TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Japonijos ambasadorė: pasiilgsiu draugų

2015 06 19 6:00
Kazuko Shiraishi.  Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Lietuvą paliekanti kiek ilgiau nei trejus metus mūsų šalyje dirbusi Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi šį laikotarpį vadina sėkmingu, o parvykusi į Tokiją žada nesustoti ir skleisti Lietuvos vardą savo tėvynėje.

Ambasadorė K. Shiraishi, mūsų šalyje dirbusi nuo 2012 metų pradžios, stengėsi sutvirtinti Lietuvos ir Japonijos santykius visose abiem šalims rūpimose srityse. Pasak jos, lietuviai gerai žino, kokia šalis yra Japonija, vis geriau pažįsta jos kultūrą. Plėtojami ekonominiai santykiai, ypač Lietuvos eksportas į Japoniją, o politiniai ryšiai nuolat stiprėja dėl tapačių abiem šalims vertybių ir atitinkamai sutampančio požiūrio į šiuo metu pasaulyje vykstančius procesus.

Ambasadorė išsiveš puikių įspūdžių apie Lietuvos gamtos grožį ir žmonių svetingumą. Būtent lietuvių draugiškumo ji sako labiausiai pasiilgsianti grįžusi namo. Tačiau ir Japonijoje nesibaigs jos darbai, pradėti mūsų šalyje. Diplomatė siekė gilinti lietuvių žinias apie savo šalį, o grįžusi namo stengsis, kad kuo daugiau japonų pažintų Lietuvą ir sietų jos vardą ne tik su įžymiuoju japonų diplomatu Chiune Sugihara, bet ir su daugybe nuostabių dalykų, kuriais Lietuva gali sužavėti svetimšalį. Apie Lietuvoje praleistus trejus metus, abiejų šalių kultūrinius, politinius ir ekonominius ryšius bei geopolitinę situaciją "Lietuvos žinios" kalbasi su Japonijos ambasadore Kazuko Shiraishi.

Neblogai pažįstame Japoniją

- Kaip vertinate savo kadenciją Lietuvoje? Ar ji buvo sėkminga?

- Taip, ji buvo sėkminga. Viena pagrindinių mano užduočių Lietuvoje - kuo artimiau supažindinti lietuvius su Japonija, jos kultūra. Turiu pasakyti, kad lietuviai tikrai nemažai žino apie mano šalį. Lietuviams pažįstami tokie japonų kultūros elementai kaip tradicinis japonų teatras, arbatos gėrimo ceremonija, puokščių sudarymo menas ikebana ir daugelis kitų dalykų. Savo šalį stengiausi pristatyti ne tik didžiuosiuose miestuose, lankiausi daugelyje Lietuvos vietų.

Beje, lietuviai gerai išmano japonų kovos menus ir juos mėgsta. Lietuvoje populiarūs ir plačiai praktikuojami bušido, kendo, karatė, aikido ir net kyudo (senovinis samurajų šaudymo iš lanko menas). Man buvo didžiulė garbė dalyvauti dviejuose Lietuvos kyudo turnyruose.

- Ar randame bendrų interesų politikos plotmėje?

- Surengti užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir krašto apsaugos ministro Juozo Oleko vizitai į Japoniją. Didžiuodamasi galiu pasakyti, kad mano kadencijos metu į Lietuvą pirmą kartą oficialaus vizito atvyko Japonijos Parlamento Aukštųjų rūmų pirmininkas. Keturis kartus buvo surengtos aukšto lygio politinės konsultacijos. Tai labai svarbu norint identifikuoti bendrus interesus ir nustatyti bendrus tikslus, paremtus abiem šalims bendromis pamatinėmis vertybėmis – demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybei. Esu patenkinta tuo, kaip plėtojosi mūsų politiniai santykiai.

Dominuoja lietuviškas eksportas

- Ar taip pat gerai plėtojami ir ekonominiai ryšiai?

