TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jaunimą į kariuomenę vilios ir pinigais

2015 03 20 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šauktinių amžiaus vyrai gali ruoštis tam, kad po specialios loterijos jiems teks devynis mėnesius tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Seimui priėmus įstatymo pataisas, pirmasis šaukimas vyks vasaros pabaigoje.

Vakar Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė sprendimą, kuris leis penkerius metus, pradedant jau šiais, į privalomąją karo tarnybą pakviesti nuo 3 iki 3,5 tūkst. šauktinių amžiaus jaunuolių. Prieš balsavo vos keli parlamentarai: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis, "darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Jonas Varkala. Susilaikė penki parlamentarai, daugiausia - iš LLRA frakcijos.

Rezervas - nepakankamas

„Valstybės gynimo taryboje apsvarstę dabartinę Lietuvos kariuomenės padėtį, įvertinę esamą geopolitinę situaciją, siūlome laikinai penkeriems metams sudaryti galimybę komplektuoti Lietuvos karinius padalinius pakviečiant jaunuolius atvykti į privalomąją karo tarnybą“, - vakar dėstė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Anot jo, atnaujinti privalomąją karo tarnybą būtina norint papildyti pustuščius kariuomenės dalinius ir parengti rezervą. „Komplektuodavome dalinius iš profesionalų, organizuodavome trijų mėnesių bazinius karinius kursus, į kuriuos savanoriškai susirinkdavo apie 1 tūkst. jaunuolių - vaikinų ir merginų“, - sakė jis. Tačiau sukomplektuoti karinių dalinių iš profesionalų nepavyko, mat jų pritraukiama tik po 600-800 kasmet.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė tvirtino, kad pirmiausia šauktinius reikia grąžinti norint parengti kariuomenės rezervą. Šiandien, taikos meto sąlygomis, Lietuva turi tik apie 12 tūkst. karių. „Tačiau nėra pakankamai ir tinkamai parengtų karių, kurie gyventų civilių gyvenimą, tačiau turėtų karinę specialybę, ir kuriuos rytoj galėtume pakviesti, kad esant reikalui kariuomenė išsiplėstų tris kartus. Tokiam rezervui reikia apie 40 tūkst. karių, o turime, kariuomenės vado duomenimis, 2,5 tūkstančio“, - pažymėjo ji.

Turės sugrįžti ir emigrantai

Seimo nariai priekaištavo J. Olekui, kad šis kartu su principinės kariuomenės struktūros ir krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių pakeitimu nepristatė siūlymų, kaip keisti Karo prievolės įstatymą.

Krašto apsaugos ministras teigė, jog bus tikslinamas įstatyme įtvirtintas šaukiamųjų amžius, nes pirmiausia planuojama šaukti piliečius nuo 19 iki 26 metų, neturinčius pradinio karinio parengimo. Tie piliečiai (vaikinai ir merginos), kurie patys pageidaus atlikti tarnybą, galės tai daryti iki 38 metų. J. Oleko nuomone, pirmiausia į privalomąją karo tarnybą reikia kviesti mokyklas baigusius, bet niekur neįstojusius jaunuolius.

„Man atrodo, būtų racionalu pradėti nuo jauniausiųjų, baigusiųjų mokyklas. Neįstojo, nežino, ką daryti, galbūt pirmiausia šaukiame devyniolikmečius. Kiti pasiūlymai irgi įdomūs, tikrai svarstytini. Pavyzdžiui, šaukti žmones, kurie baigė mokslus, bet nerado darbo, laukia darbo biržoje“, - aiškino jis. Taip pat numatoma svarstyti socialines garantijas - studijų apmokėjimą, bankų paskolų atidėjimą, premijų, kurių gali tikėtis privalomąją karo tarnybą atliekantys kariai, mokėjimą. Siūlymus jis pirmiausia ketina pristatyti Seimo NSGK.

