TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jaukus, ypatingas miestas

2016 09 30 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniuje reziduojantis Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefano Taliani De Marchio mūsų šalyje atrado aktyvų jaunimą, turtingą akademinį gyvenimą, gyvybingą ir kūrybingą meninį pasaulį, lietuvių meilę muzikai, italų operai, teatrui. Diplomatą maloniai stebina mūsų sostinės senamiestyje ir visoje Lietuvoje atsispindinti italų kultūros įtaka.

Italijos kultūros pėdsakai

– Italijos ambasadoriumi Lietuvoje buvote paskirtas daugiau kaip prieš trejus metus. Greičiausiai prieš atvykdamas čia turėjote susidaręs kokį nors vaizdinį, lūkesčių dėl mūsų šalies. Kokie jie buvo?

– Į Vilnių atvykau 2013 metų balandį, turėdamas labai daug lūkesčių. Mano aplinkos žmonės, draugai, diplomatai, dirbantys Italijos užsienio reikalų ministerijoje Romoje, pasakojo apie Lietuvą kaip apie labai įdomią, tvirtos europinės orientacijos šalį, esančią strateginėje pozicijoje – svarbioje ir delikačioje.

Kai kurie Lietuvą man pristatė kaip šalto klimato šalį, kurioje baisios žiemos, mažai šviesos. Tačiau tai nepasitvirtino. Klimatas čia labai malonus. Taip, žiemą šalta, bet viskas ne taip baisu. Šviesos taip pat yra.

– Ką sužinojote apie Vilnių per tą laiką, kai čia gyvenate?

– Buvau maloniai nustebintas pradėjęs pažinti lietuvius. Esate labai įdomi, išsilavinusi tauta, turinti daug bendra su italais, ypač kultūros, istorijos srityje, savo europietiškomis vertybėmis. Lietuvos jaunimo interesai labai panašūs į bendraamžių Italijoje.

Prieš atvykdamas buvau susipažinęs su Lietuvos istorija, ypač naujausių laikų. Dirbau saugumo ir gynybos srityje, tad žinojau apie strateginę šalies padėtį, su kokiais iššūkiais ji susiduria, kaip turi ginti savo nacionalinį saugumą. Tačiau nemažai dalykų atradau tik atvykęs čia: aktyvų, tvirtų įsitikinimų jaunimą, turtingą akademinį gyvenimą, gyvybingą šiuolaikinį meną, lietuvių meilę muzikai, italų operai, šokiui, teatrui. Lankydamasis Nacionaliniame operos ir baleto teatre matau, koks gausus yra repertuaras. Be to, kartais sunku rasti laisvų vietų, nes salė visada pilna žmonių. Tai – geras ženklas, patvirtinantis, koks aktyvus yra kultūrinis gyvenimas. Labai mėgstu šiuolaikinį meną, todėl nuolat lankausi ir paveikslų galerijose.

Vilniuje jaučiuosi puikiai ir laisvalaikiu. Pavyko net paslidinėti. Neįtikima, kad šalyje, kurioje nėra kalnų, galima slidinėti, ir dar taip smagiai. Man patinka vaikščioti po miestą. Iš ambasados Neries krantine lengva pasiekti Trijų kryžių kalną, nužingsniuoti iki Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, kuri yra dviejų didžių Italijos menininkų – Giovanni Pietro Perti ir Giovanni Maria Galli – šedevras.

Mėgstu skaniai pavalgyti. Vilniuje yra puikių lietuviškos, itališkos ir kitų pasaulio kraštų virtuvių restoranų. Pasak žinomiausio Italijos kelionių vadovo „Touring Club Italiano“, Vilniuje įsikūręs geriausias itališkas restoranas Baltijos šalyse.

– Vilniaus senamiestis alsuoja itališko baroko dvasia, lietuviai žavisi Italijos virtuve, mada. Kokią dar Italijos kultūros, gyvenimo būdo įtaką įžvelgiate mūsų sostinėje?

– Italų kultūros įtaka atsispindi kiekviename Vilniaus kampelyje. Man patinka pasivaikščioti po senamiestį, turiu mėgstamų vietų, kurios vienaip ar kitaip buvo palytėtos italų rankų baroko epochoje. Įspūdinga atrasti tiek daug itališkos kultūros pėdsakų.

Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pastatyta italų architekto. Freskas tapė italų menininkai Michelangelo Palloni ir Giacinto Campana, bronzinės figūros – irgi italo skulptoriaus kūrinys. Stebina stiprus meno ryšys tarp mūsų valstybių. Ir taip daugelyje vietų.

Vilniaus universitetas irgi yra patyręs nemažai Italijos įtakos. Jam davė pradžią popiežius Grigalius XIII, patvirtindamas jėzuitų, beje, atvykusių iš Romos, kolegiją universitetu.

Dar vienas mūsų šalis vienijantis dalykas – meilė operai. Turite aukščiausio lygio atlikėjų, tarp kurių – mano bičiulė nuostabusis sopranas Violeta Urmana, puikusis tenoras Virgilijus Noreika. Neabejotinai reikia paminėti ir teatrą, didį režisierių Eimuntą Nekrošių, jo spektaklį pagal Dante's Alighieri „Dieviškąją komediją“, darbą Italijoje, Vičencos Olimpiko teatre.

Neabejotinai mus vienija menas. Jūsų šalis maža, bet turi daug nuostabių menininkų. Mūsų valstybių ryšiai atsispindi per Lietuvos dalyvavimą Venecijos bienalėje, Milano dizaino trienalėje. Lietuva yra tokia pat kūrybinga kaip ir Italija, tik mūsų kultūrų šaknys skirtingos: Italija – Viduržemio kultūros šalis, o Lietuva – šiaurietiškos, baltiškos kultūros kraštas.

