TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jėgos struktūros prie Seimo slenksčio

2016 04 12 6:00
Gediminas Grina: "Viešai deklaruojame, kad jei atsirastų buvęs karininkas, kuris norėtų kandidatuoti (į Seimą būdamas kurios nors partijos sąraše – LŽ), mes jį visais būdais remsime.“ LŽ archyvo nuotrauka

Pusmetį gyvuojanti Pulkininkų asociacija, vienijanti grupę į atsargą išėjusių krašto apsaugos sistemos ir Valstybės saugumo departamento karininkų, regis, pradeda įgyvendinti anksčiau išsakytą siekį aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. Asociacijos atstovai intensyviai bendrauja su politinėmis partijomis, o kai kurios jų svarsto galimybę įtraukti atsargos karininkus į savo rinkimų sąrašus.

„Kaip asociacija dalyvauti Seimo rinkimuose neketiname. Tačiau mes viešai deklaruojame, kad jei atsirastų buvęs karininkas, kuris norėtų kandidatuoti (į Seimą būdamas kurios nors partijos sąraše – LŽ), mes jį visais būdais remsime“, – vakar LŽ teigė vienas Pulkininkų asociacijos kūrėjų, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina.

Nori dalyvauti politikoje

Praėjusių metų spalio viduryje į Pulkininkų asociaciją susibūrę krašto apsaugos sistemos ir VSD atsargos karininkai, kai kurie postų netekę dėl jų darbą struktūrose ribojančio amžiaus, kiti, kaip G. Grina, – dėl nepateisintų juos skyrusių valstybės vadovų lūkesčių, žadėjo ne tik šviesti visuomenę gynybos klausimais bei konsultuoti Lietuvos politines partijas, taip padedant įgyvendinti nacionalinio saugumo ir gynybos politikos formavimo tikslus – jau asociacijos steigimo metu jos kūrėjai tvirtino sieksiantys, kad atsargos karininkų atsirastų įstatymų leidybos organuose, tai yra, Seime.

„Jeigu tam tikri mūsų asociacijos nariai tam pasiryžtų, skatinsime juos, kad jie dalyvautų ir politiniame gyvenime. Savo partijos mes tikrai nežadame kurti, bet bandytume juos integruoti į jau egzistuojančias partijas“, – praėjusių metų spalį kalbėjo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, šiuo metu einantis Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos vykdomojo direktoriaus pareigas.

Pasiryžusiųjų per šiuos Seimo rinkimus pasukti į politiką jau atsirado: vos keliasdešimt narių vienijančios Pulkininkų asociacijos vieni atstovai jau tapo politinių partijų nariais, kiti dar tik veda derybas.

Pasuko pas liberalus

Praėjusių metų pabaigoje politinę partiją pasirinko Pulkininkų asociacijos narys atsargos karininkas Sigitas Butkus. Buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas kontržvalgybai, atleistas prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu, prieš tai jai pareiškus, kad tuometinė VSD vadovybė „yra nepajėgi“, praėjusių metų pabaigoje tapo Liberalų sąjūdžio (LS) nariu.

Prieš kelias savaites LS Vilniaus Senamiesčio poskyris jį, kaip ir dar 18 partijos kolegų, iškėlė kandidatu patekti į šios partijos Seimo rinkimų sarašą daugiamandatėje apygardoje. Tiesa, tai dar nereiškia, kad atsargos pulkininko pavardė bus galutiniame liberalsąjūdiečių rinkimų sąraše.

Kastytis Braziulis: "Jeigu jie siektų ir toliau atstovauti jėgos struktūrų interesams, Seime priiminėti įstatymus, kurie svarbūs joms, o ne rinkėjams, tai būtų blogai."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Kandidatai, taip pat ir S. Butkus, bus reitinguojami gegužės pabaigoje partijos tarybos posėdyje. Į rinkimų sąrašą bus įtrauktas 141 asmuo pagal reitingavimo rezultatus, o siūlomų kandidatų greičiausiai bus apie 300. Taigi, ne visi, kurie minimi tarp kandidatų, pateks į sąrašą“, – LŽ sakė LS pirmininkas Eligijus Masiulis.

Apie tai, kad vyko partijos pokalbiai su Pulkininkų asociacija, LŽ minėjo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. „Buvome susitikę, buvo pasiūlymų, buvo jų klausta, ar jie linktų eiti į politiką, nes mes esame atviri. Būčiau už jų dalyvavimą partijos sąrašuose, bet tai visų pirma priklauso nuo jų pačių apsisprendimo. Kita vertus, mūsų partijos sąrašai yra reitinguojami, tad laikas prisijungti lyg ir baigiasi, nes yra paskelbta atrankos tvarka, žmonės vis tiek turėtų iš pradžių vienas kitą pažinti“, – aiškino politikė.

