TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jei finansavimas neaugs, teks mažinti kariuomenę

2012 03 26 5:59

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pirmadienį pareiškė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui po kelerių metų gali tekti svarstyti kariuomenės mažinimo klausimą, nors, ministrės nuomone, ir dabar kariuomenė yra per maža.

Tokią nuomonę Krašto apsaugos ministerijos vadovė išsakė pirmadienį spaudos konferencijoje, kuri surengta minint aštuntąsias Lietuvos narystės NATO metines.

"Jeigu dar bent dvejus trejus metus tęsis tokia padėtis, kokia yra dabar su finansavimu, tai Lietuva turės apsispręsti dėl kariuomenės dydžio. Aš manau, kad šita kariuomenė, kokia yra dabar, yra labai nedidelė, netgi, sakyčiau, per maža, bet jeigu ir jos finansavimo pyrage per 60 proc. sudaro išlaidos vien tik personalo išlaikymui, tai ilgai tokios būsenos ištverti jokia kariuomenė nelabai gali. Ji turi treniruotis, kariai turi dirbti savo darbą, negalima vien tik pravalgyti pinigų", - sakė R.Juknevičienė.

Pasak jos, būtinas platesnis politinis sutarimas, kokio dydžio kariuomenę Lietuva gali išlaikyti. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra 7700 profesionalių karių, 4215 savanorių. Tuo metu su Lietuva besiribojančiame Rusijos eksklave Karaliaučiuje yra dislokuota apie 25 tūkst. karių, tai yra aukščiausios parengties pajėgos.

Ministrė R.Juknevičienė taip pat pažymėjo, kad nepakankamas gynybos finansavimas yra didžiausias iššūkis Lietuvos narystės NATO kontekste. "Krašto apsaugos finansavimas. Tai bene vienintelė, bet labai svarbi negatyvi aplinkybė mūsų narystės NATO kontekste. (...) Nenoriu būti blogu pranašu, bet jeigu klausimas ir toliau nebus sprendžiamas, tegu ir pamažu, bet nuosekliai, visi tie teigiami pokyčiai strateginiame lygmenyje liks be praktinio įgyvendinimo", - sakė ji. Pasak KAM vadovės, geresnio gynybos finansavimo reikia ne NATO, o pirmiausia Lietuvai. "Tai visų pirmą susiję mūsų pačių saugumu", - teigė R.Juknevičienė.

Paklausta, ar NATO yra pateikusi savo įvertinimą, kokią bendrojo vidaus produkto dalį Lietuva skiria gynybai, ministrė sakė, kad tokių duomenų dar nėra gauta. Tačiau ji pabrėžė, kad nepaisant skaičiavimų metodikos, ši dalis nesiekia 1 proc. BVP.

Praėjusiais metais Vyriausybė ir Prezidentūra ėmėsi iniciatyvos, kad Lietuvos išlaidomis gynybai būtų laikomi ne vien KAM skirti asignavimai. Norima, kad gynybos biudžete atsispindėtų tam tikra Valstybės sienos apsaugos bei Viešojo saugumo tarnyboms skiriama finansavimo dalis.

"Šiandien Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba - jos yra integruojamos, ir ta dalis lėšų, kurios skiriamos šioms tarnyboms, taip yra mūsų gynybos biudžetas. Mes jau nebesiginčijame dėl to, akivaizdu, kad taip turi būti, bet tai vis tiek nesiekia nė 1 procento", - sakė R.Juknevičienė.

"Mes dirbame su NATO ekspertais, kurie pasižiūri mūsų planus, mūsų galimybes ir galiu dabar pasakyti, kad atsakymas nuo pat įstojimo į NATO būna toks pat - mūsų ambicijos labai didelės, tačiau jos nebūna paremiamos finansiniais resursais", - teigė ministrė.

Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai - krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 procentas bendrojo vidaus produkto, nors Aljanso narės yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti bent 2 proc. BVP. Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. BVP, tačiau vertinant tik KAM asignavimus ši dalis mažės iki 0,75 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"