TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

J.Žilys: Konstitucija gimė politinėse audrose

2012 10 22 5:54
Prof. J.Žilys: "Dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iš dalies sutinku, nes demografiniai poslinkiai labai ryškūs." /Ritos Stankevičiūtės nuotr. 

Prieš du dešimtmečius tauta per referendumą apsisprendė dėl Konstitucijos. Pagrindinį šalies įstatymą kūrusios darbo grupės pirmininkas profesorius Juozas Žilys prisimena, kad rengiamas įstatymas buvo tapęs politinių aistrų epicentru, tačiau dėl bendro Lietuvos intereso paskutinę minutę pavyko susivienyti.

1992 metų spalio 25 dieną žmonės per referendumą tvirtai pasakė "taip" pirmajai atkurtos Lietuvos Konstitucijai, galiojančiai iki šiol. Prof. J.Žilys sako, kad iš "lietuviško molio" nulipdytas pagrindinis įstatymas du dešimtmečius išliko stabilus, o jame nustatytas valdžios pusiausvyros modelis veikia gerai. Prisimindamas, kokiomis aplinkybėmis tuomet vyko kuriamasis darbas, teisininkas siūlo ir dabartiniams politikams pasimokyti, kad dėl Lietuvos intereso galima susitarti bet kokių aistrų pelkynuose.

Apie Konstitucijos ištakas, prieš du dešimtmečius kunkuliavusias diskusijas ir pagrindinio šalies įstatymo veiksmingumą Konstitucijos dienos proga "Lietuvos žinių" interviu su Juozu Žiliu:

Dirbta iki paryčių

- Vadovavote darbo grupei, kuriai prieš dvidešimtmetį teko atsakomybė rengti pagrindinį Lietuvos įstatymą. Kaip tuomet buvo sprendžiamas Konstitucijos būtinumo klausimas?

- Laikinasis pagrindinis įstatymas, kurio pagrindu iš pradžių funkcionavo Aukščiausioji Taryba (AT) ir veikė vykdomoji valdžia, teismai, paaiškėjo esąs ydingas, nes rėmėsi 1989 metais pakeista sovietine Konstitucija. Kai 1991 metais būrėsi parlamentinės frakcijos, ėmė ryškėti atskirtis tarp politinių jėgų vizijų dėl valstybės funkcionavimo, o vadinamoji Laikinoji Konstitucija buvo keičiama kas mėnesį. Konstitucijos idėja darėsi vis aktualesnė. AT prezidiumo sudaryta darbo grupė 1991 metų pavasarį pristatė Lietuvos Konstitucijos koncepcijos metmenis. Joje atsispindėjo 1922 metų Konstitucijos dvasia, grynosios parlamentinės demokratijos filosofija. 

Maskvoje įvyko karinis pučas, o po mėnesio Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare. Mūsų valstybę ėmė pripažinti vis daugiau šalių. Šis laikotarpis dar aiškiau atskleidė, kad be naujos Konstitucijos eiti į pasaulio demokratinę bendriją neįmanoma. Pagaliau dešiniosios politinės jėgos - Nepriklausomybės partija, Sąjūdis - pagal laikinąjį įstatymą inicijavo prezidento institucijos atkūrimo klausimą. Kiti deputatai ragino sulaukti Konstitucijos. Visuomenę tai suskaldė į dvi dalis. Dar 1991 metais skubaus prezidento institucijos atkūrimo priešininkai AT inicijavo nutarimą dėl Lietuvos konstitucionalizmo raidos. Buvo nustatyti pagrindinio įstatymo rengėjai, jų darbo kryptys. Pagaliau 1992 metų gegužę įvyko vadinamasis prezidentinis referendumas, tačiau piliečiai nepritarė jo šalininkų pasiūlytai politinės raidos krypčiai.

- Aplinkybių, kuriomis teko dirbti kuriant Konstituciją, turbūt negalima pavadinti šiltnamio sąlygomis?

