TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jaunimas neraštingas, bet kalba tarmiškai

2016 04 10 6:00
Lietuvių kalbos instituto direktorė, profesorė Jolanta Zabarskaitė.  Lino Jociaus nuotarukos

Trumpųjų žinučių rašymas telefonu ne vieną įpratino nenaudoti lietuviškų raidžių ir skyrybos ženklų. Taip rašome ir internetinėje erdvėje. Angliškai kalbėti vis dažniau tampa prestižu, tad moksleiviai jau nuo pirmųjų klasių į savo kasdienę kalbą įterpia angliškus žodžius. Lietuvių brandos egzamino rezultatai ne vieną pedagogą ir kalbininką verčia sunerimti: ar tikrai jaunimas toks neraštingas?

Seime vykusioje konferencijoje apie lietuvių kalbos ateities perspektyvas, buvo aptartos esminės neraštingumo priežastys ir ką būtų galima padaryti, kad jaunimas puoselėtų lietuvių kalbą.

„Problemos dėl neraštingumo yra visiškai ir neabejotinai susijusios su jaunimo emigracija. Ką jaunimas kalba apie lietuvių kalbos brandos egzaminą? Jo bijo ir sako: „Ai, geriau išvažiuosiu, ai, geriau nelaikysiu“. Ir tada jiems visai neberūpi taisyklinga lietuvių kalba. Bet kalti tikrai ne jauni žmonės, ir reikia išsiaiškinti, kodėl taip vyksta. Dažnai diskusijas apie tai suvedame į labai emocinį lygmenį“ „Oi oi, kaip dabar baisu, jaunimas nemoka rašyti“, – kalbėjo Lietuvių kalbos instituto direktorė, profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Jos manymu, vis gi jaunimo neraštingumo problemą kartais vertiname išties per daug „karštai“, remdamiesi nuostatomis, kurios atsiranda dėl emocijų. Reikalingi konkretūs, koncentruoti tyrimai, kurie padėtų spręsti neraštingumo problemą ir kurios sprendimas taip pat turi tapti prioritetu ir valstybei.

„Mūsų instituto pozicija, eiti ne į emocijas, o viską tirti. Todėl prieš keletą metų subūrėme mokyklinės lituanistikos grupę, kuri tiesiog ėmė skaityti mokinių rašinius ir analizuoti, kokios gi yra klaidos jose. Tai tyrusios mokslininkės sako man: „Ne apie neraštingumą turime kalbėti, o apie tam tikras klaidų grupes, kurios akivaizdžiai pasimatė iš moksleivių rašinių.“ Ir visos tos klaidų grupės turi aiškias priežastis, kurias mes galime įvardinti. Ir čia jau būtų lietuvių kalbos politikos sritis, kaip tai spręsti valstybėje, ką tokiu atveju reikia daryti. Galbūt ir mes kažkur klystame. Bet turime kalbėtis, svarstyti. Kai kuriuos dalykus turėtume daryti ir kartu su Kalbos komisija. Turi būti nustatyti aiškūs, konkretūs žingsniai“, – sakė prof. J. Zabarskaitė.

Profesorė taip pat pabrėžė, kad negalime kaltinti vien tik aplinkos ir ypač anglų kalbos. Anglų kalba neabejotinai daro įtaka mūsų kalbai, jaunimo kalbai, bet svarbu yra tą išorinį poveikį tirti, analizuoti ir ieškoti sprendimų kartu su jaunimu.

Pasak Seimo nario Kęstučio Daukšio, didelis valstybės, politikų dėmesys turi būti skiriamas institutams, kurie dirba lietuvių kalbos, istorijos, kultūros išsaugojimo srityje. Pasak jo, Lietuvių kalbos instituto statuso pakeitimas, gali turėti teigiamos įtakos neraštingumo ir kitų, su lietuvių kalba susijusių problemų sprendimui.

„Šiuo metu Seime yra užregistruota įstatymų pataisa dėl nacionalinio statuso suteikimo Lietuvos kalbos institutui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra institucija, kuri labai reikšminga Lietuvai. Institucija, kuri svarbi lietuvių kalbos gyvavimui ir puoselėjimui.

Prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. Jolanta Zabarskaitė, seimo narys Kęstutis Daukšys

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į Lietuvos istorijos institutą, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą“, – sakė K. Daukšys.

Nebijo kalbėti tarmiškai

Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė profesorė, daktarė Danguolė Mikulėnienė pabrėžė, kad valstybinė lietuvių kalba yra ne tik bendrinė kalba, bet ir vietinės šnektos – tai ir tradicinės tarmės, ir ta vietinė kalba, kurią girdime jaunimo kalboje. Pasak jos, ne daugelis jaunų žmonių moka tą tradicinę tarmę, kaip kalbėdavo jų seneliai, bet išlaikoma daug tarminių ypatybių.

2014 metais Lietuvių kalbos instituto darbuotojai kartu su aukštųjų mokyklų dialektologais Lietuvoje aplankė 735 vietoves ir bandė išsiaiškinti, kaip per keliasdešimt metų pasikeitė lietuvių kalbos situacija valstybėje. Tyrimas atskleidė, kad vietinės tarmės nepamirštos. Atvirkščiai, jos yra puoselėjamos ir kad ir keista, aktyviau ir drąsiau tarmiškai kalba jaunimas, o ne senoji karta.

„Nuomonė jog, kartu su seneliais miršta ir lietuvių tarmės, nėra visiška teisybė, Lietuvoje iki šiol išlaikomos svarbiausios tarmės. Šiandien mes, kalbininkai, linkstame rinktis ne tarmių mirties, bet tarmių gyvybingumo teoriją. Tiesiog pripažįstame, kad tarmės kinta, bet jaunimas tarmiškai geriau kalba, nei vidurinioji karta. Kitaip tariant, vaikaičiai iš senelių perima vietinę kalbą ir jaunimas tarmės nebijo, tuo metu, kai vidurinioji karta, kuri iš mokyklos laikų žino, jog tarmiška kalba yra netaisyklinga, jos bijo“, – sakė prof. D. Mikulėnienė.

Pasak jos, šiandien yra daug net ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie laisvai ir dažnai kalba tarmiškai. Tačiau jų paklausus, „su kuo tau asocijuojasi tarmiškai kalbantis žmogus“, tenka išgirsti atsakymą – „su senu, nemokytu, kaimo žmogumi“. Patys susikuriame tam tikrus stereotipus apie tarmiškai kalbančius žmones ir po to mums patiems tampa sunkiau gyventi ir bendrauti toje vietovėje, kurioje kalbama tarmiškai. Todėl labai svarbu skirti dėmesį tarmėms, keisti požiūrį į jas, tokiu būdu ugdant tarmiškai kalbančių žmonių savivertę, neišskiriant jų kaip neva nelietuviškai ar netaisyklingai kalbančių tautiečių.

„Tarmė pirmiausia yra žmogaus bendravimas su kitu žmogumi. Ir kai televizijos laidose ir įvairiuose renginiuose, koncertuose rodoma tarmių parodija, pavadinčiau tai runkelio sindromu, tas sindromas šaknų neaugina. Bet yra labai gražių pavyzdžių. Neseniai gavome žvakę iš Skuodo su užrašu Skouds. Tai gražu ir tikra. Būtent taip kūrybiškai tarmes prikeliam naujam gyvenimui“, – teigė prof. D. Mikulėnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"