TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

J.Kauneckas: "Troškimas prisikelti - nenugalimas"

2011 04 23 0:00
Panevėžio vyskupas J.Kauneckas: "Tegul vien džiaugsmas lydi Jus ir iš Jūsų užlieja visus žmones!"
LŽ archyvo nuotrauka

Velykos - ne tik tradicija, apeigos, bet ir širdžių šventė bei tikrasis prisikėlimas. Jos kviečia mus visus pakilti iš nesutarimų, kivirčų, neteisybės ir ydų.

"Tiesiog stebuklas, kad žmogaus troškimas prisikelti yra nenugalimas", - išskirtiniame interviu "Lietuvos žinioms" pabrėžė Panevėžio vyskupas Jonas KAUNECKAS.

Įsileisti Dievą

- Ką praranda tie, kurie nešvenčia Velykų?

- Nuskriaudžia save. Jiems Velykos lieka paprasčiausia išeiginė - poilsio, pramogų diena. Jų gyvenime ji iš esmės nieko nepakeičia ir dažniausiai neatneša jokios dvasinės atgaivos, net jei žmogus turi daug problemų. Velykos - visų laikų krikščionims yra didelio džiaugsmo šventė, nes teikia dvasinį atgimimą, pakilimą. Per Velykas visi kviečiami pakilti iš nesutarimų, kivirčų, neteisybių, ydų. Daug žmonių visais laikais tai supranta: paskutinėmis savaitėmis prieš Velykas nusidriekia ilgos eilės prie klausyklų. Mėgstu paklausti ilgiau nebuvusįjį: "Kodėl atėjote išpažinties? Ar kas nors paragino, atvarė, įkalbinėjo?" Išgirstu atsakymą: "Reikia, man labai reikia pakilti. Juk artėja Velykos, negaliu likti purvina dvasia."

Nors jau ketvirtą dešimtmetį klausausi išpažinčių, negaliu atsistebėti tuo žmogaus dvasinio prisikėlimo poreikiu. Vis stebiuosi, kad jis toks gyvas ne tik subrendusių ar pagyvenusių žmonių, bet net paauglių ir vaikų dvasioje. O juk visais laikais bandoma iš jos išrauti tikrąsias Velykas. Tiesiog stebuklas, kad žmogaus troškimas prisikelti nenugalimas.

- Ką daryti, kad Velykos ateitų ne tik į išpuoselėtus, švarius namus, bet ir į širdis?

- Tiesą sakant, kiekvienas sekmadienis yra mažosios Velykos. Sekmadienį prisikėlė Jėzus. Rusai sekmadienį vadina prisikėlimu. Todėl tikinčiajam būtina jį švęsti. Sekmadienio esmė - nuolat prisikelti, įsileisti Dievą į savo širdį. Tam pirmiausia reikia maldos. Šv. Alfonsas Liguori yra pasakęs: "Nuodėmė ir malda negali kartu žmoguje gyventi. Arba nustosime daryti nuodėmę, arba melstis." Taigi malda visada veda į tikrąjį prisikėlimą. Kaip gali žmogus melstis, jei jis netikintis? Bet 95 proc. pasaulio gyventojų laiko save tikinčiais, o tikėjimas neįsivaizduojamas be bendravimo su dievybe, t. y. be maldos.

Nebaigta statyba

- Atrodytų, tiek nedaug tereikia pilnatvei - neužverti Dievui durų. Bet kodėl liekame užsidarę?

- Kaltas pats žmogus. Garsusis žydas Martynas Buberis rašė: "Didžiausia žmogaus kaltė ta, kad jis kiekvieną akimirką gali atsiversti - prisikelti, pakilti iš blogio, bet ir to nedaro." Kodėl? Dažnai trūksta supratimo. Keista, žmogus - mąstanti būtybė, bet dažnai neklausia savęs, kodėl žemėje taip plinta blogis ir ką reikia daryti, kad jo būtų kuo mažiau, o daugiau gėrio. Panevėžio katedroje Verbose net 101 metų kunigas ragino susimąstyti: "Kodėl prieš karą nebuvo tiek skyrybų ir durų rakinti nereikėjo?" Jis pats ir atsakė: "Todėl, kad bažnyčios buvo pilnos žmonių ir visose šeimose kasdien buvo meldžiamasi."

Dauguma lietuvių troško Lietuvos Nepriklausomybės, o dabar yra nepatenkinti ir dažnas savęs klausia: "Kodėl Lietuvai taip nesiseka baigti Nepriklausomybės atkūrimo?" Į tokį klausimą atsakau klausimu: "O kaip Dievas užbaigė pasaulio kūrimą?" Biblijoje skaitant pasaulio kūrimo aprašymą atrodo, kad tiesioginiai veiksmai atlikti per 6 dienas. Žinoma, jas čia reikia suprasti simboliškai. Ką gi Dievas darė septintąją dieną? Biblijoje pavartotas žodis "shabath", iš jo kilęs žodis "subata". Hebrajų kalbos tyrinėtojai sako, kad Biblijoje šis žodis 1 kartą reiškia "švęsti", 11 kartų - "ilsėtis", 47 kartus - "užbaigti darbą"! Tad kai kurie Šventojo Rašto vertėjai verčia: "Septintąją dieną Dievas švęsdamas ir ilsėdamasis užbaigė visą savo darbą."

Tiesiog norisi šaukti: jeigu Dievas nešvęsdamas negalėjo užbaigti darbo, kaip mes galime užbaigti savo darbus nešvęsdami!

