TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

JAV nepamiršo sąjungininkų Europoje

2013 11 16 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje viešėjęs JAV valstybės departamento Politinių ir karinių reikalų biuro vadovas Tomas Kelly pabrėžia, kad Lietuva yra vertinga sąjungininkė, o jos indėlis į NATO - reikšmingas. Tačiau, kaip ir daugelis Europos valstybių, mūsų šalis turėtų nepamiršti įsipareigojimo skirti savo gynybos reikmėms reikiamą finansavimą.

Lietuva - viena iš daugelio NATO priklausančių Europos valstybių, kurios gynybai vis dar neskiria tiek lėšų, kiek yra įsipareigojusios pagal narystės Aljanse sutartį. Tačiau mūsų kariuomenė svariai prisideda prie bendros NATO veiklos. Ypač sėkmingai tarptautinėse operacijose dalyvaujančios Lietuvos specialiosios paskirties pajėgos sulaukia nemažai pagyrų iš JAV kariškių. Tokios siauros karybos sritys Lietuvai galėtų būti svarbiausios toliau plėtojant gynybos pajėgumą. Tai duodamas interviu "Lietuvos žinioms" pažymėjo Tomas Kelly.

Strateginiai ryšiai išliks

- Jūsų sritis - karinė politika. Koks šiuo požiūriu yra Baltijos regionas?

- Dirbau JAV ambasadoje Vilniuje nuo 2004 iki 2007 metų. Dabar vėl atvykau į regioną, kurį gerai pažįstu ir kurio aktualijomis nuolat domėjausi. 2004 metais prie NATO prisidėjusi Lietuva tam tikru atžvilgiu tapo sektinu pavyzdžiu. Daugelyje Aljansui labai svarbių sričių Lietuvos indėlis yra labai svarus, ypač turint galvoje tai, kad esate maža šalis. Savo gebėjimus parodėte dalyvaudami misijoje Irake ir vadovaudami Goro provincijos atkūrimo grupei Afganistane. Sėkmingas Lietuvos specialiosios paskirties pajėgų pasirodymas Afganistane taip pat rodo, kad net ir maža šalis gali labai reikšmingai prisidėti prie bendros Aljanso veiklos.

Pirmasis Lietuvos narystės NATO dešimtmetis - labai sėkmingas. Mes tai pripažįstame ir kartu pažymime, kad plėtojant šią abipusę partnerystę JAV taip pat prisiima svarbius saugumo įsipareigojimus Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims. Galiu patikinti, kad JAV labai rimtai žiūri į 5-ojo sutarties skyriaus (NATO sutarties paragrafas dėl savitarpio pagalbos - aut.) įsipareigojimus.

Todėl dalyvaujame Baltijos šalių oro erdvės saugumo užtikrinimo misijoje. Be to, esame pagrindinis karininkų korpuso ugdymo rėmėjas. Daug Lietuvos karininkų vyksta tobulintis į JAV. Taip pat esama kitų programų, pavyzdžiui, Užsienio karinio finansavimo programa, Kovos su terorizmu paramos programa ir kitos. Pagal jas Lietuvos kariuomenė įgijo modernios įrangos - nuo prieštankinių ginklų ir naktinio matymo prietaisų iki mūšio lauko žvalgybos įrangos. Manome, kad mūsų šaliai šis bendradarbiavimas naudingas, todėl ateityje ketiname jį tęsti tiek NATO kontekste, tiek plėtodami dvišalius santykius.

- Kokie yra gynybos politikos iššūkiai mūsų regione?

- Svarbiausias iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, - jų gynybos pajėgumo užtikrinimas. Visos NATO šalys yra įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šį įsipareigojimą vykdo vos kelios valstybės. Tai daro Estija, o Lietuva, deja, dar toli nuo šio tikslo. Manau, kad visoms Aljanso valstybems reikės skirti daugiau dėmesio gynybos išlaidoms. Kitaip NATO rizikuotų tapti "tuščiu" Aljansu, kuriame vos kelios šalys būtų pajėgios realiai dalyvauti misijose. Taip pat esu įsitikinęs, kad kuo stipresnės yra jūsų ginkluotosios pajėgos, tuo mažiau noro kyla potencialiam priešininkui išmėginti jų pajėgumą.

