TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

J.Požela - už natūralią politikų kaitą

2013 02 04 5:51
J.Požela savo įsipareigojimu vadina pastangas daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Apie pažadus judinti sustabarėjusią jaunimo politikos sistemą, jos bėdas ir sprendimų paiešką bei dviejų politikų kartų santykį kalbamės su Jaunimo ir sporto komisijos pirmininku socialdemokratu Juru Požela.

- Prieš patekdamas į Seimą aktyviai veikėte įvairiose jaunimo organizacijose. Tapęs parlamentaru ėmėte vadovauti Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Ar nenorite palikti sau įprastos veiklos, ar iš tiesų manote, kad parlamentas nepakankamai dėmesio skiria jaunimui rūpimiems klausimams?

- Jaunų žmonių dalyvavimas nevyriausybinėje veikloje yra didžiulė vertybė, mat jiems suteikia unikalių žinių ir patirties. Kandidatuodamas į Seimą akcentavau nepakankamą jaunimo figūravimą politikoje. Jaunimo politika formaliai egzistuoja, tačiau pasigendu didesnio dėmesio. Jokiu būdu nenoriu priešinti visuomenės grupių ir skirtingų kartų, nes tik gyvendami darnoje galime kurti gerovę, tačiau kai kurioms gyventojų grupėms politikai skyrė daugiau dėmesio.

Trūksta politinių debatų, per kuriuos gimtų atsakymai į jaunimui rūpimus klausimus. Mano, kaip Seimo nario, natūralus įsipareigojimas - kur kas daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms.

- O pats Lietuvos jaunimas - ar jis jums labiau panašus į stichišką visuomenės grupę, kuriai ugdyti stinga dėmesio, ar vis dėlto manote, kad turime puikiai veikiančią sistemą, kuri jauną žmogų nukreipia derama linkme?

- Dažnai girdime, kad jaunimas - Lietuvos ateitis. Tai netiesa. Jaunimas yra šiandienos karta, o vyrauja požiūris, kad jaunų žmonių problemas spręsime ryt ar poryt.

Vyriausybės programoje žadėjome pasirūpinti jauno žmogaus gyvenimo starto kūrimu. Tai apims įvairias priemones, kurios palies jauno žmogaus požiūrį į švietimo sistemą, jo apsisprendimą tęsti mokslus profesinėje ar aukštojoje mokykloje. Taip pat pirmojo darbo prieinamumą, apgyvendinimą, būsto įsigijimą. Tai ypač aktualu, nes ir valstybinėje institucijoje įsidirbinusių, magistro išsilavinimą įgijusių žmonių atlyginimas neleidžia jiems pasiimti paskolos būstui įsigyti. Anksčiau Europoje išsiskirdavome pagal gimstamumą ir anksti kuriamas šeimas, o dabar priartėjome prie vidurkio: pirmieji vaikai gimsta, kai tėvams sukanka 30 ir daugiau metų. Taip nutinka dėl to, kad jauni žmonės neturi tvirto pagrindo po kojomis, o nuo to kenčia šalies demografiniai rodikliai. Tai esminiai akcentai, tačiau apie juos nekalbama.

- Jaunimo nedarbas, protų nutekėjimas, emigracija - dažniausiai linksniuojamos ir viena su kita susipynusios jaunimo problemos, kurioms bandoma rasti priešnuodžių. Ką greta šių opių klausimų dar pridurtumėte?

- Per susitikimus su moksleiviais paklausiu, kiek jų norėtų išsilavinimo siekti užsienio aukštosiose mokyklose. Auditorijoje pakyla 95 proc. rankų. Paklausus, kiek iš jų norėtų grįžti, rankos nusvyra. Be jokios abejonės, mokantis užsienio aukštojoje mokykloje įgyjama unikali patirtis ir susiduriama su kita kultūra, tačiau nenoras grįžti - šalies išsivaikščiojimo pavyzdys. Demografinės tendencijos - būtent tai yra ketvirtoji problema, kurią norisi akcentuoti. Mes, kaip tauta, sparčiai senstame. Jei niekas nesikeis, susidursime su dirbančių žmonių stygiumi. O tai asmenys, mokantys mokesčius ir išlaikantys nebeišgalinčiuosius dirbti.

- Iš sosto pasitraukusi Nyderlandų karalienė Beatričė pareiškė šalį paliekanti valdyti jaunesniems. Žinoma, tai visiškai skirtingi dalykai, tačiau ar nesukirba mintis, kad kai kuriems politikams į šiuos žodžius derėtų gerai įsiklausyti?

- Tikrai nemanau, kad politikams reikia įvesti viršutinį amžiaus cenzą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad apatinis amžiaus cenzas egzistuoja - į Seimą žmogus gali būti išrinktas sulaukęs 25 metų. Jauni žmonės pasyviai dalyvauja rinkimuose, o tai galima sieti su tuo, kad patys negalėdami būti renkami jie nenoriai dalyvauja ir valstybės valdyme. Norisi natūralios politikų kaitos. Puikus pavyzdys yra mūsų frakcija, kurioje veržlūs jauni žmonės drauge su vyresniųjų patirtimi sudaro stiprią komandą. Vyriausybėje ministrai taip pat renkasi jaunus perspektyvius viceministrus ir sudaro stiprų tandemą.

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"