TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jei kitos šalys padėtų kiek Lietuva – Ukraina jau būtų atsistojusi ant kojų

2014 10 28 17:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Toks straipsnio pavadinimu tapęs Lietuvai dėkingų ukrainiečių teiginys nuskambėjo antradienio popietę Seime vykusioje konferencijoje „Padedant Ukrainai nugalėti ir užtikrinti taiką“. 

Jos metu ne tik džiaugtasi tvirtu Lietuvos politikų palaikymu bei žmonių humanitarine parama, bet ir kalbėta apie ateities iššūkius. Ukrainiečiai teigė, jog nesulaukia atsakymo dėl to, ar jų šalis svarbi Europai, o lietuvių politikai tikino, jog jų kova reikšminga visam žemynui kaip pasipriešinimas Rusijos agresijai. Ir vienų ir kitų teigimu, sekmadienio rinkimai į Aukščiausiąją Radą rodo, kad visuomenė pasirinko demokratišką kryptį.

Konferenciją moderavo paramos organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas, žurnalistas ir kino filmų kūrėjas Jonas Ohmanas, kuriam už pagalbą Ukrainos ambasadorius Lietuvoje įteikė apdovanojimą. Renginį globojo Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narė Vincė Vaidevutė-Margevičienė.

Kariams trūksta net krosnelių

Ukrainiečiai kalbėjo apie tai, kad didžiausios problemos su Ukrainos kariuomene, kuri yra maždaug 1970 metų lygyje, kyla ne dėl ginklų trūkumo, o dėl jos valdymo, logistikos, karių aprūpinimo. Išskirtos trys lietuvių ir ukrainiečių bendradarbiavimo kryptys: užnugaris, ryšys, sveikata. Didžioji dalis kariškių turi įvairaus sunkumo psichologinių problemų ar yra patyrę trauma. Taigi svarbi ne tik medicininė pagalba, bet ir psichologinė. Šioje srityje vykdomą bendradarbiavimą su Lietuva ukrainiečiai ypač brangina.

Taip pat lietuviai prisideda aprūpinant Ukrainos karius, kurie kovoja labai prastomis lauko sąlygomis, priešingai nei separatistai, kurių postai yra gyvenvietėse ir jie turi galimybę išsimiegoti, nusiprausti, sušilti. Karių aprūpinimo sistema – vis dar sovietinė, jiems trūksta daugelio dalykų nuo įrangos maistui pašildyti iki patalynės. Kalbėta, jog trūksta netgi krosnelių, vadinamųjų „buržuikų“. Galvojant apie ateitį, Ukrainos kariuomenei reikalingos pažangios NATO technologijos. Užsiminta apie bendras lietuvių-ukrainiečių brigadas, kad pastarieji galėtų pasitempti iki aljanso standartų.

NATO atstovas, dirbantis Ukrainos klausimais, Markas Opgenortas vardino sritis, kuriose aljansas padeda Ukrainos kariuomenei: logistika, komunikacija, aprūpinimas, kibernetinė gynyba. Tai daroma ne tiesiogiai, o daugiausiai per tarpininkus, dvišaliais susitarimais. Pavyzdžiui, daug padeda ne tik Lietuva, bet ir Jungtinės Amerikos Valstijos. M. Opgenortas pastebėjo, kad NATO tris ar keturis kartus padidino Ukrainos skyriuje dirbančių asmenų skaičių, tačiau tuo pačiu akcentavo, kad aljansas – ne vienintelis aktyvus veikėjas šioje situacijoje, nereikia pamiršti Europos Sąjungos (ES). Tuo tarpu savanoris kovotojas Alexanderis Artemchukas kalbėjo, kad pačių ukrainiečių, prisiėmusių kariuomenės rėmimo naštą ant savo pečių, indėlis silpnėja, ištekliai baigiasi. Dėl to parama iš Lietuvos tik dar labiau reikalinga. Jis patikino, jog nė vienas paaukotas daiktas nepametamas, savanoriai viską nuveža į priešakines fronto linijas.

Kad nugalėtų tiesa

„Mums rusų kalba – ne V. Putino ar D. Medvedevo, o Tolstojaus kalba“ – pradėjo savo pasisakymą rusiškai Romanas Bolochka, populiariausio Ukrainos televizijos kanalo „Inter“ žurnalistas. Tai, kas vyksta šalies Rytuose – ne antiteroristinė operacija, o tikrų tikriausias karas, sakė jis. Karo žurnalistui teko stebėti įvykius Sirijoje, Konge, Libijoje ir kitur, jis sakė matąs, jog tas pats vyksta ir jo šalyje. Kariniu požiūriu naudojama pati sunkiausia artilerija, o taip pat vyksta informacinis karas. Neveltui tai vadinama hibridiniu karu – šalia fizinių priemonių pasitelkiama propaganda. Rusijos žiniasklaida bando savo gyventojus, ukrainiečius ir visa pasaulį įtikinti tuo, ko iš tiesų nėra.