- Nemažai analitikų vis dar teigia, kad Baracko Obamos administracija telkiasi į Artimųjų Rytų bei Azijos saugumo problemas ir apleidžia šiuos klausimus Europoje.

- Sakyčiau, kad toks apibūdinimas neatitinka tikrosios B.Obamos administracijos politikos. Manau, kad procesas, kurį vadiname balanso pakeitimu (rebalancing - aut.), atspindi tai, kaip didėja Azijos regiono reikšmė pasauliniame kontekste. JAV yra viena iš Ramiojo vandenyno valstybių ir mūsų vaidmuo šiame regione, kaip ir visoje Azijoje, yra svarbus. Todėl visiškai suprantama, kad JAV toliau aktyviai dalyvaus Azijoje vykstančiuose procesuose.

Tačiau tuo pat metu dabartinė administracija suvokia, kokią esminę reikšmę turi mūsų sąjunginiai ryšiai su Europa, kaip jie veikia mūsų padėtį pasaulyje. Patys pajėgiausi JAV sąjungininkai yra būtent Senajame žemyne. Be to, su Europa mus sieja stiprus kultūrinės tapatybės ryšys. Europa - ne tik regionas, kuriame padedame sąjungininkams, tai - kritiškai svarbi platforma, padedanti užtikrinti mūsų interesus kituose regionuose, pavyzdžiui, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Europos reikšmė JAV išliks tokia pati ir ateityje, tad šiuo klausimu reikėtų mažiau spekuliuoti ir daugiau dėmesio kreipti į tai, ką iš tiesų darome.

Mano vadovas Johnas Kerry per visą savo karjerą palaikė ir stiprino ryšius su mūsų sąjungininkais Europoje. J.Kerry - eurofilas, vaikystėje gyveno Europoje, daug kartų čia lankėsi. Visai neseniai viešėjo ir Lietuvoje.

- Konservatyviojoje JAV žiniasklaidoje neseniai pasigirdo kritikos, kad palyginti nedidelis JAV karių kontingentas dalyvavo pratybose „Steadfast Jazz“.

- JAV pajėgos yra užsiėmusios daugelyje regionų visame pasaulyje. Jos dalyvauja kariniuose veiksmuose ir tęsia kovą su terorizmu. Atsižvelgiant į tai, jų dalyvavimas svarbiose pratybose Europoje rodo, koks svarbus mums yra šis regionas.

Konstruktyviai bendrauja su Rusija

- B.Obamos administracijos vykdoma santykių su Rusija „perkrovimo“ politika sukėlė tam tikrą nerimą daliai Baltijos šalių visuomenės, kuri tradiciškai nepatikliai žvelgia į Rusiją. Kaip klostosi ši JAV politikos kryptis?

- Darbas su Rusija kartais tampa rimtu iššūkiu, tačiau pastangos konstruktyviai bendrauti su šia valstybe atitinka ir Baltijos šalių, JAV, ir viso pasaulio interesus. Gyvenau Lietuvoje trejus metus, gerai suprantu jūsų nerimą, kuris remiasi istoriniais faktais ir patirtimi. Tačiau mums visiems yra naudingos pastangos palaikyti kuo konstruktyvesnius santykius su Rusija tose srityse, kuriose mūsų interesai sutampa. Nepuoselėjame iliuzijų dėl kai kurių tos šalies politikos krypčių, tačiau yra ir tokių sričių, kuriose galime bendradarbiauti, pavyzdžiui, šiaurinė tranzito į Afganistaną kryptis, antipiratinė misija prie Somalio krantų ir galiausiai - bendros pastangos Sirijoje, siekiant surasti ir sunaikinti cheminį ginklą.