- Pagrindinį šalies įstatymą rengusios komisijos pirmininkas buvo signataras teisininkas Kęstutis Lapinskas, o nariai - visų frakcijų atstovai. Prie šios komisijos funkcionavo mano vadovaujama darbo grupė, kuri rengė Konstitucijos skirsnių tekstus. Taip į priekį judėta iki 1992 metų balandžio. Tačiau komisijoje ėmė ryškėti skirtingas požiūris į valstybės sandarą, parlamento, prezidento ir Vyriausybės tarpusavio santykių klausimus. Balandį trys jos nariai - Zita Šličytė, Liudvikas Narcizas Rasimavičius ir Egidijus Jarašiūnas - pateikė alternatyvų Konstitucijos projektą. Taip atsirado du skirtingi projektai.

Antrasis atspindėjo 1938 metų, o oficialusis buvo artimesnis 1922 metų Konstitucijos idėjoms. Galiausiai po prezidentinio referendumo AT ištiko krizė. Dešiniosios pakraipos deputatai rinkosi į vieną salę, likusieji posėdžiavo kitoje. Tad mėnesį AT buvo beveik neveiksni. Tik rugpjūtį pavyko sutarti dėl bendrų pozicijų, kuriomis remiantis būtų galima rengti vieną Konstitucijos projektą. Tačiau aistros vis tiek liepsnojo. Buvo paskelbti išankstiniai Seimo rinkimai. Galiausiai abiem šalims pavyko susėsti prie vieno stalo. Bandydami suderinti priešingas pozicijas teisininkai rengė kompromisinius tekstus.

AT pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris iki tol buvo atsiribojęs nuo komisijos darbo, ėmėsi vadovauti neformaliai darbo grupei, rengusiai sutartinį Konstitucijos variantą. Dirbome iki sąmonės netekimo. Darbo grupė skirstydavosi paryčiais, o rytą AT jau reikėdavo atiduoti svarstyti parengtus variantus. Suvokus, kad Lietuva be modernios Konstitucijos negali egzistuoti, pagaliau buvo rastas kompromisas. Spalį jis pateiktas referendumui. Tuometis atsakomybės jausmas galėtų būti pavyzdys šiandienos politikams, kad bet kokių aistrų pelkynuose galima susitarti dėl bendro Lietuvos intereso.

Nulipdyta iš lietuviško molio

- Kurių šalių konstitucijas tuomet laikėte pavyzdžiu, o nuo kurių griežtai atsiribojote?

- Be minėtų dviejų projektų, būta ir daugiau konstitucinių tekstų. Tačiau Konstitucijos rengimo komisija buvo pasiryžusi nesivadovauti jokiomis konstitucijomis, o Lietuvos pamatą lipdyti iš lietuviško molio. Tad jei iš vienos pusės padėsime 1922 metų, iš kitos - 1938 metų Konstituciją, pamatysime, kad dabartinėje yra abiejų įtakos. Žinoma, 1992 metų Konstitucija moderni, šiuolaikiška, demokratiška, todėl joje galima atrasti ir Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Skandinavijos bei kitų šalių pagrindinio įstatymo bruožų.

- Vis dėlto kas buvo tie karščiausi "taškai", dėl kurių virė nuožmiausios aistros?

- Vienas jų - prezidento institucija ir jos galios. Dauguma komisijos narių laikėsi principinės pozicijos, kad prezidentas jokiomis sąlygomis negali paleisti parlamento. Kilo diskusijų dėl prezidento galių formuojant Vyriausybę. Pagal oficialų projektą jis Vyriausybei beveik neturėjo jokios įtakos. Kiti siekė, kad prezidentas pirmininkautų ministrų kabineto posėdžiams ir galėtų jį bet kada paleisti. Komisija konstravo simbolinio prezidento vaidmenį, o kiti matė prasmę suteikti jam didesnius svertus. Diskusijų buvo ir dėl to, kas vykdys konstitucinę kontrolę. Vieni palaikė Konstitucinio Teismo idėją, kiti - Aukščiausiojo Teismo. Pozicijos kirtosi ir dėl to, ar gali parlamento narys būti ir Vyriausybės nariu.