Ne tik Nepriklausomybė, apskritai lietuvių gyvenimo statyba atrodo nebaigta. Sovietiniai laikai sugriovė lietuvių šventadienį: šešias dienas reikėjo dirbti (ypač kolūkiuose), septintąją - statyti namus. Tie namai liko neužbaigti: nebuvo septintosios dienos šventimo - statybos baigimo. Todėl tuose lietuvių namuose taip daug nesutarimų, skyrybų... Reikia mums visiems susimąstyti ir tikruoju švenčių šventimu baigti Lietuvos ir kiekvieno asmeninio gyvenimo statybą!

"Pats esu kaltas"

- Ar turite stipriausią Velykų išgyvenimą. Koks jis?

- Tai atsitiko Viešvėnų bažnyčioje (Telšių r.) prieš 30 metų. Po Velykų pamaldų dar pasilikau bažnyčioje pasimelsti ir pamačiau prie altoriaus verkiančią moterį. Priėjau prie jos. Moteris sako: "Kunige, tai mano džiaugsmo ašaros. Sūnus prisikėlė. Per ašaras kelio nemačiau, kai jis vis giliau klimpo. Ir mačiau: šiandien jis atliko išpažintį"... Vėliau ji atėjo užprašyti padėkos Mišių: sūnus visiškai pasitaisė.

- Kada Jumyse prabudo tikėjimas? Ar esate pykęs ant Dievo?

- Tikėjimo buvau mokomas nuo vaikystės. Ne tiek mokomas, kiek mačiau tėvų, ypač mamos, pavyzdį. Vaikystėje iš manęs kartais pasišaipydavo: "Kas ten tau įdomu, kad pamokslo klauseisi net išsižiojęs?" Matyt, dar vaikystėje Dievas šaukė ir į kunigystę, nes tarsi kunigas "sakydavau pamokslus" kitiems vaikams, surengdavau kitas "pamaldas".

13 metų nesėkmingai mėginau įstoti į seminariją. Po pirmojo bandymo savotiškai sukilau prieš Dievą: man siūlė mokytis pogrindžio seminarijoje, taip tapti kunigu, o aš užsispyriau: jei Dievas norės, atvers man seminarijos duris. Būčiau galėjęs tapti kunigu 13 metų anksčiau. Pats esu kaltas... Bet sena bažnytinė patarlė byloja, kad Dievas puikiai rašo ir ant kreivų linijų.

Gailestingumo žinia

- Švenčiame, tiksliau, gyvename Gailestingumo metus. Kuo tie metai kitokie, kuo ypatingi?

- Pasaulis taip paskendo nuodėmėse, jog, atrodo, nebėra išsigelbėjimo. Daugelis žmonių praranda bet kokią viltį. Tad mes, Lietuvos vyskupai, ir nutarėme paskelbti Gailestingumo metus. Svarbu, kad visi suprastų, jog Dievo Gailestingumas nenori nė vieno žmogaus pražūties. Jis tiesiog trokšta išgelbėti visus žmones, prikelti iš nuodėmių ir klaidų. Nėra tokio žlugimo, iš kurio Dievas negalėtų išgelbėti. Tereikia tik žmogaus noro pakilti, atsisukimo į Dievą.

"Šiandien nemadinga kalbėti apie atsivertimą, nes žmonės nebetiki nuodėme. Nuodėmės nepaisymas - didžiausia grėsmė šių dienų pasauliui. Ji it vėžys įsiskverbia į asmens, šeimos, bendruomenės gyvenimą, ardydama jį iš vidaus. Nuodėmė įkalina žmogų blogyje, suveši agresyviu savęs ir kitų kaltinimu. Nepripažintos kaltės graužatis dažną veda į depresijos, nusikaltimo ir net mirties gniaužtus" (iš mūsų kardinolo Audrio Juozo Bačkio "Laiško Dievo Gailestingumo metams").

Tikime, kad Gailestingumo metais žmonės pakils. O pakilęs iš nuodėmių žmogus visada jaučia džiaugsmą. Todėl stengiamės, kad Gailestingumo žinia pasiektų visus.

- Kokie Jūsų palinkėjimai "Lietuvos žinių" skaitytojams Velykų proga?

Prisikėlimo varpas didingai

tegul skamba visų širdyse,

vėl viltingą kibirkštį įžiebęs.

Jėzaus prisikėlimas savo malonėmis tegul užlieja visus Jį priimančius žmones ir skatina visus pakilti į naują, kilnesnį gyvenimą.

Tegul toji malonė spindi visose Jūsų mintyse ir visuose Jūsų veiksmuose, tegul toji malonė kasdien vis didėja.

Tegul ramybė, taika ir gerumas lydi visus Jūsų gyvenimo žingsnius.

Tegul nusiminimą, neviltį ir bet kokį skausmą nugali Didžiosios Šventės Didysis Džiaugsmas.

Tegul smulkmenos, pasitaikančios Jūsų kasdienybės kelyje, būna vien paskatinimas ryžtis, stengtis ir laimėti po Kristaus vėliava.

Tegul tuščiažodžiaujanti mūsų meto žodžių gausa, pabyranti iš laikraščių, žurnalų, televizijos, radijo ir interneto, Jūsų neapstulbina, neišveda iš pusiausvyros, bet pamoko, kad tuštybę galima įveikti malda, tyla, santūriu žodžiu, pavyzdingu elgesiu darbe, namuose, kelionėje ir svečiuose.

Tegul vien džiaugsmas lydi Jus ir iš Jūsų užlieja visus žmones!

Su nuoširdžiausiais linkėjimais maldoje visada esu su Jumis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"