LŽ šaltinių teigimu, kaip realiausias kandidatas, kuris per šiuos Seimo rinkimus galėtų pasukti su konservatoriais, buvo minimas V. Malinionis, bet jis esą dar nėra apsisprendęs.

Nenori saugumiečių

Gali būti, kad per rinkimus Pulkininkų asociacijos žmonių Lietuvos rinkėjai išvys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų sąraše. Šios partijos vadovas Ramūnas Karbauskis neslėpė bendraujantis su atsargos karininkais, nes esą sutampa jų požiūriai į vertybes, bet konkrečių pavardžių neminėjo. „Ar šios asociacijos žmonės dalyvaus mūsų partijos sąraše, dabar negaliu atsakyti, nes su niekuo dėl nieko nėra sutarta. Mano pasakymas „kalbėjomės“ nereiškia, kad dėl ko nors derėjomės. Nė su vienu žmogumi iki šiol dėl nieko nesiderėjau, mes kalbamės apie bendras vertybes“, – tikino R. Karbauskis.

Vienintelė kliūtis asociacijos ir LVŽS susitarimui galėtų būti anksčiau skambėję R. Karbauskio žodžiai, iš kurių buvo galima suprasti, kad jis yra prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, o būtent šis klausiams yra esminė sąlyga, pagal kurią atsargos karininkai renkasi partnerius. Vis dėlto LVŽS lyderis tikino „niekada gyvenime“ nebuvęs prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą – esą Pulkininkų asociacijai tokia pozicija buvusi išdėstyta.

Kaip minėjo LŽ šaltiniai LVŽS, ši partija aktyviai derasi ne su visa Pulkininkų asociacija, bet su atskirais jos atstovais. Rimčiausi pokalbiai esą vyksta su buvusiu Lietuvos šaulių sąjungos vadovu Antanu Plieskiu bei dar keliais žmonėmis. Be to, LVŽS vadovai atsargos karininkams esą kelia ir tam tikras sąlygas.

„LVŽS derybos jokiu būdu negali būti vykdomos su G. Grina ar kitais buvusiais VSD darbuotojais, nes ši institucija buvo minima įvairiose rezonansinėse bylose, todėl žmones būtų sunku įtikinti, kad ir buvę pareigūnai nėra angažuoti“, – sakė LŽ šaltiniai.

Kelia abejonių

Pulkininkų asociacijos vadovas Eugenijus Vosylius, iki 2015 metų birželio vadovavęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, LŽ teigė, kad atsargos karininkų suburta organizacija nevaržo savo narių laisvės, jei šie nori pasukti į politiką, bet pati nesiekia tapti politine partija.

„Mes kalbame plačiau: reikia skatinti karininkus, įvairių laipsnių, išėjusius į atsargą, dalyvauti politikoje. Jeigu kam nors pavyktų patekti su kokia nors partija į Seimą, galbūt atsirastų daugiau supratimo apie nacionalinį saugumą ir gynybą. Jei imsime kaimynių šalių pavyzdžius, tarkime, Lenkijos, ten yra vadinamasis sveikas lobizmas, kuris suteikia tam tikrą šių klausimų išmanymą“, – kalbėjo E. Vosylius.

Nepriklausomas saugumo konsultantas, buvęs kontržvalgybininkas Kastytis Braziulis situaciją, kai į asociaciją susibūrę buvę jėgos struktūrų atstovai deklaruoja neketinantys tapti politine partija, bet neslepia norintys daryti įtaką, vadino gana keista ir net bauginančia.

„Aukšto rango karininkai iš kariuomenės, VSD, kitų represinių struktūrų rengiasi dalyvauti politinėje veikloje. Tai nėra draudžiama – į atsargą išėję Lietuvos piliečiai gali tai daryti. Kita vertus, jeigu jie siektų ir toliau atstovauti tų struktūrų interesams, galvotų, kad reikia būti Seime, priiminėti įstatymus, kurie svarbūs ne visai visuomenei, rinkėjams, bet tos struktūros siauriems interesams, tai būtų blogai. Vis dėlto norėčiau abejoti, kad tie asmenys vykdytų panašias užduotis“, – svarstė ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"