Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Jamesas Mattisas: „Atvešime tas sistemas, kurių nuspręsime, kad reikia“

 
2017 05 10 11:50
Jamesas Mattisas Roberto Dačkaus nuotrauka

Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jamesas Mattisas  sako, kad JAV yra pasirengusios dislokuoti gynybines sistemas Baltijos šalyse Rusijai atgrasyti, bet galimybių atvežti ilgojo nuotolio raketų „Patriot“ kol kas viešai nekomentuoja.

„Dislokuosime tik gynybines sistemas, kad užtikrintume, jog būtų gerbiamas suverenitetas“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Mattisas po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

Gynybos sekretorius pabrėžė, kad NATO pajėgumai Rytų Europoje yra išimtinai gynybinio pobūdžio, o Rusijos kovinės galios stiprinimą regione pavadino destabilizuojančiu veiksmu.

„Atvešime tas sistemas, kurių nuspręsime, kad reikia. Bet koks Rusijos kovinės galios stiprinimas regione – kai jie ir mes visi žinome, kad mūsų veikla Lietuvoje ar kitose demokratinėse šalyse nekelia jokios grėsmės – toks stiprinimas yra destabilizuojantis“, – kalbėjo sekretorius.

Sustiprins gynybos sistemas prieš „Zapad“

Baltijos šalių oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Kai kurie pareigūnai svarsto, kad reaguojant į Rusijos karinį aktyvumą regione NATO sąjungininkai galėtų dislokuoti ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas.

Gynybos pareigūnų teigimu, NATO oro gynybos sistemas Baltijos šalyse gali sustiprinti per rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad Baltijos šalims būtinos papildomos saugumo priemonės, bet konkrečių detalių taip pat nepateikė. Jos teigimu, visi sprendimai bus priimti bendrose konsultacijose. Prezidentė taip pat paragino paspartinti sprendimų priėmimo procesą NATO viduje.

J.Mattiso vizitu naujoji Jungtinių Valstijų administracija siekia pademonstruoti įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui, tvyrant nerimui dėl Rusijos užsienio politikos. Vėliau trečiadienį jis kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais aplankys karius Pabradėje.

Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje, NATO šiemet dislokuoja po tarptautinį batalioną – maždaug tūkstantį karių – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pagal atskirą misiją, regione taip pat dislokuota JAV brigada su pusketvirto tūkstančių karių ir beveik šimtu tankų.

Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu.

Tapęs prezidentu D.Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, tačiau nuolat pabrėžia, kad Europos šalys turi didinti krašto apsaugos finansavimą, o aljansas daugiau dėmesio skirti kovai su terorizmu.

Baltijos šalys dėl gynybos biudžeto pastaruoju metu pristatomos kaip sektinas pavyzdys. Estija jau ne vienus metus gynybai skiria NATO sutartus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o Lietuva ir Latvija šį rodiklį numato pasiekti kitąmet.

„Pasiutusio šuns“ pravardę turintis atsargos generolas J.Mattisas iki 2013 metų kovo buvo JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės viršininkas ir buvo atsakingas už JAV karius Irake bei Afganistane.

Prezidentė: finansavimas – investicija į taiką

Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos.

Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę.

Susitikime taip pat aptartas pasirengimas artėjančiam NATO vadovų susitikimui, kuris įvyks gegužės pabaigoje Briuselyje. Jo tikslas – tolesnis Aljanso stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, būtina greitinti NATO sprendimų priėmimą, nuolatos atnaujinti gynybos planus ir juos pagrįsti konkrečiais kariniais pajėgumais bei stiprinti kovą su tarptautiniu terorizmu.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad tinkamas gynybos finansavimas yra investicija į taiką. Lietuva atsakingai vykdo savo įsipareigojimus ir nuosekliai didina gynybos išlaidas – jau kitąmet viršysime 2 proc. valstybės BVP.

Pasitiktas iškilmingai

JAV gynybos sekretorius į Vilnių atvyko antradienį. Trečiadienį J.Mattisas susitinka Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių gynybos ministrais, vėliau Pabradėje aplankys JAV ir kitų NATO šalių karius.

Šiuo vizitu naujoji Jungtinių Valstijų administracija siekia pademonstruoti įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui, tvyrant nerimui dėl Rusijos užsienio politikos

Į Lietuvą pirmojo oficialaus vizito atvykusį Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorių Jamesą Mattisą pasitiko krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vizito metu vyks dvišaliai pokalbiai su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. Juose pareigūnai aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą ir priemones, kurios dar labiau sustiprins Lietuvos ir regiono saugumą. Vėliau JAV gynybos sekretorius dalyvaus bendruose darbo pietuose su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais, rašoma KAM pranešime.

Giedrės Maksimovicz nuotrauka

„Šis vizitas yra dar vienas svarbus įrodymas, jog Lietuva turi stiprius sąjungininkus ir gali jaustis saugi“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Po susitikimų Prezidentūroje ir darbo pietų JAV ir Baltijos šalių gynybos ministrai vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje. Čia jie susitiks Lietuvoje dislokuotais JAV pajėgų kariais, Lietuvos karinių pajėgų atstovais ir Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais, apžiūrės karių naudojamą techniką ir ginkluotę.

Giedrės Maksimovicz nuotrauka

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes. JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto ryžtas“ ( angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones.

Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"