TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jaunimas: viena koja Lietuvoje, kita - užsienyje

2013 09 04 6:00
Net 28 proc. 14–29 metų jaunuolių prisipažino nesportuojantys ir vis daugiau laiko praleidžiantys prie kompiuterių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Kas antras emigruojantis iš Lietuvos asmuo – jaunuolis iki 29 metų. Kas antras Lietuvos įkalinimo įstaigose kalintis vyras – taip pat jaunuolis. Nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja vos 9 proc. jaunimo, o net 63 proc. nesidomi šalies partijų veikla.

Tokius duomenis pateikė Lietuvos statistikos departamentas, kuris kartu su Jaunimo reikalų departamentu sudarė Lietuvos jaunimo statistinį portretą. Mokslininkai tikina, kad šio statistikų atlikto apibendrinimo suabsoliutinti nereikėtų, nes tai, koks yra jaunimas, priklauso nuo to, kokioje aplinkoje jis auga ir bręsta.

Tik skaičiai

Lietuvos jaunimo portretas apima oficialią statistinę informaciją – jaunuolių skaičių pagal amžiaus grupes, lytį, santuokų, ištuokų, užimtumo, išsilavinimo, gyvenimo lygio, sveikatos, nusikalstamumo rodiklius. Tai padaryta apibendrinus jaunimo problematikos tyrimų šalies savivaldybėse rezultatus. Atliekant šiuos tyrimus buvo apklausti 23 805 respondentai visose savivaldybėse.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 631 tūkst. 14–29 metų jaunuolių. Jie sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų. Per dešimtmetį jaunuolių sumažėjo 145 tūkst., arba 18,7 procento.

2012 metais iš Lietuvos emigravo 19,8 tūkst. jaunų (14–29 metų) šalies gyventojų – jie sudarė beveik pusę (48 proc.) visų emigrantų. Dauguma jų – 76 proc. - išvyko dirbti, kiti – mokytis.

Statistikai pabrėžia, kad jau vėliau nei prieš dešimtmetį jaunuoliai kuria šeimas, mažėja šalies bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose besimokančiųjų skaičius.

Kiek geresni gyventojų užimtumo statistiniai rodikliai. Pernai 25–29 metų gyventojų nedarbo lygis šalyje sudarė 14,3 proc., o bendras nedarbo lygis buvo 13,2 procento. Ši disproporcija buvo kur kas mažesnė nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse. Tiesa, nerimą kelia tai, kad jaunimo problematikos tyrimai parodė, jog iš apklaustų 14–29 metų dirbančių jaunuolių tik 45 proc. dirbo pagal įgytą arba studijuojamą specialybę.

Maždaug penktadalis (22 proc.) jaunuolių prisipažino gyvenantys blaiviai, 78 proc. apklaustųjų nurodė, kad nėra bandę narkotikų ir nenori jų bandyti, daugiau nei pusė jaunuolių (55 proc.) per pastarąsias 30 dienų iš viso nerūkė, dar 9 proc. jaunuolių teigė metę rūkyti, o apie 80 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad iš viso nelošia. Tačiau sveikatos specialistams turėtų kelti nerimą tai, kad net 28 proc. 14–29 metų jaunuolių prisipažino nesportuojantys ir vis daugiau laiko praleidžiantys prie kompiuterių.

Skirtingos nuomonės

LŽ kalbinta Klaipėdos universiteto Sociologijos katedros doc. dr. Sigita Kraniauskienė tikino, kad nieko tragiško ar dramatiško dėl tokios jaunimo pozicijos, jų elgesio, koks atsispindi Statistikos departamento sudarytame Lietuvos jaunimo portrete, nėra. „Nematau nieko stebėtino ir dėl to, kad jaunimas nesidomi politika. Kada jis ja domėjosi?“ - retoriškai klausė mokslininkė.

Pasak jos, nereikėtų dramatizuoti ir to, kad didelė dalis jaunimo emigruoja. Tai vyksta todėl, kad labai daug kas pasaulyje pasikeitė ir toliau intensyviai keičiasi. Esą visiems reikia prie to prisitaikyti. Jaunuoliai tai padaryti spėja greičiau, todėl daugiau jų emigruoja. Bet, S.Kraniauskienės nuomone, dalis jaunuolių grįš. Vieni padirbėję užsienyje, kiti – pasimokę. „Manyčiau, kad kalbos, jog Lietuva dėl emigracijos ištuštės, yra perdėtos. Juolab kad iš Lietuvos išvažiuoja ne tik gerasis jaunimas, bet ir kitas, kurį reikėtų „pataisyti“, - tvirtino Klaipėdos universiteto Sociologijos katedros docentė.

Kauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijos vedėjo prof. habil. dr. Gedimino Merkio nuomone, esama jaunimo situacija Lietuvoje verčia labai sunerimti. Anot jo, jaunimo emigraciją galima vertinti iš dviejų skirtingų pozicijų. Konkretaus jaunuolio, kaip asmenybės, vystymuisi tai turi teigiamos įtakos – jis pasisems kiek kitokių žinių, gal net aukštesnio lygio nei Lietuvoje, įgaus darbo patirties. „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau. Bet jei kalbėtume apie Lietuvos valstybę, tai ji per tai praranda dalį savasties – žmonės išsivaikšto“, - tvirtino G.Merkys.

Pasak jo, nėra jokios tikimybės, kad emigravęs jaunimas grįš. Bent jau didžioji jaunuolių dalis, nes jie užsienyje susikuria kur kas geresnes gyvenimo sąlygas, nei galėtų susikurti Lietuvoje. Juolab kad mūsų šalyje šiuo metu plėtoti verslą trukdo ir menka gyventojų perkamoji galia. Be to, dalis emigravusiųjų pamažu nutautėja. Jiems lietuvio identitetas tampa jau nebe svarbus.

Kauno technologijos universiteto profesoriaus įsitikinimu, nėra gerai, kad tik maža dalis Lietuvos jaunimo domisi šalies politiniu gyvenimu. Jo nuomone, tai rodo ne tik jaunimo abejingumą šalies ateičiai, bet ir valdžios negebėjimą sudominti jaunimą, jį įtraukti į šalies politinį gyvenimą.

„Lietuvai dar reikia padaryti daug namų darbų, kad ji taptų patraukli gyventi jaunimui“, - pažymėjo G.Merkys.

D.Pūras: "Yra net tam tikrų tendencijų, kad ši jaunimo karta gali tapti dvasiškai sveikesnė."

Patys rodome pavyzdį

Medicinos mokslų daktaras Dainius Pūras, vaikų ir paauglių psichiatras, LŽ teigė, kad tyrimas tik dar kartą patvirtino - kalbos, jog mūsų vaikai ir jaunimas yra žlugęs ar prarastas, yra ne kas kita, kaip suaugusiųjų tradicija kelti moralinę paniką ir manyti, kad jie buvo geresni. „Yra net tam tikrų tendencijų, kad ši jaunimo karta gali tapti dvasiškai sveikesnė. Ji gyvena laisvėje, priešingai nei mūsų karta, kuri didelę dalį gyvenimo praleido tam tikrame pagerintų sąlygų kalėjime – Sovietų Sąjungoje“, - teigė D.Pūras.

Anot jo, nuolatinės dejonės gyvenant laisvėje, viskuo skundžiantis ir matant tik jaunimo blogį - problema tų, kurie vis dar ilgisi totalitarinių dalykų. Psichiatro nuomone, svarbiausia suaugusių žmonių užduotis – padėti vaikams ir jaunimui išmokti atsakingai naudotis laisve. Tačiau Lietuvoje krypstama į draudimus – vis galvojama ką nors uždrausti. „Jau net ir informaciją apie seksualinius santykius norima uždrausti. Bet kaip galime tikėtis, kad tie jaunuoliai neatsidurs kalėjime, jeigu sulaukę 18 metų jie dar nežino, kas yra normalūs seksualiniai santykiai. Tai tada ir puola iš krūmų kokią nors panelę ir sėda 10 metų į kalėjimą. Jeigu mes vaikų ir jaunimo klausimus spręsime vien moralizuodami ir drausdami, jaunimui nepadėsime ugdyti savyje atsakingumo jausmo, o tik pakenksime“, - įsitikinęs D.Pūras.

Psichiatro nuomone, tėvų, valstybės institucijų ir pareigūnų elgesys su vaikais ir jaunimu turi būti išmintingas bei subalansuotas. Jokiu būdu negalima vaikų bei jaunimo priežiūros ir globos „perlenkti“. D.Pūro teigimu, kai vaikas tampa paaugliu, blogiausia, ką galima padaryti, įkyriai paskui jį sekioti ir moralizuoti. O kartojant moralistinius požiūrius, pačiam elgtis priešingai. Ir tai yra didžiausia suaugusiųjų bėda. Taip elgiasi patys tėvai, taip daro Seimo nariai, leidžiantys moralistinius įstatymus ir rodydami pavyzdį nesektinu savo elgesiu.

„Vaikams ir paaugliams didžiausią įtaką daro suaugusiųjų pasaulio dviveidiškumas, kai jaunimas iš tėvų ir politikų girdi visokių kalbų apie tai, kaip reikia būti idealistais, bet gyvenime mato kiek kitokį vaizdą – kaip tie moralizuotojai girtauja, kaip jie tampa korumpuoti. Tai jaunimą ir varo į neviltį ir jį tai „užknisa“. Būtent tai tam tikrais atvejais jaunuolius paskatina protestuoti prieš tokį suaugusiųjų elgesį netinkamu būdu, ir tuomet jau „prisidirba“ patys“, - pažymėjo vaikų ir paauglių psichiatras D.Pūras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"