- Galbūt yra tokių Konstitucijos nuostatų, dėl kurių veiksmingumo abejojate ir šiandien?

- Didesnių Konstitucijos veikimo problemų nematau. Priklausau tiems teisininkams, kurie mano, kad politiniai kompromisai yra naudingi visuomenei. Lietuvai tuomet reikėjo turėti Konstituciją, o be kompromisų to pasiekti buvo neįmanoma. Valdžios santykiai ir įgaliojimai turi būti sukonstruoti taip, kad nė viena valdžia negalėtų savintis kitos galių. Toks principas įrašytas ir Konstitucijoje. Pasaulyje nieko nėra tobulo, bet Konstitucijoje nustatytas valdžios santykis funkcionuoja gana gerai.

Konstitucijos stabilumas - vertybė

- Tačiau nuolat girdėti siūlymų mažinti Seimo narių skaičių, keisti Seimo rinkimų ar referendumo skelbimo tvarką ir panašių. Koks Jūsų požiūris į dažną Konstitucijos straipsnių reviziją? 

- Yra klausimų, susijusių su Konstitucija, tačiau esama ir nekonstitucinio reguliavimo klausimų. 1992 metų vasarą, kai buvo diskutuojama dėl Seimo rinkimų tvarkos, sąmoningai neįtraukėme jos į Konstituciją. Laikui bėgant keičiasi politinės sanklodos, socialinės, ekonominės sąlygos, tad spręsti tai palikta įstatymų leidėjui.

Dėl diskusijų apie Seimo narių skaičiaus mažinimą iš dalies sutinku. 1989 metų rugsėjį, kai buvo nustatoma AT rinkimų tvarka, susidėliojo 141 deputatas. Tačiau demografiniai poslinkiai labai ryškūs. Jei kas norėtų svarstyti šį klausimą, tai turėtų daryti iškart, kai tik susirinks naujas Seimas.

- Ar Jums neatrodo, kad Konstitucijos normos, ypač rezonansinių įvykių fone, neretai interpretuojamos dviprasmiškai, siekiant pasukti jas norima linkme?

- Skaitydami Konstituciją žmonės įžvelgia joje vis kitus niuansus. Tai - asmens laisvė. Politinės partijos, institucijos, teismai taip pat gali aiškintis, mąstyti skirtingai, bet oficialiai tai daryti leidžiama tik Konstituciniam Teismui. Diskusijose dėl Konstitucijos normų neįžvelgiu pavojų. Tačiau stebėdamas politinį procesą neretai matau bandymų ant vieno kurpalio užtempti vieną ar kitą aiškinimą, nors tai dažnai nesuderinama su tuo, ką yra sakęs Konstitucinis Teismas. Vis dėlto Konstitucija išliko stabili - iki šiol pakeisti tik 7 jos straipsniai, ir tai yra vertybė.

- Ar dvasia, lūkesčiai, kuriais vadovaudamiesi kūrėte Konstituciją, gajūs ir šiandien?

- Konstituciją priėmė Lietuvos žmonės, ir tai padarė solidžia balsų dauguma. Nors diskusija dėl turinio, parlamento, vykdomosios valdžios, prezidento galių, teisminės valdžios konstravimo buvo klampi, jei tektų dar kartą spręsti naujos Konstitucijos klausimą, susidurtume su tomis pačiomis bėdomis. Nemanau, kad klausimai, iškylantys taikant Konstituciją, kenkia Lietuvos demokratijai. Yra subjektyvus požiūris, politiniai interesai, tačiau ryškesnių trukdžių Konstitucijai užtikrinti normalų gyvenimą Lietuvoje nematyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"