- Rusija inicijavo minimą cheminio ginklo Sirijoje sunaikinimo projektą. Ar jis vyksta sėkmingai?

- Nemanau, jog teisinga sakyti, kad tai - Rusijos iniciatyva. Rusija šiame projekte dirba kartu su mumis. Darbas dar nebaigtas, todėl sunku būtų vertinti, kiek jis sėkmingas, tačiau yra ženklų, kad pradiniai veiksmai pavyko, pradėtas cheminio ginklo naikinimas. Manau, kad Rusija supranta, jog šis bendradarbiavimas atitinka ir jos interesus. Juk per šį procesą turime galimybę pašalinti vieną baisiausių ginklų šiame konflikte ir priartinti jo šalis prie galimų derybų, kurios yra svarbiausias tikslas.

- Cheminis ginklas, žinoma, yra didis blogis, bet juk žmonės toliau žūsta nuo kulkų ir bombų.

- Visiškai teisingai. Todėl labai stengiamės įtikinti visas konflikto šalis sėsti prie derybų stalo. Rusija šioje situacijoje taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, nes palaiko glaudžius santykius su Basharo al-Assado režimu ir gali paskatinti jį pradėti derybas. Savo ruožtu mes taip pat skatiname Sirijos opoziciją dalyvauti derybose. Esame įsitikinę, kad derybos - vienintelis realus šios problemos sprendimas.

- Atrodo, kad bent jau dalis opozicijos visai nenori derėtis.

- Taip yra, tačiau nenuleidžiame rankų.

- Prieš pat JAV ir Rusijai pasiekiant pirmuosius principinius susitarimus dėl Sirijos krizės sureguliavimo atrodė, kad JAV jau pasirengusios pradėti karo veiksmus šioje šalyje. Ar dabartinė administracija vis dar svarsto karinės jėgos panaudojimo galimybę?

- Manau, kad tai - dar vienas pavyzdys, kaip grasinimas panaudoti jėgą padeda diplomatijai. Plačiąja prasme tai padidino B.al-Assado režimo atvirumą ir vertė ieškoti diplomatinio problemos sprendimo. Tokiose situacijose neišmintinga visai atmesti karinės jėgos panaudojimo galimybę, nes ji sustiprina derybinius svertus, tačiau drauge dabartinė administracija aiškiai leidžia suprasti, kad pirmenybę teikia diplomatinėms priemonėms. Tai visada išmintingiausias kelias. Tokio tikslo ir siekiame.

- Ir vis dėlto karo veiksmų galimybė išlieka?

- Tai yra vienas galimų scenarijų. Negalime visiškai jo atmesti. Tačiau reikia pažymėti, kad tas, kuris ruošiasi panaudoti karinę jėgą, turi gerai pamąstyti apie galimas pasekmes. Sirijos atveju tai - iššūkis. Dalis opozicinių jėgų yra susijusios su „Al-Qaeda“. Tai nėra tos jėgos, kurias norėtume matyti valdžioje. Nenorime atsidurti situacijoje, kai įvairių įtakos jėgų varžymasis tiesiog sugriaus Sirijos valstybę.

- Karo Libijoje metu viskas atrodė daug aiškiau - NATO parėmė sukilėlius prieš Muammarą Gaddafį, ir jis buvo nuverstas. Sirijoje dalis sukilėlių veikia „Al-Qaedos“ pusėje.

- Šiame regione, įskaitant ir Iraką, turime patirties, mokančios, kad nuversti vyriausybę yra daug lengviau nei sukurti. Planuodami savo tolesnius veiksmus Sirijoje mes turime tai galvoje.

- Rusija nori įtraukti į derybas Iraną. Kokia Valstybės departamento pozicija šiuo klausimu?