- Turiu pažymėti, kad nesu visiškai patenkinta tuo, kaip klostosi ekonominiai santykiai. Ilgą laiką stebiu, kaip auga Lietuvos eksportas į Japoniją. Nežinau, ar daugeliui lietuvių žinoma, kad Lietuva į Japoniją eksportuoja daugiau prekių nei mes į jūsų šalį. Toks prekybos balansas laikosi jau ilgiau nei 10 metų.

Be abejonės, svarbiausias Lietuvos ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo elementas yra Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas. Kai atvykau į Lietuvą 2012 metų pradžioje, Lietuvos energetikos ministerija ir koncernas „Hitachi“ pasiekė pradinį susitarimą. Tai įvyko praėjus vos mėnesiui nuo mano atvykimo į Lietuvą, ir tuo metu maniau, kad VAE projektas iš tiesų vykdomas labai sparčiai ir sklandžiai. Tačiau vėliau, po referendumo ir naujos Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos valdančiosios koalicijos suformavimo, šio projekto eiga labai sulėtėjo.

- Projektas dar vis nepalaidotas.

- Tai yra svarbiausia. Jis plėtojamas ne taip sparčiai, kaip tikėjausi ir mačiau savo kadencijos pradžioje. Tačiau ir Lietuva, ir „Hitachi“ koncernas visą laiką dirba, kad surastų abiem šalims priimtiną sprendimą. Praėjusiais metais buvo pasirašytas ketinimų susitarimas tarp Lietuvos energetikos ministerijos ir „Hitachi“ koncerno dėl projektą vykdysiančios įmonės steigimo. Taip pat svarbu, kad Lietuvos Vyriausybė ir toliau bando suderinti regioninių partnerių – Latvijos ir Estijos – dalyvavimą šiame projekte.

Dvišalius santykius diktuoja pasaulis

- Kuris Lietuvos ir Japonijos santykių dėmuo - kultūriniai, politiniai ar ekonominiai ryšiai - yra svarbiausias?

- Anksčiau tikėjausi, kad svarbiausi taps ekonominiai ryšiai. Tačiau šiandien, atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi pasaulio geopolitinė situacija, saugumo situacija, svarbiausias tampa politinis santykių tarp mūsų šalių elementas. Lietuva aktyviai dirba Ukrainos klausimu, jaučia grėsmę, kurią kelia tokie įvykiai. Lietuva tvirtai pasisako prieš nesutarimų sprendimą panaudojant jėgą ir pažeidžiant tarptautinę teisę. Japonija laikosi visiškai identiškos pozicijos. Nors Japonija yra toli nuo Europos, mums labai neramu dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Vis dėlto tai – globalaus masto problema. Todėl neseniai Ukrainoje apsilankęs Japonijos premjeras pareiškė, kad mūsų šalis ir toliau rems Ukrainą.

Japonijai tai svarbu ir dėl to, kad keičiasi saugumo klimatas mūsų regione – Rytų Kinijos jūros ir Pietų Kinijos jūros rajone. Susirūpinimą regione augančia įtampą pareiškė ir neseniai vykusio G7 šalių susitikimo dalyviai.

Abiem atvejais, tiek Europoje, tiek ir mūsų regione, tvirtai laikomės tos pačios pozicijos – turi būti užtikrinta tarptautinės teisės viršenybė, o visi nesutarimai gali būti sprendžiami tik taikiais būdais. Todėl nuostatų bendrumas šiandien iškelia į pirmą vietą politinius santykius tarp mūsų valstybių.

- Tad net jei norėtume, kad būtų kitaip, pasaulinė politinė situacija lemia, jog tarptautinio saugumo klausimai tampa svarbiausi ir santykiams tarp mūsų šalių?

- Būtent taip.

Japones žavi rankdarbiai

- Pagyrėte lietuvius už geras žinias apie Japoniją, o ką pasakytumėte apie japonų žinias apie Lietuvą?

- Kasmet daugėja Lietuvoje apsilankančių japonų turistų. Praėjusiais metais jūsų šalį aplankė 14 tūkst. japonų. Nežinau, ar šį skaičių reikėtų laikyti dideliu, ar mažu. Sprendžiant Japonijos mastu, tai reiškia daug mažiau nei 1 proc. bendro gyventojų skaičiaus. Tačiau, matyt, svarbiausia, kad kiekvienais metais turistų daugėja.