J. Olekas pabrėžė, kad pradėjus šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarybą tuo pat metu bus tęsiamas ir supaprastintas priėmimas į profesinę karo tarnybą, kariuomenė bus komplektuojama taikant mišrų modelį: iš šauktinių ir profesinės karo tarnybos karių. Atsakydamas į „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio klausimą dėl išvykusių lietuvių ministras patikino, kad tarnauti kariuomenėje, jei tik bus pakviesti, turės ir emigrantai. Jis priminė, jog Izraelio piliečiai, kad ir kur būtų, sugrįžta atlikti pareigą tėvynei.

Mato galimybę kaliniams

Dauguma Seimo narių pritaria šauktinių grąžinimui. Konservatorius Dainius Kreivys tvirtino, jog geopolitinė padėtis mūsų regione kasdien tampa vis niūresnė, o šiuo metu netoli Lietuvos sienų vyksta didelio masto Rusijos karinės pratybos. Jo kolegė Vida Marija Čigriejienė sakė, kad atlikti privalomąją karo tarnybą turėtų visi piliečiai, ne tik atrinktieji.

Sprendimo dėl šauktinių, kaip pažymėjo R. Juknevičienė, laukėme ne tik mes, bet ir NATO partneriai: „Šio sprendimo reikia ne dėl to, jog bus karas, o todėl, kad karo šioje žemėje nebūtų, kad galėtume būti pajėgūs atgrasyti priešą. Jeigu turėsime pakankamai parengtų žmonių, mūsų partneriams NATO bus tikrai nesunku juos aprūpinti ginkluote. Tačiau parengti žmones turime patys. Šiuo žingsniu pasakome, kad norime būti visaverčiais NATO nariais. Deja, šiandien esame silpnoji grandis NATO, neturime pajėgų tiek, kiek reikia.“

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė nepritarė R. Juknevičienei. Ji tikino esanti už profesionalią kariuomenę, nes šiuolaikinė ginkluotė reikalauja būtent profesionalų. Dėl pustuščių kareivinių, neparengto reikiamo rezervo politikė kaltino buvusią dešiniųjų Vyriausybę. B. Vėsaitė taip pat pridūrė, kad pagal Karo prievolės įstatymą šauktiniai turi galimybę atsisakyti privalomosios karo tarnybos ir imtis alternatyvios tarnybos: „Todėl nesakykite, jog tai yra kiekvieno mirtina pareiga, jeigu žmogaus moralinės nuostatos neleidžia jam to daryti." Socialdemokratė aiškino, kad kariuomenę galima papildyti ilgalaikiais bedarbiais, įkalinimo įstaigose bausmę atliekančiais jaunais vyrais ir suteikti jiems galimybę įsitvirtinti gyvenime.

Svarsto pridėti 200 eurų

Premjeras Algirdas Butkevičius vakar prakalbo apie jaunuolių skatinimą didesniu piniginiu atlygiu. Šiuo metu kiekvienam šauktiniui buitinėms išlaidoms skiriama po 38 eurus per mėnesį. Vyriausybės vadovas mato galimybę pakelti atlygį daugiau kaip penkiais kartais ir siūlo tai apsvarstyti Krašto apsaugos ministerijai. „Ji turi atlikti analizę, kad būtų galima padidinti 200 eurų. Tada atsirastų didesnis interesas ateiti ir tarnauti Lietuvos kariuomenėje“, - dėstė A. Butkevičius.

J. Olekas taip pat žadėjo rūpintis, kad motyvacinės priemonės ir socialinės garantijos šauktiniams būtų plečiamos, o privalomoji pradinė karo tarnyba taptų patrauklesnė.

Vyriausybės vadovas nurodė parengti dokumentus dėl atlyginimų didinimo Lietuvos kariuomenės profesionalams. Kiek jiems galėtų būti keliamas darbo užmokestis, premjeras nepasakė. Šiuo metu jaunesnysis eilinis kariuomenėje gauna apie 600 eurų, kapitonas - apie 1000 eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"