TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

JAV ambasadorė: reikėtų įvertinti visus energijos šaltinius

2013 05 02 13:08
D.McCarthy. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Jungtinės Valstijos remia pastangas Lietuvoje įvertinti visus galimus energijos šaltinius ir yra pasirengusios pasidalyti patirtimi skalūnų dujų žvalgybos srityje, sako JAV ambasadorė Vilniuje Deborah A. McCarthy.

Interviu BNS naujienų agentūrai diplomatė sakė, kad JAV tikisi, jog derybos su ES derybos dėl laisvos prekybos sutarties prasidės Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžioje.

Vasarį skiriamuosius raštus įteikusi ambasadorė teigė remianti Lietuvos pastangas prie Vakarų priartinti posovietines ES rytines kaimynes, kurių vadovai šiemet Vilniuje bus kviečiami į ES viršūnių susitikimą.

Pirmajame išsamiame interviu Lietuvos žiniasklaidai D.McCarthy taip pat pabrėžė, kad JAV santykiai su Rusija neturi nieko bendra su "įtakos sferomis".

- Kokie bus Jūsų prioritetai einant JAV ambasadorės pareigas? Kam skirsite didžiausią dėmesį?

- Kadangi esu paskirta į ES ir NATO valstybę narę, mūsų dėmesys bus sutelktas darbui su brandžia demokratija, kokia yra Lietuva, sprendžiant globalius klausimus. Mūsų partnerystė su Europa pagrįsta ne tik tiesioginiais transatlantiniais ryšiais, bet ir bendru darbu išorės santykiuose. Tai apima platų diapazoną - nuo iššūkių saugumo srityje iki naujų didelių ekonomikų, problemų Artimuosiuose Rytuose.

Kalbant konkrečiau, be abejo, svarbus bus pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) ir visa tai, ko tikimasi Lietuvoje. Mums taip pat svarbūs kai kurie pirmininkavimo elementai.

- Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, vyks ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos. Ko iš jų tikitės?

- Kai abi pusės turės derybų mandatus, norėtume, kad būtų išsakyta parama procesui. Detalės išryškės derybų metu. Bet kadangi tai pirmas bandymas per daugelį metų pagilinti santykius srityse, kurias apibrėš mandatai, tai gali šiek tiek užtrukti. Taigi pirmiausia svarbu parama procesui, nes jis gilina integraciją abipus Atlanto.

- Kokį poveikį laisva prekyba tarp JAV ir ES turėtų ekonomikai, užimtumui?

- Prekybai padėtų rūpestis netarifinėmis kliūtimis, sritimis, kuriose prekyba nevyksta lengvai. Susilaikysiu nuo specifinių detalių, nes dar nežinome, kokie bus suteikti mandatai. Tai paskatintų prekybą abejose Atlanto pusėse, todėl atsirastų darbo vietų. Mes, kaip ir Europa, susiduriame su lėto augimo ir darbo vietų trūkumo iššūkiais.

- Ar pokalbiai turėtų prasidėti būtent Lietuvos pirmininkavimo metu?

Data dar nenustatyta, pas mus tęsiasi 90 dienų konsultacijų su Kongresu periodas. ES turi savo atskirą darbotvarkę. Tikimės, kad tai bus baigta maždaug birželį, todėl tikėtina - nors dar negalime būti tikri - kad (Lietuvos) pirmininkavimo pradžioje prasidės diskusijos ar tam tikri kontaktai.

- Jūsų pirmtakė Anne E.Derse savo paskutiniame interviu BNS sakė, kad jai einant pareigas "Lietuva pateko į daugybės Amerikos kampanijų radaro ekranus". Ar tikitės tolesnės ekonominių santykių plėtros, didesnių Amerikos investicijų Lietuvoje?

- Laukčiau, kad tai vyktų bendros Lietuvos ekonominės situacijos kontekste. Įmonės, vertinančios Lietuvą ar visą regioną - daug mūsų įmonių dirba regioniniu pagrindu - atsižvelgia į darbo jėgos kainą, mokesčius ir taip toliau. Be abejo, regione JAV įmonės turi galimybių. Nors Lietuvos rinka nėra labai didelė, bet, kaip minėjau, daug kompanijų dirba regione, dviejose, trijose šalyse, kartais ir Lenkijoje. Taigi mes remsime atskirų kompanijų iniciatyvas visose srityse. Tai mūsų naujo mandato dalis - remti JAV įmonių pastangas ne tik šalyje, bet ir visame regione.

- Kokių privalumų Lietuva turi investuotojams?

- Akivaizdu, kad tai ES šalis, su išsilavinusia darbo jėga, darbuotojai moka kalbas, taigi tai labai patraukli rinka. Žinoma, kiekviena įmonė priima atskirus sprendimus. Be abejo, įmonės klausinėja mūsų apie šalį ir regioną. Manau, kad pirmininkavimas ES padės įsitvirtinti požiūriui, kad čia įsikūrus galima patekti į visą ES rinką.

- Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta karštos diskusijos dėl energetikos strategijos. Kokį interesą turi JAV, jos kompanijos dalyvauti svarbiuose energetikos projektuose - branduolinėje energetikoje, skalūnų dujų žvalgyboje?

- Iš pat pradžių turiu labai aiškiai pasakyti, kad mūsų interesas, susijęs su energetiniu saugumu, yra strateginis interesas. Pasauliniu mastu stebime paklausos tendencijas, pavyzdžiui, augančią paklausą Azijoje, ir matome, kaip skirtingose šalyse domimasi įvairiomis įvairių energijos šaltinių formomis, kaip tai daroma čia, Lietuvoje.

