TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

J.Olekas: Gynybos finansavime revoliucijų nebus

2012 11 30 15:05
Kandidatas į krašto apsaugos ministrus J.Olekas staigių "šuolių į viršų" gynybos biudžete neprognozuoja. /Romo Jurgaičio nuotr.

Kandidatas vadovauti Krašto apsaugos ministerijai Juozas Olekas sako, kad 2013 metų gynybos biudžete "didelių revoliucijų" tikriausiai nebus. Jis neprognozuoja, kada Lietuvos išlaidos gynybai galėtų pasiekti NATO nustatytą 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto kriterijų.

Penktadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite paklaustas, ar jį tenkina kadenciją baigiančios Vyriausybės pasiūlytas 923,9 mln. litų siekiantis krašto apsaugos finansavimas, ar jis bus didinamas, J.Olekas atsakė: "Aš tik galiu palyginti - mūsų laikais kariuomenei buvo skiriama 1,2 mlrd. litų".

Tačiau čia pat pridūrė: "Turbūt susėsime, kai bus prisiekusi Vyriausybė, pažiūrėsime, ką galima padaryti dar šio biudžeto rėmuose. Bet turbūt didelių revoliucijų, kaip sakė paskirtasis premjeras, nebus. Ir žiūrėsime į ateitį. Kas jau buvo, tai buvo, dabar reikia žiūrėti į ateitį".

"Visos partijos yra pasirašiusios susitarimą, kad be kitų gynybos problemų sprendimų viena iš problemų yra ir krašto apsaugos finansavimas. Partijos yra įsipareigojusios, kad tas finansavimas tolygiai ir nuolatos būtų didinamas. Manau, kad per ateinančius ketverius metus taip ir bus", - sakė J.Olekas.

Jis nebuvo linkęs prognozuoti, kada Lietuvos išlaidos gynybai sieks 2 proc. nuo BVP.

"Šiandien negalėčiau iš tikrųjų atsakyti. Galėsiu atsakytim po to, kai turėsime jau kitų metų biudžetą, kurį svarstys ne nueinanti Vyriausybė, o naujoji. Kada mes projektuosime 2014-2016 metų biudžetus, tada pasimatys, kokio tempo tas didėjimas gali būti", - teigė socialdemokratas.

Šiauliai turi likti pagrindine oro policijos misijos vieta

Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Juozas Olekas sako, jog Lietuvos karinių oro pajėgų bazė Šiauliuose turėtu likti pagrindine ir nuolatine dislokacijos vieta NATO Baltijos šalyse vykdomai oro policijos misijai, o Estijoje galėtų būti atsarginė bazė.

"Aš manau, kad tai tikrai nebus lengvos diskusijos, nes tokie kolegų iš Estijos norai buvo ir anksčiau. Man atrodo, kad žymiai racionaliau yra turėti sustiprintą bazę Šiauliuose, kuri būtų kaip pagrindinė bazė. Estijoje galėtų būti alternatyvioji ar atsarginė bazė, kurioje reikalui esant NATO lėktuvai taip pat galėtų nusileisti", - teigė pretendentas vadovauti Krašto apsaugos ministerijai.

"Mano dabartinėmis turimomis žiniomis, man atrodo, žymiai racionaliau, kad turėti nuolatinę bazę čia, Šiauliuose", - teigė J.Olekas, paklaustas, ar misija neturėtų būti rotuojama.

Į mokymus reikėtų pritraukti daugiau jaunuolių

J.Olekas sako, jog reikėtų sudaryti sąlygas, kad į bazinius karinius mokymus ateitų daugiau šalies jaunuolių, o sprendimas atsisakyti šauktinių kariuomenės buvo geras.

Po penktadienį įvykusio susitikimo su prezidente D.Grybauskaite jis žurnalistams išsakė savo požiūrį į šauktinių kariuomenę.

"Aš galvoju, kad jokių pakeitimų dėl to nereikia, tik galbūt reikia sudaryti sąlygas daugiau Lietuvos jaunuolių, tiek vaikinų, tiek merginų galimybę praeiti bazinius kursus, nes aš prisimenu, kad 2008 metais į profesinę kariuomenę užsirašė, o norint tapti profesionaliu kariu taip pat reikėjo pareiti - tuo metu mes nevadinome baziniais kursais, tai buvo, man atrodo, pradinis parengimas. Tai tokių žmonių buvo per 1 tūkst.", - penktadienį žurnalistams po susitikimo prezidente Dalia Grybauskaitė sakė J.Olekas.

"Dabar šiais metais, man atrodo, tik apie 600 turi galimybę tuos mokymus praeiti, praeitais metais buvo dar mažiau, 2009 lyg tai 150 buvo. Tai čia yra tam tikras rezervas, ką reikėtų praplėsti", - kalbėjo kandidatas vadovauti Krašto apsaugos ministerijai.

Kalbėdamas apie jo paties 2008 metais priimtą sprendimą atsisakyti šauktinių kariuomenės J.Olekas sakė, kad šis sprendimas "buvo geras, atitinkantis Lietuvos poreikius ir šiandienos iššūkius".

Jis teigė manantis, jog jo ir šalies vadovės požiūriai sutapo.

Nors D.Grybauskaitė praėjusią savaitė lankydamasi Lietuvos kariuomenės mokomajame pulke Rukloje pabrėžė, kad staigus perėjimas prie profesionalios kariuomenės (2008 metais, kuomet KAM vadovavo J.Olekas - red.) neatitiko Lietuvos poreikių.

"Norėčiau ilgiau atsakyti, grįžtant į 2008 metus, kai Lietuva labai staigiai apsisprendė nutraukti šauktinių kariuomenės formavimą ir pereiti tik prie profesionalios kariuomenės. Tokiai valstybei, kaip mes, tai išties yra labai brangi prabanga. Ir toks staigus kariuomenės sumažinimas ir tik brangios kariuomenės turėjimas neatitiko mūsų poreikių ir NATO gynybos koncepcijos poreikių", - sakė prezidentė.

Dabartinė kadenciją baigusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė taip pat yra ne kartą kritikavusi sprendimą, anot jos, skubotai atsisakyti šauktinių kariuomenės, deramai tam nepasirengus ir nenumačius atitinkamo finansavimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"