- Manome, kad įmanoma pasiekti susitarimą su visomis šalimis, kurios yra pasirengusios pozityviai dalyvauti derybose. Pastarosiomis dienomis su Iranu kalbėjomės jo branduolinės programos klausimais, ir šios derybos buvo labai reikšmingas ženklas, kad Iranas gali atlikti konstruktyvų vaidmenį plėtojant tarptautinius santykius. Norėčiau, kad Iranas tikrai imtųsi tokio vaidmens, to jis nedarė ištisus dešimtmečius. B.Obamos administracija aiškiai parodė, kad yra pasirengusi dialogui su Irano vadovybe, naujuoju jo prezidentu.

- Kitas neramus regionas - Kaukazas. Gruzija reiškia nerimą dėl to, kad Rusijos pajėgos aktyviai įtvirtina okupacinę liniją. Kokia yra JAV pozicija?

- Mūsų pozicija - Rusija neturi teisės užiminėti pozicijų suverenioje kitos valstybės teritorijoje. Mes tai deklaruojame visiškai aiškiai.

Reikia siekti dar aukštesnio lygmens

- Pagyrėte Lietuvą kaip gerą NATO ir JAV sąjungininkę. Kas padaro valstybę gera sąjungininke? Juk tam neužtenka vien skirti 2 proc. BVP?

- Lietuvai - mažai, didelių išteklių neturinčiai valstybei, svarbiausia yra plėtoti gynybos pajėgumą srityse, kur ji galėtų dalyvauti platesnėse Aljanso operacijose. Pavyzdžiui, specialiosios paskirties pajėgos arba mokėjimas dalyvauti operacijose, susijusiose su cheminiais ir biologiniais ginklais. To derinys su politiniu pasiryžimu dalyvauti Aljanso veikloje - pagrindinis elementas, darantis Lietuvą svarbia ir naudinga sąjungininke.

Tačiau Lietuva turėtų ieškoti naujų išteklių paskirstymo būdų ir skirti daugiau dėmesio bendriems veiksmams su kitomis šalimis, pavyzdžiui, su Latvija ir Estija, su kuriomis Lietuvą sieja daug fundamentalių saugumo interesų. Taip pat su tokiomis šalimis, kaip Lenkija, kuri yra viena iš nedaugelio valstybių, didinančių savo gynybines galias, ir su kuria Lietuvą taip pat sieja bendri saugumo interesai.

- Turite galvoje, kad Lietuvos kariuomenė galėtų specializuotis tam tikrose srityse, tokiose kaip, pavyzdžiui, specialiosios paskirties pajėgos?

- Taip. Lietuva negali sukurti didelio laivyno arba karinių oro pajėgų. Negali turėti visko iš karto. Tačiau į tam tikras sritis galite įnešti svarų indėlį. Kalbant apie specialiosios paskirties pajėgas, Lietuvos kariai jau yra vieni geriausių pasaulyje. Apie tai man asmeniškai sakė ir JAV specialiųjų operacijų štabo vadovas admirolas Williamas McRavenas. Taigi šiuo požiūriu Lietuva jau daug pasiekė, tačiau reikia siekti dar aukštesnio lygmens.

- Ilgai gyvenote Lietuvoje. Ko pasiilgstate išvykęs?

- Labiausiai pasiilgstu lietuvių ištikimybės ir draugystės. Esu gyvenęs daugelyje pasaulio šalių, tačiau niekur nesutikau tokių draugiškų amerikiečiams žmonių, kokius sutikau čia. Lietuvai mano širdyje visada bus skirta labai ypatinga vieta.

Kitas dalykas, padaręs man didžiulį įspūdį, yra tai, kad lietuviai yra tikri kovotojai. Daugiau nei tūkstantį metų kovojote dėl išlikimo. Po Antrojo pasaulinio karo vieni stojote prieš Raudonąją armiją ir su tokiu galingu priešininku kovojote įspūdingai, nes esate atkaklūs ir sumanūs kovotojai. Šiomis savybėmis lietuviai pasižymi tiek mūšio lauke, tiek krepšinio aikštelėje. Amerikiečiai tuo labai žavisi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"