TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

J.Sabatauskas - prieš amžiną bausmę

2013 01 14 5:32
J.Sabatauskas buvo minimas kaip kandidatas į teisingumo ministrus. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Su ketvirtą kadenciją Seime dirbančiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku socialdemokratu Juliumi Sabatausku, dirbusiu istorinėje prezidento apkaltos komisijoje, kalbamės apie jam tekusią pareigą rasti būdą, kaip vėl atverti kelią į didžiąją politiką nušalintajam šalies vadovui.

- Prieš dešimtmetį dirbote parlamentinėje prezidento apkaltos komisijoje, kurios sprendimai iš esmės užkirto Rolandui Paksui visus kelius į didžiąją Lietuvos politiką. Dabar jūsų vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas rūpinasi pakeisti Konstituciją ir taip vėl atverti jam kelią į rinkimus?

- Paradoksaliai skamba? Taip, buvau apkaltos komisijos pirmininko pavaduotojas ir vienas iš šešių Seimo paskirtų kaltintojų tame procese. Jo pasekmė - Seimo priimtas sprendimas nušalinti prezidentą R.Paksą nuo pareigų.

Po apkaltos Seimas pakeitė įstatymą ir nustatė, kad asmuo, sulaužęs priesaiką, negalės 5 metus (vieną kadenciją) eiti prezidento pareigų. Tačiau šis įstatymas buvo apskųstas Konstituciniam Teismui, kuris pasakė, kad priesaiką sulaužęs asmuo visą gyvenimą negali eiti pareigų, kurias pradedant reikia prisiekti.

Nuo tada buvo daug įvykių, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris paskelbė, kad sprendimas visam laikui atimti iš žmogaus teisę būti renkamam Seimo nariu yra neproporcingas nusižengimui. Taip jau išėjo, kad aš buvau vienas iniciatorių, pasiūliusių atitinkamą Konstitucijos papildymą, ir jau šiame Seime tai pataisai po pateikimo buvo pritarta.

- Kalbate apie įstatymus. O kaip situaciją vertinate iš žmogiškosios pozicijos?

- Galime diskutuoti apskritai apie priesaikos svarbą. Pasižiūrėkime: Seimo narys, išrenkamas ne vieną kartą, vis prisiekia iš naujo - kai kurie tai jau padarė po 6 kartus. Kartais tarpusavyje pajuokaujame: kiek kartų reikia prisiekti, kad suprastum priesaikos reikšmę. Kita vertus - ar būtina priesaiką kartoti, jeigu vieną kartą ją jau davei? Panaši diskusija vyko ir 2004 metais. Tada kalbėta, kad jeigu žmogus sulaužė priesaiką, kaip galima jam leisti prisiekti dar kartą? Žmogaus Teisių Teismas vis dėlto pasakė kitaip.

Kalbėdamas apie žmogiškąją poziciją, galiu pasakyti, kad gyvenime daug kas keičiasi - nebūtinai esminis požiūris, bet gal išankstinis nusistatymas. Juk yra posakis, kad savo nuomonės nekeičia tik kvailiai ir numirėliai. Aš ir per apkaltą maniau, kad leidimas kandidatuoti neturėtų būti atimtas visam laikui, ir, kaip prisimenate, Konstituciniame Teisme gyniau Seimo poziciją drausti kandidatuoti penkerius metus.

- Ar su R.Paksu bent jau sveikinatės?

- Nebuvo laiko, kad nesisveikintume. Tegul nepyksta skaitytojai, bet aš nepainioju žmogiškų santykių su tarnybiniais. Net jei esame varžovai, oponentai (nenoriu sakyti priešininkai), dar nereiškia, kad ant to žmogaus pykstu, o jeigu ir pykstu, nėra buvę, kad nepaduočiau rankos.

- Tačiau turite pripažinti: apkaltos procedūra jums buvo naudinga. Iš mažai žinomo Seimo nario pavertė žmogumi, kuris bent daliai tautos tuo metu tapo didvyriu?

- Kai manęs tuo metu klausdavo: "Kur tu buvai anksčiau?", visada atsakydavau - buvau Seime visą laiką. Turiu pasakyti - ir tai nebus pliusas žiniasklaidai - kad jai visada labiau įdomūs žmonės, kurie ir iki patekdami į Seimą jau buvo skandalingai ar kitaip išgarsėję. Aš buvau neįdomus tik todėl, kad 2000-aisiais tapęs parlamentaru paprastai ir sąžiningai dirbau, nedalyvavau skandaluose, šokių ir dainų projektuose. Apkaltos komisijoje atsiradau, nes kažkam reikėjo tą darbą atlikti. Taip, ta veikla pelnė man žinomumą, bet jo pasekmės būna įvairios...

Vaikystėje, klausydamasis pasakų, kuriose didvyris turi praeiti išbandymus ugnimi, vandeniu ir varinėmis triūbomis, niekaip negalėjau suprasti, kas tos "triūbos". Dabar galiu pasakyti: nereikia apkaltos, pakanka tapti Seimo nariu ir eiti kokias nors pareigas, kad žmonių elgesys tavo atžvilgiu pasikeistų. Atitinkamai gali pasikeisti ir tavo elgesys. Didelė laimė, kai šalia yra galinčiųjų pasakyti: brolau, pasižiūrėk, kaip elgiesi.

- Tapus žinomam, aukštesnis karjeros laiptelis galėjo būti ministro postas. Buvote minimas kandidatu į teisingumo ministro portfelį, bet jį gavo kitas politikas?

- Esu jau antrą kartą nepaskiriamas ministru. Prieš kelerius metus kvietimo eiti šias pareigas sulaukiau ir iš premjero, ir iš tuometinio prezidento Valdo Adamkaus. Tačiau kitą dieną viskas apsivertė ir oficialaus pasiūlymo nebebuvo. Taigi situacija, kai kolegos parlamentarai prikabina pravardę "ministras", nors tavo kandidatūra oficialiai dar nesvarstoma, man žinoma.

Ar buvo skaudu, kad manęs neskyrė ministru? O ar nebuvo skaudu kolegoms, kurie pralaimėjo rinkimus? Tai ne ta situacija, dėl kurios liečiau ašaras.

Seimo narį kalbino JURGA TVASKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"