Remdami ES veiklą energetikoje ir Trečiojo (energetikos paketo) direktyvą, valstybės ir regiono siekį turėti platesnę energijos šaltinių bazę, mes skatiname Lietuvą apsvarstyti visus šaltinius ir priimti sprendimą, kuris, kaip suprantu, bus priimtas pakankamai greitai, į kokius šaltinius sutelkti dėmesį. Ir tuomet bendradarbiaujant su mūsų kompanijomis, kurios gali įžengti į rinką arba jau būti čia, dalyvauti šiuose procesuose ir remti jų pastangas čia užsiimti sėkminga veikla.

Taigi reikia žvelgti iš platesnės perspektyvos, o tuomet prieiname prie galimybių mūsų kompanijoms.

- Jūsų kolega, Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis neseniai sakė, kad ES ir JAV laisva prekyba gali atverti duris Amerikos suskystintų gamtinių dujų eksportui, nes dabar Amerikos dujos eksportuojamos tik į šalis, su kuriomis JAV turi laisvą prekybą. Ar tai tikėtinas scenarijus?

- Dėl dujų eksporto klausimo, kurį minėjo mano kolega, vyksta diskusijos ir konsultacijos. Tai bus nacionalinis sprendimas, politinis sprendimas. Toliau eina reguliaciniai aspektai, kad tai galima daryti su šalimis, su kuriomis turime laisvos prekybos sutartis. Šiuo metu neaišku, koks mandatas bus suteiktas diskusijoms. Bet, žinoma, žiūrint į stadijas, tai gali prie to privesti. Tačiau pirmiausia reikia sprendimo leisti eksportą, o tai bus vidaus sprendimas.

- Skalūnų dujos labai pakeitė Amerikos energetikos sektorių. Kokių pamokų gali Lietuva išmokti iš jūsų šalies?

- Be abejo, mes labai džiaugtumėmės, galėdami pasidalyti patirtimi. Žvalgybos klausimas buvo diskutuojamas Jungtinėse Valstijose, buvo susirūpinimo, diskusijų su bendruomenėmis. Mes išmokome iš šio proceso ir pradėjome dalytis patirtimi. Be abejo, norėtume pasidalyti patirtimi šioje srityje

- Norėčiau pereiti prie kito svarbaus Lietuvos pirmininkavimo ES klausimo - glaudesnių ryšių su ES Rytų partnerystės programos šalimis. Ar matote galimybę šias šešias posovietines šalis priartinti prie Vakarų?

- Stebėjome ir tvirtai rėmėme tolesnę šių šalių integraciją į Europos klubą. Žinoma, reikės įvertinti, kaip greitai tai atsitiks kiekvienos atskiros šalies atžvilgiu, atsižvelgiant į jų diskusijas su ES. Remiame tikslą ir Lietuvos vyriausybės bei prezidentės pastangas surengti viršūnių susitikimą. Turime tą patį tikslą - matyti jų tolesnę integraciją į Vakarus.

- Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje visų akys bus nukreiptos į Ukrainą. Ar sutinkate su tais, kurie sako, jog 2013-ieji yra lemiami metai Ukrainai po daugybės balansavimo metų tarp Rusijos ir Vakarų?

- Žinoma, aš nesėdžiu Kijeve - ten yra mano kolega, beje, buvęs ambasadorius Lietuvoje (ambasadorius Johnas F.Tefftas - BNS). Yra jausmas, kad dabar labai svarbus metas šiai šaliai priimti kai kuriuos lemiamus sprendimus.

- JAV "perkrovimo" politika su Rusija Lietuvoje buvo jautri tema. Ar ši "perkrovimo" politika dar gyvybinga?

- Mūsų bendradarbiavimas su Rusija yra labai platus ir praktiškas. Su Rusija dirbame ties daugeliu globalių klausimų. Įsteigėme specialius mechanizmus prezidentų komisijoje. Ten sprendžiami įvairūs klausimai. Tai ne termino klausimas, bet pripažinimas, kad daugelį metų dirbame su jais labai konkrečiais klausimais.

Kartais požiūriai skiriasi, nuolat judama pirmyn ir atgal, nuolat rengiami susitikimai Vašingtone ar kituose forumuose, kur kalbame tokiais svarbiais klausimais kaip įvykiai Sirijoje, Šiaurės Korėjoje, Irane. Taigi tai labai praktiški pragmatiniai santykiai.

- Tačiau kai kurie Lietuvoje sako, kad "perkrovimo" politika neigiamai paveikė situaciją Rytų Europoje. Buvęs premjeras, dabartinis opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, kad "per pastaruosius ketverius metus Rytų Europoje sumažėjo Amerikos, todėl padaugėjo Rusijos". Ar sutinkate su tokiu vertinimu?

- Mūsų santykiai su Rusija nėra susiję su įtakos sferomis, o su praktišku ir pragmatiniu darbu sprendžiant globalius iššūkius. Kartoju - tai ne apie įtakos sferas, tai nėra mūsų dialogo dalis. Negaliu komentuoti, kaip dėl to jaučiasi Rytų Europa, bet tai nėra mūsų dialogo dalis.

- Ar matote galimybių, kad JAV ir Rusija, NATO ir Rusija kada nors susitars dėl priešraketinės gynybos?

- Jūs kalbatės su JAV ambasadore Lietuvoje, ne JAV ambasadoriumi NATO, kuris yra mano geras kolega. Todėl nenorėčiau rizikuoti kalbant apie sritį, su kuria esu mažiau susipažinusi. Bet žinau, kad tarp NATO ir Rusijos vyksta dialogas, buvo bandymų siekti vaisingesnės diskusijos, pasikeitimo nuomonėmis. Reikia vertinti platesnius NATO ir Rusijos santykius, kuriuose siekiama pažangos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"