baudžiamieji straipsniai, po kuriais labai dažnai yra pakišami prekybos žmonėmis atvejai. Todėl atitinkamai būna mažesnės sankcijos ir bausmės kaltininkams, auka gauna stigmą, ji negauna atitinkamų teisių ir garantijų, susijusių su teismo procesu“ , – portalui lzinios.lt aiškina teisininkė J. Guzevičiūtė.

Savo pranešime ji pateikė realų pavyzdį, iliustruojantį šių Baudžiamojo kodekso straipsnių problemą. 2013 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kuomet trys 14 ir 15 metų mergaitės mėnesį laiko turėjo teikti seksualines paslaugas, nuteisė kaltininkus už pelnymąsi ir įtraukimą į prostituciją ir skyrė jiems tik 150 val. viešųjų darbų bausmę. Su šiuo sprendimu sutiko ir Lietuvos apeliacinis teismas. Buvo nuspręsta, kad merginos buvo pakankamai subrendusios, kad suvoktų, ką daro, ir prieš jas nebuvo naudojama jokia psichinė ar fizinė prievarta. Šis nusikaltimas nebuvo kvalifikuotas kaip prekybos žmonėmis nusikaltimas.

Aktyviausiai dirba „Caritas“

J. Guzevičiūtė / www.hrmi.lt nuotrauka

Kita kliūtis, trukdanti kovoti su prekyba žmonėmis, yra nukentėjusių, ypač vaikų, baimė kreiptis į tam tikras institucijas, nepasitikėjimas pareigūnais ir teismais. „Kai auka kreipiasi į tam tikras institucijas, nėra užtikrinama ir garantuojama nukentėjusiojo apsauga, todėl dažnai aukos niekam nepraneša, nes yra stipriai įbaugintos ir bijo kaltininkų keršto“, – teigia J. Guzevičiūtė. Pasak jos, kartais teisėsaugos pareigūnų požiūris į aukas neskatina kreiptis pagalbos: „Būna atvejų, kai aukos susilaukia tam tikro atitinkamo požiūrio ir iš teisėsaugos pareigūnų. Kalbant apie moterų seksualinį išnaudojimą standartinis požiūris yra, kad auka pati to norėjo, pati viską pradėjo, o dabar ateina skųstis. Ir tai jaučiama jau nuo pirmo aukos kontakto su pareigūnu. Kartais toks požiūris egzistuoja ir teisėjų tarpe. Tai tikrai neskatina aukos kalbėti apie nusikaltimą, jį viešinti.“

LR Vidaus reikalų ministerija nuo 2002 iki 2012 metų įvykdė 3 prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas bei nuo 2009 metų kasmet pateikia metinę ataskaitą apie įvairių organizacijų, teisėsaugos institucijų veiklas ir priemones kovojant su prekyba žmonėmis. Tačiau ši problema, ŽTSI ekspertės teigimu, nėra valstybės prioritetas: visuomenė mažai informuota apie įvairias prekybos žmonėmis formas, todėl dažnai nusikaltimai nebūna tinkamai identifikuojami.

Su prekyba žmonėmis Lietuvoje kovoja tik kelios nevyriausybinės, tarptautinės organizacijos tokios kaip „Caritas“, „Gelbėkit vaikus“, „Dingusių žmonių paramos centras“, „Tarptautinės migracijos organizacijos“ biuras Vilniuje. Jos rengia įvairias prevencines kompanijas, projektus prekybos žmonėmis problemai spręsti, teikia pagalba nukentėjusiems, rengia apmokymus specialistams dirbantiems su vaikais ir darbuotojams kovojantiems su prekyba žmonėmis. Pasak J. Guzevičiūtės, aktyviausia kovoje yra „Carito“ organizacija. „Caritas“, kuri turi išsamią prekybos žmonėmis programą, šiuo klausimu daug advokatauja, bylinėjasi, atstovauja aukas ir teikia joms įvairiapusišką pagalbą. Valstybė nėra įsteigusi jokių centrų aukoms padėti“, – komentuoja ji.

Apie kitas prekybos žmonėmis formas nutylima

Moterų seksualinis išnaudojimas nėra vienintelis prekybos žmonėmis nusikaltimas. Egzistuoja daug kitų prekybos žmonėmis formų, tokių kaip vaikų pornografija, žmonių išnaudojimas nusikaltimams ir elgetavimui, priverstinis darbas, prekyba organais, priverstinės santuokos. „Rengdami apžvalgą pastebėjome, kad apie seksualinį išnaudojimą žiniasklaida parašo, apie tai yra diskutuojama. Tačiau apie kitas prekybos žmonėmis formas mažai kalbama, jos išlieka dar labai latentinės. Galbūt statistiškai kitų nusikaltimų yra mažiau, bet jie egzistuoja ir nusipelno ne ką mažesnio dėmesio. Norisi tikėti, kad ateis laikas, kada organizacijos dirbančios prekybos žmonėmis klausimais įtrauks, reaguos ir į kitas formas“ , – portalui lzinios.lt pasakoja J. Guzevičiūtė.

2013-2014 metais buvo daug asmenų, ypatingai vaikų, išvežtų į užsienį priverstiniam darbui, elgetavimui, tačiau, kaip teigia ŽTSI ekspertė, šiuos atvejus greičiau identifikuoja ne Lietuvos, bet užsienio šalių teisėsaugos institucijos. „Buvo atvejis, kai daug asmenų priverstinai buvo išvežti dirbti į Ispaniją ir pagrindinį vaidmenį šios problemos sprendime atliko Ispanijos institucijos. Jos pirmosios išsiaiškino, kokios Lietuvos grupuotės veža asmenis, kaip jie surandami, verbuojami ir pan. Didžiojoje Britanijoje taip pat yra identifikuojama daug informacijos apie lietuvių prekybos žmonėmis nusikaltėlių grupuotes“, – pabrėžia J. Guzevičiūtė.

Aukomis tampa vis jaunesni

„Paprastai yra tendencija, kad prekybos žmonėmis aukomis tampa socialiai pažeidžiami asmenys: vaikai iš globos namų arba iš socialiai pažeidžiamų šeimų, nes juos yra lengviau įkalbėti, siūlant materialinę gerovę“, – sako J. Guzevičiūtė. Dažniausiai žadami dideli atlyginimai, galimybė turėti savų pinigų, todėl vaikai greitai susižavi tokiais pasiūlymais ir pasiduoda įtikinėjimams. Suaugusiesiems įtikinti naudojami ir kiti verbavimo būdai: primetant nesamas skolas, siūlant „gražų ir lengvą gyvenimą“, draugystę ar meilę, šantažuojant dėl esą netinkamo elgesio, priskiriant nusikalstamas veiklas. „Kalbant apie seksualinį išnaudojimą, žinoma labiausiai nukenčia moterys, didžioji dalis aukų yra jaunos merginos. Kalbant apie amžių, pastebime tendenciją, kad aukomis tampa vis jaunesni asmenys. Seksualiniam išnaudojimui įtraukiamos labai jaunos mergaitės, o kitoms formoms, pvz. vagystėms, elgetavimui, įtraukiama vis daugiau vaikų“, – komentuoja teisininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"