A. Artemchukas, R. Bolochka, J. Ohmanas, V. Žovtenka.

Rusijos kanalai Ukrainoje visuomet buvo populiarūs, tačiau pastaruoju metu valdžia, kiek galėdama, juos uždraudė, nes jie, tariant žurnalisto žodžiais, „įžūliai dezinformuoja mūsų gyventojus“. Tačiau Donecko ar Luhansko valdžios priemonės nepasiekia, ten ukrainietiška informacija blokuojama. „Jie kaip zombiai prifarširuoti propagandos klišių“, – kalbėjo R. Bolochka. Pats neseniai grįžęs iš Donecko sakė, jog ten įsijungus televiziją nematysi nieko kito tik „NTV Mir“. Jiems nuo ryto iki vakaro pasakojama, kad separatistai šaunuoliai, kovoja su chunta, toks terminas kaip „ukrainiečiai’ apskritai neskamba, įspūdžiais dalijosi žurnalistas. Anot jo, Rusijos propagandos mašina labai galinga, jai sunku pasipriešinti.

Informacinis karas vykta ne tik Ukrainos rytuose, bet ir visoje šalyje, Rusijoje ir net kitose pasaulio dalyse. „Mums malonu, kad Lietuvoje adekvačiai pranešama apie tai, kas vyksta“, – dėkojo R. Bolochka. Taip pat jis reiškė dėkingumą Lietuvos politikams, o ypač prezidentei Daliai Grybauskaitei už aiškiai suformuluotą poziciją. Lietuva – galimybė ukrainiečiams Briuselyje pateikti teisingą informaciją, sakė jis, pastebintis, kad ir europiečiai pasiduoda Rusijos propagandai. „Sakoma, kad karą laimi tas, kas geriau meluoja. Nenoriu to. Noriu, kad nugalėtų tiesa ir kad mūsų valstybė būtų nepriklausoma. Dabar vyksta tėvynės karas. Tik dabar įgyjame savo suverenitetą, nepriklausomybę, formuojame save kaip tautą. Laimėsime tiesos dėka“, – kalbėjo „Inter“ žurnalistas.

Gina ne tik save, bet ir Europą

Sekmadienį Ukrainoje vykusius rinkimus laimėjo po kiek daugiau nei 21 proc. balsų surinkę ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko „Liaudies frontas“ bei prezidento Petro Porošenkos blokas. Trečioje vietoje – 11 proc. balsų iškovojusi Lvovo mero Andrijaus Sadovyjaus partija „Samopomich“. Tuo tarpu prorusiški komunistai pirmą kartą Ukrainos istorijoje į Radą nepateko. „Šie rezultatai patvirtina, kad ukrainiečiai balsavo už demokratijos kelią“, – komentavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka.

J. Ohmanas, V. Žovtenka, A. Kubilius

Rinkimus Kijeve stebėjusi TS-LKD frakcijos narė Rasa Juknevičienė taip pat kalbėjo apie pasikeitusią ukrainiečių sąmonę. Užtenka palyginti dabartinius ir prieš dvejus metus vykusius rinkimus, kai tam tikri opozicijos nariai dar sėdėjo kalėjime, sakė ji. Taip pat politikė pakomentavo Lvovo mero partijos, daugiausia balsų surinkusios būtent Kijeve, sėkmę: Ukrainos žmonės nori gyventi taip, kaip europietiškame Lvove. Dar Seimo narė liudijo, kad Ukrainos žmonės žino apie lietuvių siunčiamą humanitarinę bei karinę paramą, geru žodžiu mini D. Grybauskaitę.

Ambasadoriaus teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies Rytuose ne tik gina jos teritorinį vientisumą bei žmones nuo Rusijos agresijos, ten vyksta konfrontacija tarp civilizacijos ir ordos – laukinio pasaulio. Jie gina ne tik save, bet ir europines vertybes, civilizaciją. Štai dėl ko Europa turinti remti Ukrainą. Jam antrino ir Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, sakydamas, kad Ukraina padeda Europai atlaikyti V. Putino agresiją, kuri kyla, nes Rusija – silpstanti valstybė, žlunganti imperija. Nors ekonominė ir karinė situacija Ukrainoje šiuo metu nelengva, A. Kubilius buvo nusiteikęs optimistiškai ir sakė tikintis, jog ateityje šią šalį minėsime kaip sėkmės istoriją.

Taip pat jis pastebėjo, jog svarbu įtikinti kolegas latvius, kurie nuo naujų metų pirmininkaus ES Tarybai ir birželį organizuos Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kad jie siektų ES politinio pareiškimo dėl Ukrainos perspektyvos tapti sąjungos nare. Šitaip neleistume V. Putinui pasiekti tikslo dominuoti Ukrainoje, sakė A. Kubilius. R. Bolochka papildė, kad ES privalanti atsakyti, ar Ukraina reikalinga Europai tokia, kokia yra: su įšaldytu konfliktu, okupuotu Krymu, neįgyvendintomis reformomis. Kol kas Ukraina atsakymo į šį klausimą negirdi, tvirtino žurnalistas. Tuo tarpu ambasadorius V. Žovtenka priminė, jog Krymas – integrali šalies dalis. „Ukraina niekada nesutiks su aneksija, tai grubus tarptautinis teisės pažeidimas“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"