TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jaunimą žavi ekonomika ir statybos

2007 07 21 0:00
Į Vilniaus universitetą šiemet sugužės beveik 5 tūkst. pirmakursių.
LŽ archyvo nuotrauka

Vakar buvo paskutinė diena, kai stojantieji į aukštąsias mokyklas turėjo pateikti studijų prašymus. Nors dauguma jaunuolių pasiryžę krimsti socialinius mokslus, populiari tampa ir statybų inžinerija.

Lietuvos aukštojo mokslo asociacijos (LAMA) duomenimis, šiemet norinčiųjų studijuoti skaičius nelabai skiriasi nuo pernykščio.

19 Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių bendrąjį studentų priėmimą, siūlė rinktis 720 studijų programų. Visose Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas šiemet pradės beveik 18 tūkst. pirmakursių. Paklausiausios studijų programos išliko ekonomika, vadyba, sociologija, socialinis darbas, psichologija, teisė, politikos mokslai, viešasis administravimas.

Aiškus lyderis

Vakar vidurdienį LŽ kalbintas LAMA tarybos pirmininko pavaduotojas Saulius Raila sakė, kad pareiškimai studijuoti vis dar plaukia į registracijos centrą. Tačiau jau aiškėjo, kad pretendentų skaičius bus labai panašus į pernykštį - 35,5 tūkst. (pernai - 35,8 tūkst.). Iki vidurdienio centrą pasiekė dar beveik 500 prašymų.

Kiekvienas stojantysis prašyme galėjo nurodyti 20 studijų programų. Pernai jaunuoliai rinkosi vidutiniškai po 9 specialybes. "Tie, kurie labiau susipažinę su būsima specialybe, įrašo mažiau pageidavimų. Neapsisprendusieji nurodo daugiau", - teigė S.Raila.

Kaip ir pernai, prašymuose dažniausiai minimi socialiniai mokslai. Tokios studijų programos paminėtos 181 tūkst. prašymų. Technologiniai mokslai minimi 51 tūkst. prašymų, meninės specialybės - 4 tūkst., humanitarinės - beveik 2 tūkst., fiziniai mokslai - beveik 15 tūkst., biomedicinos - per 20 tūkst. prašymų.

Socialinius mokslus pirmoje vietoje rinkosi per 20 tūkst. jaunuolių (daugiau kaip 62 proc.). Technologiniai mokslai pagal populiarumą užima antrąją vietą. Juos norėtų studijuoti beveik 6 tūkst. abiturientų. Biomedicinai pirmenybę teikė per 3 tūkst. pretendentų. Humanitarinius mokslus ketina studijuoti 2,2 tūkst. jaunuolių, fizinius mokslus pirmoje vietoje pasirinko truputį daugiau kaip 2 tūkstančiai. Mažiausiai pasirinkta meninės pakraipos specialybių - jas norėtų studijuoti mažiau nei 2 tūkst. jaunuolių.

Trūksta inžinierių

Statybos inžinerijos studijų programa, S.Railos teigimu, kasmet tampa vis populiaresnė. Ji lygiuojasi į vadybą, teisę, ekonomiką. Vien Kauno technologijos universitete (KTU) studijuoti statybos paslaptis kaip pirmąjį pageidavimą nurodė 360 pretendentų. Vilniaus Gedimino technikos universitete šią sritį rinkosi 633 jaunuoliai.

Vis daugiau abiturientų susidomi elektros inžinerija, elektronika. "Galbūt moksleivius skatina kalbos apie atominę elektrinę. Dabartinės diskusijos, matyt, palieka pėdsaką atmintyje", - svarstė S.Raila. Dėmesio vėl sulaukia telekomunikacijos ir ryšių specialybės. Itin populiarios jos buvo prieš keletą metų kilus mobiliųjų telefonų bumui. "Tam tikro pakilimo vėl esama", - teigė LAMA tarybos pirmininko pavaduotojas. Prašymuose studijuoti šią discipliną įrašė per tūkstantį abiturientų, pirmą ją rinktųsi beveik 100. "Susidomėjimas technologiniais mokslais pastebimas, tačiau negalima teigti, kad jis labai ryškus. Palyginti su praėjusiais metais, padidėjo gal kokiu procentu", - sakė S.Raila. Pasak jo, inžinerinių studijų trūkumas justi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Metų pradžioje KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetą aplankiusi grupė iš Vokietijos pripažino, kad jų šaliai reikia 20 tūkst. tokių specialistų.

Žvalgosi į platesnius vandenis

Daugiausia studentų šiemet priims Vilniaus universitetas. Čia galės studijuoti beveik 5 tūkst. pirmakursių. Antroje vietoje pagal rengiamų specialistų skaičių atsidūrė KTU.

Ekonomikos specialybė KTU varžosi su statybų inžinerija. Studijuoti technologinių mokslų neskuba bakalaurai, kurie tolesnėms studijoms renkasi kitą sritį. "Paprastai šie žmonės būna didesnės erudicijos. Pastebima tendencija, kad baigusieji technologinius, fizinius mokslus labiau žvalgosi į socialinius mokslus - vadybą ir ekonomiką", - sakė S.Raila.

Populiarumu tarp jaunų žmonių jau kelinti metai negali pasigirti fiziniai mokslai: matematika, informatika, fizika, chemija, astronomija. Tačiau į visas studijų programas prirenkama pakankamai studentų. Socialiniai mokslai mažiausiai populiarūs Rietave, Telšiuose. Technologinėmis studijomis labiausiai bodisi Varėnos, Šalčininkų jaunimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"