TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Japonai atskraidino viltį sergantiems vaikams

2007 03 26 0:00
Į Japonijos kultūros dienas Lietuvoje atvyko apie šimtą dalyvių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje tradicinių Saulės šalies instrumentų koto ir taiko koncertu prasidėjo Japonijos kultūros dienos

Šiemet jų renginiai - labdaringi, skirti onkologinėmis ligomis sergančių Lietuvos vaikų gydymo diagnostikos įrangai įsigyti. Sujaudinti pernai Lietuvos ambasadoje Tokijuje rodyto Arūno Matelio dokumentinio filmo "Prieš parskrendant į Žemę", Japonijos-Lietuvos draugystės asociacijos nariai nutarė paremti Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK) ir labdaros lėšas skirti nuotolinio gyvybinių funkcijų stebėjimo įrangai prie magnetinio rezonanso įsigyti.

Apie šimto japonų atlikėjų grupė atvyko į mūsų šalį savo lėšomis ir surengė nemokamą koncertą. Svarbiausias choristų ir koto, taiko, sakuhaci muzikantų viešnagės tikslas buvo pagalbėti vėžiu sergantiems Lietuvos mažyliams.

Renginio viešnia Alma Adamkienė stebėjosi šitiek tūkstančių kilometrų nepabūgusių žmonių ryžtu: "Jie lyg tos origami gervės atskraidino į Lietuvą viltį ir gerumą". Pirmoji šalies ponia dėkojo kiekvienam mūsų šalies onkologui, kasdien su rūpesčiu palinkstančiam prie sunkia liga sergančio mažylio. Taip pat Matelių šeimai, kurios kūrybinė veikla įkvėpė tokią labdaros akciją ir suartino toli viena nuo kitos gyvenančias tautas.

Koji Toyama, koncerto rengėjas ir meno vadovas, džiaugėsi galėdamas pristatyti lietuviams net devynis tradicinės japonų muzikos kolektyvus ir pasitarnauti kilniam tikslui. Savo padėką baigė lietuvišku "dėkui".

Matelio dokumentinis filmas buvo dukart rodytas Japonijos nacionalinės televizijos kanalu. Pačiam filmo autoriui buvo sunku patikėti, kad šitiek svetimo krašto žmonių priėmė mūsų šalies skausmą ir viltį kaip savo. Savo dėkingumo žodį Matelis tarė japonų kalba.

Kiekviena nata, kiekvienas teatro erdvėse virpantis garsas turėjo palytėti klausytojų sielas, kad šios atsivertų mažylių skausmui ir reikmėms. Keturi muzikančių kolektyvai iš skirtingų Japonijos vietovių lietuviškas kankles primenančiu instrumentu koto, tik akivaizdžiai didesniu ir sudėtingesniu, atliko kompozicijas "Gražuolė mėnulio šviesoje", "Ežero daina".

Profesorius Toyama sakė, kad nors per koncertą žiūrovai matė koto muzikuojant vien moteris, prie instrumento sėda ir vyrai. "Jie demonstruoja aukščiausią grojimo klasę. Vyrų grojimas stipresnis, stipresni pirštai ir garso raiška daug platesnė", - teigė Japonijos muzikos lavinimo federacijos tarybos narys. O netrumpą kūrinių trukmę paaiškino labai paprastai: tradiciškai trumpos melodinės linijos pinamos į vieną ir kūrinys savaime pailgėja.

Per antrąją vakaro dalį klausytojai išgirdo taiko būgnų griausmą. Galingą, raiškų, bet japoniškai subtilų. Šitaip koncertavo moterų ansamblis "Nasunogahara sosui taiko", būgnininkų kolektyvas "Hoya wadaiko kai", atkartojęs medžiojančio karvedžio jojimo ritmus, "Kozu shimadaiko" grupės muzikantai pamėgdžiojo vietinių žvejų žeberklo kirčius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"