Lietuvą labai pamėgo mūsų moterys, kurios labai žavisi lietuviškais rankdarbiais. Be abejo, japonus į Lietuvą traukia ir žymaus mūsų diplomato Ch. Sugiharos palikimas. Jo istorija labai gerai žinoma Japonijoje, apie jo darbus japonų vaikai mokosi mokyklose. Pasak statistikos, pusė visų japonų turistų Lietuvoje aplanko Ch. Sugiharos namus Kaune.

- Taigi japonams Lietuva tai pirmiausia Č. Sugihara ir rankdarbiai?

- Taip ir yra. Žinoma, Ch. Sugihara buvo japonas, tačiau jis gyveno ir dirbo Kaune. Čia jis išgelbėjo tūkstančių žmonių gyvybes.

- Kai rengėtės atvykti į Lietuvą, matyt, taip pat turėjote tam tikrą nuostatą apie tai, kokia yra mūsų šalis. Ar čia gyventi metai patvirtino jūsų lūkesčius?

- Labiausiai baiminausi, kad Lietuvoje patirsiu, ką reiškia šaltas klimatas ir rūsčios žiemos. Tačiau paaiškėjo, kad nerimavau be reikalo. Mane labai sužavėjo Lietuvos gamta, visur esanti žaluma, nuostabūs miškai, ežerai ir upės, gyvūnų ir paukščių įvairovė. Gavau daugiau, nei tikėjausi.

Svarbu mokėti Lietuvos istoriją

- Ką patartumėt jus netrukus pakeisiančiam kolegai, kad jo darbas Lietuvoje prasidėtų kuo sklandžiau?

- Pirmiausia - pasimokyti Lietuvos istorijos. Japonija yra sala, neturime daug patirties, ką reiškia būti okupuotiems. Pavyzdžiui, šiemet pasaulis švenčia 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo metines. Klausiau lietuvių politikų ir mokslininkų, ką ši sukaktis reiškia Lietuvai? Sužinojau, kad tai menka šventė lietuviams. Tai buvo naujos okupacijos metai, suteikę daug kančių ir pareikalavę daugybės aukų.

Japonui labai svarbu suprasti istorinės patirties reikšmę ir įtaką lietuvių mentalitetui. Taip pat jam rekomenduočiau aplankyti kuo daugiau Lietuvos miestų ir miestelių, kad patirtų, kokie be galo draugiški, nors ir drovūs (juokiasi) yra lietuviai. Todėl ir naujam ambasadoriui linkėčiau kuo daugiau bendrauti su žmonėmis.

Pasiilgs draugų

- Ko labiausiai pasiilgsite išvykusi iš Lietuvos?

- Draugų. Labiausiai pasiilgsiu draugų, kuriuos radau Lietuvoje. Neseniai buvau susitikusi draugiškos vakarienės su viena Lietuvos politike. Taip išsikalbėjome, kad vos nepravirkau...

Taip pat pasiilgsiu pačios švelniausios ir komfortiškiausios pasaulyje vasaros. Noriu visiems lietuviams pasakyti, kad nors ir tęsiu savo darbą eidama naujas pareigas Tokijuje, toli nuo Lietuvos, tikiuosi, jog ir toliau būsiu lyg tiltas tarp mūsų šalių ir šįkart jau rūpinsiuosi, kad kuo daugiau japonų pažintų Lietuvą.

- Lietuvoje „mokėte“ lietuvius apie Japoniją, o dabar tą patį darysite tėvynėje?

- Kaip jau minėjau, Lietuvą japonai labiausiai sieja su Ch. Sugiharos pavarde. Noriu tai pakeisti. Todėl sieksiu, kad japonai sužinotų kitų nuostabių dalykų apie Lietuvą. Mano patirtis jūsų šalyje buvo labai gera, taigi dabar mano pareiga – skleisti Lietuvos vardą Japonijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"