Lietuvos ir Italijos ryšiai svarbūs ne tik meno, mados ir gastronomijos srityse. Dvišalės prekybos pagrindą – beveik 80 proc. – sudaro prekyba pramonės ir technologijų srityse. Reikia paminėti ir mūsų šalių universitetų bendradarbiavimą, įgyvendinama 350 bendrų mokslinių tyrimų programos projektų.

Vilioja atradimo alkis

– Be vargo galėtumėte rekomenduoti, ką pamatyti ir nuveikti Romoje. O ką, jūsų nuomone, verta apžiūrėti Vilniuje?

– Romoje norėčiau pasiūlyti aplankyti Karakalos pirtis. Tai nėra toks žinomas objektas kaip Koliziejus, tačiau vertas dėmesio, nes įsikūręs gamtos prieglobstyje, parke. Vasarą ten vyksta aukšto lygio spektakliai, operos. Galima pasivaikščioti po šį kompleksą ir pasižiūrėti, kokie įgudę meistrai, projektuotojai, statytojai buvo romėnai. Dar viena vieta, kurioje patarčiau apsilankyti, – Janikulo kalva, alsuojanti Romos istorija. Ten galima išvysti objektų, išlikusių nuo Renesanso laikų, pavyzdžiui, gražių fontanų. Šioje vietoje vyko svarbios kovos dėl šalies nepriklausomybės, yra nuostabi terasa, nuo kurios atsiveria unikalus vaizdas į miestą, parke auga jūrinės pušys. Romoje siūlyčiau aplankyti ir Giubbonari, Giulia, Coronari gatvių rajoną, esantį netoli žydų kvartalo. Čia rasite mažų krautuvėlių, antikvariato parduotuvėlių, amatininkų dirbtuvių, mažų restoranų – autentiką, Romą, kurios dar nepaveikė modernumas.

Mano mėgstamiausia vieta Vilniuje – Pranciškonų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Tai gana apleista bažnyčia, tačiau jos architektūra – stulbinama. Būtinai reikėtų ją restauruoti. Taip pat patinka visa zona, esanti apie Gedimino pilį: Valdovų rūmai, Šv. Kazimiero koplyčia Katedroje. Ypač gražus Vilniaus universiteto ansamblis su Šv. Jonų bažnyčia, kiemeliais. Labai simpatiškas Užupis. Manau, jis gali tapti tokiu menininkų rajonu kaip Lotynų kvartalas Paryžiuje ar Trastevere –Romoje. Man labai patinka plaukioti baidarėmis Nerimi, tad būtinai rekomenduoju ir tai.

– Turistų iš Italijos Vilniuje gausėja. Kas juos vilioja į mūsų sostinę?

– Italus vilioja nauji, neatrasti dalykai. Būkime atviri, prieš 15 metų Lietuva, Latvija, Estija nebuvo turistų mėgstamos šalys. Tačiau pamažu, atsirandant naujoms skrydžių kryptims, reklamuojant Baltijos valstybes, be to, jums įstojus į Europos Sąjungą (ES), atsirado interesas. Italus traukia tai, kad Vilniuje yra UNESCO saugomas senamiestis, čia gausu itališko baroko, graži gamta. Norima susipažinti ir su lietuviška virtuve, atrasti ką nors nauja.

Labai svarbu, kad yra skrydžių iš Lietuvos į Italiją. Galima tiesiogiai pasiekti Milaną, Romą, taip pat Siciliją ir Sardiniją. Spalį atsiras nauja skrydžių kryptis: Vilnius-Baris. Vadinasi, Pietų Italijos gyventojai galės lengviau pasiekti Vilnių, ir priešingai.

– Vilniaus ir Italijos ryšiai, bendradarbiavimas turi senas tradicijas. Kas mūsų sostinę ir jūsų šalį sieja šiandien?

– Vilnių ir Italiją sieja įvairūs bendri projektai, aktyvūs kultūriniai mainai. Taip pat – Europos projektas. Nors dabar patiriame daug sunkumų, Italija ir Lietuva turi išlikti ES variklis – šalys, pasisakančios už tvirtą, savo idealams, t. y. demokratijai, žmogaus teisėms, ekonominiam augimui, saugumui ištikimą Europą. Lietuva ir Italija turėtų kartu dirbti tam, kad Europa pabustų iš sąstingio, pradėtų tvirtėti ekonomiškai, kad toliau būtų ginamos žmogaus teisės, įtvirtintos demokratinės vertybės, jaunimas matytų perspektyvas. Ne mažiau svarbu sukurti taikos zoną su esminiu NATO indėliu. Kalbant apie Aljansą galima pabrėžti teigiamus pokyčius, tačiau ES išgyvena identiteto ir susiskaldymo krizę, kurią dar labiau padidino Didžiosios Britanijos piliečių balsavimas referendume dėl išstojimo iš ES. Italija ir Lietuva privalo kalbėtis, kartu aktyviai dirbti ir ginti bendrus Europos idealus.

Vilnius ir Italija turi puoselėti bei plėtoti konkrečius jaunimo projektus – „Erasmus“ studentų mainų programa puikus to pavyzdys, taip pat skatinti menininkų, meno galerijų, akademinio pasaulio bendradarbiavimą.

Jei nebus tvirtos, vieningos ir solidarios Europos, būsime pasmerkti likti be politinės ir ekonominės galios prieš tokias valstybes kaip JAV, Kinija, Rusija, Indija ir kitos kylančios šalys. Reikia vėl būti drąsiems ir grįžti prie tų idealų, kuriuos mums kaip palikimą patikėjo Europos kūrėjai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"