TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

J.Pilsudskio širdies kapas vėl gali tapti karštų diskusijų objektu

2014 03 31 16:15
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Siūloma, kad šalia Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies kapo Rasų kapinėse atsirastų lentelė su jo citata apie Lietuvos nepriklausomybę.

Siūlymą dėl J.Pilsudskio atminties įamžinimo Vilniaus miesto savivaldybei pateikė Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kuriai vadovauja Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė. Komisijos sekretorius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas daktaras Andrius Vaišnys pažymėjo, kad idėjos autorius yra buvęs Vilniaus miesto tarybos narys ir Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktorius Mintautas Daulenskis.

Savivaldybėje siūlymą pirmiausia turės išnagrinėti Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, tuomet jį galės svarstyti miesto taryba.

„Valia didžiųjų karžygių“

Savivaldybės atstovai tegalėjo informuoti portalą lzinios.lt, kad vienose svarbiausių ir seniausių sostinės Rasų kapinėse prie J.Pilsudskio ir jo motinos kapo norima pastatyti lentelę, kuri teiktų daugiau informacijos apie šiuos asmenis. Beje, antkapio užrašas šiuo metu yra tik lenkų kalba.

„Dar nėra suderinta nei kaip ta lentelė atrodys, nei kas ten tiksliai bus parašyta. Idėjai dėl J.Pilsudskio įamžinimo pritarta, bet siūloma ieškoti kitų įamžinimo formų“, – teigė savivaldybės Miesto estetikos skyriaus vyriausioji specialistė Beatričė Raguotienė.

Tuo tarpu A.Vašnys atskleidė, jog idėjos esmė – pateikti J.Pilsudskio citatą apie Lietuvos nepriklausomybę. „Tai, kad ta mintis šiandien yra „pamiršta“ ir galbūt gali nepatikti vienpusiškai mąstantiems žmonėms, nėra pamatas jos nepateikti. Ji graži. Aš pritariau dar ir dėl to, jog to laikotarpio studijos ir kai kurie J.Pilsudskio pasisakymai leidžia manyti, kad gyvenimo pabaigoje jis tikriausiai suvokė padaręs klaidą – bet siūlomos paminklinės lentos atveju tai kitokia tema“, – aiškino dr. A.Vaišnys.

Minėta J.Pilsudskio 1933 metais Varšuvoje išleistos knygos citata yra tokia: „Brangus mylimas Vilniau, tave sostine padarė – reikia tai atvirai pasakyti – ne lenkiška ranka, bet didžios pastangos lietuvių tautos, kada ji grūmėsi rūsčioje ir didžioje kovoje su visu ją supančiu pasauliu, neišskiriant nė Lenkijos. Nepaprasta valia pagoniškos Lietuvos didvyrių, kurie tada statė didžią valstybę nuo jūros ligi jūros, nuo garsiųjų Maskvos sienų ligi pat drumstos Vyslos krantų – valia didžiųjų karžygių Kęstučio ir Algirdo, didingų savo jaudinančia sandora, taip pat didžių istoriniuose ginčuose Vytauto ir Jogailos – iškėlė šias sienas, pastatė pamatus mūsų miesto, savo sostinės“. Citata būtų užrašyta lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. „Tokius žodžius galėjo pasakyti tik labai mylintis savo Tėvoniją arba norintis atlikti atgailą žmogus“, – rašoma Vilniaus merui komisijos pateiktame rašte.

Dėl vandalų idėjų neatsisakoma

Prieš kiek mažiau nei du metus J.Pilsudskio motinos ir jo širdies kapas restauruotas darbus inicijavus Lenkijos ambasadai ir Lenkijoje veikiančiai Tautos atminties paminklų apsaugos tarybai. Vėliau įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Visgi ir jos nepasaugojo kapavietės nuo vandalų išpuolių. Kaip yra pabrėžęs profesorius Vytautas Landsbergis, „lietuviams J.Pilsudskis lieka nelaimės ir žalos figūra, siekusi jėga pasiglemžti Vilnių“. Gana paplitusi nuomonė, jog J.Pilsudskio širdis turėtų būti perkelta į jo tikrąją kūno kapavietę Lenkijoje, Krokuvoje. Yra ir kita nuomonė: lenkams, kurie sudaro didžiausią tautinę bendriją Lietuvoje, šis asmuo svarbus kaip atkūręs nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo. O iš lenkų pusės irgi būna provokacijų. Šią žiemą vaizdo kameros užfiksavo, kaip keli Lenkijos piliečiai J.Pilsudskio širdies kapą valė Lietuvos vėliava.

Tačiau paklaustas, ar nesibaiminama, kad vėl naujai atkreipus dėmesį į šią vietą, tokių incidentų dar padaugės, A.Vaišnys sakė dėl to nenerimaujantis. „Nesibaiminu dėl nė vienos įgyvendinamos ar įgyvendintos idėjos. Esame inicijavę daug paminklinių lentų ir ženklų. Jeigu taip svarstytume – nė pradėti nevertėtų“, – teigė A.Vaišnys.

Priešingai, projekto autoriai įsitikinę, kad toks atminties įamžinimas atliktų informacinę ir edukacinę funkciją, kad nepasikartotų išpuolių, kai buvo nepagarbiai pasielgta su valstybės simboliu.

Vis tik A.Vaišnys neatmeta, kad, visuomenei sužinojus apie šią idėją, gali kilti ne tik susidomėjimas, bet ir pasipiktinimas.

Šių metų gegužės 12-ąją bus minimos 79-osios J.Pilsudskio mirties metinės. J.Pilsudskis buvo Lenkijos revoliucinis ir politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 metais – šios šalies diktatorius. Jis buvo Lenkijos valstybės vadovas, kuomet 1920 metais šios šalies kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"