TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jei pakeliui nesubyrės, į gaisrą atvažiuos

2008 05 03 0:00
Šventojo Florijono tarnai ugniagesiai rytoj švenčia profesinę šventę, per kurią demonstruos savo meistriškumą. Tačiau tikrų gaisrų gesinti jiems neretai tenka vykti su prieštvanine technika.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šventojo Florijono tarnai, ugniagesiai, rytoj švenčia savo profesinę šventę, per kurią demonstruos savo meistriškumą. Tačiau tikrų gaisrų gesinti jiems neretai tenka vykti su prieštvanine technika.

Sociologų apklausos rodo, kad Lietuvoje labiausiai pasitikima ugniagesiais, mažiausiai - politikais. Šie, galbūt norėdami pagerinti savo reitingus, neseniai pabandė išspręsti keletą ugniagesių problemų, tačiau dar daugybė jų liko kaboti ore.

Mūsų ugniagesiai iki šiol važiuoja gesinti gaisrų senutėle technika. Ugniagesių automobilių parkui atnaujinti reikia milijonų. Daugelyje didžiųjų šalies miestų gaisrai, kylantys aukščiau negu devintame aukšte, techniškai nepasiekiami.

Nestatutiniai savivaldybių ugniagesiai gauna kur kas mažesnes algas negu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) tiesiogiai pavaldūs ugniagesiai. Kol kas tik kalbama, kad savivaldybių ugniagesių komandas būtina suvienyti ir padaryti didesnes, tačiau ką nors keisti nesiryžtama. Šalyje trūksta ir statutinių, ir nestatutinių ugniagesių. Jie vis dažniau eina ieškoti skalsesnės duonos.

Statutiniai bus ne visi

Sakoma, jog Florijonas buvo Romos imperijos kariuomenės raštininkas. Sužinojęs, kad gimtojo miestelio vaikus ketinama paimti į vergiją, perspėjo jų tėvus. Dėl to buvo pasmerktas mirti. Viduramžiais Florijonas paskelbtas šventuoju, saugančiu nuo stichinių nelaimių, gaisrų.

Deja, valstybei ne visi Florijono tarnai atrodo lygiaverčiai. Neseniai Seimas nusprendė, kad nestatutiniai PAGD pareigūnai jau gali tapti statutiniai. Jie vėl galės tikėtis pareigūno pensijos ir visų socialinių garantijų. Tik prieš tai turės išlaikyti fizinius ir sveikatos normatyvus. Jei sveikata šlubuoja, reikės įrodyti, kad pakenkta jai tarnybos metu.

Giedrius Graičiūnas, PAGD Visuomenės informavimo skyriaus viršininkas, paaiškino, jog Seimo sprendimas buvo suprastas neteisingai: "Savivaldybių ugniagesių, kurie dirba pagal darbo sutartį ir nėra laikomi pareigūnais, statusas nesikeis. Statutiniais ugniagesiais galės tapti tik tie PAGD sistemos gaisrininkai, kuriems dėl lėšų trūkumo pareigūnų laipsnis nebuvo suteiktas."

Ugniagesiams, turintiems sveikatos problemų, bus sunku įrodyti, kad traumos ar vidaus organų ligos atsirado tarnybos laikotarpiu. Jei nepavyks to įrodyti, ugniagesys pareigūno antpečius ir pensiją matys kaip savo ausis. Ideali korupcijos niša - medikų papirkinėjimas.

Savivaldybių ugniagesių komandos taip ir liks dirbančios pagal darbo sutartis ir gaunančios gerokai mažesnius atlyginimus.

Į ugnį eina visi

Šalyje veikia 51 priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos punktas, tiesiogiai pavaldus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Šie punktai dažnai vadinami sukarintomis ugniagesių komandomis. Jose tarnauja statutiniai pareigūnai, turintys antpečius ir davę priesaiką tėvynei. Dar 276 punktai priklauso savivaldybėms. Juose dirba civiliai asmenys, kurių atlyginimas - trečdaliu mažesnis.

Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius dažnai viešai primena faktą, kad į ugnį visi ugniagesiai eina vienodai. Kodėl tada jiems mokamas skirtingas atlyginimas? Be to, savivaldybės nepajėgios aprūpinti ugniagesių pažangia technika.

Meras puoselėja viltį suburti tokią savanorišką ugniagesių sistemą, kokia veikia mažesniuose Vokietijos miesteliuose. Jiems nupirkta naujausia technika, bet etatinių ugniagesių ten nėra. Savanoriai pakviečiami tik gaisro atveju. Valstybė tiems žmonėms sumoka, atlygina žalą įmonėms, iš kurių jie išbėga gesinti gaisro.

PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis taip pat sveikintų tokią savanorišką ugniagesių tarnybą, tačiau jis įsitikinęs, kad Lietuvoje tai padaryti būtų labai sunku: "Vokietija turi senas savanorystės tradicijas. Būti savanoriu - didžiulė garbė. Ten dažnai miesto meras yra ir savanorių ugniagesių vadas. Lietuvoje pirmieji žingsniai jau padaryti - savanorystė įteisinta. Iš begalinio entuziazmo prie Kauno jau suformuotos dvi tokios komandos. Nereikėtų skubėti griauti to, ką turime. Deja, Vokietijoje ar Švedijoje savanoriškoji ugniagesių sistema veikia vis prasčiau - žmonės dirba už 200 kilometrų nuo savo namų. Darbdaviai vis dažniau rodo nepasitenkinimą, kai staiga vidury darbo dienos pavaldinys išlekia gesinti gaisro."

Prieštvaninė technika

Savivaldybėms pavaldžių ugniagesių komandų turimos ratuotos technikos "amžiaus" vidurkis - 27 metai. Daugiausia tai sovietinis palikimas arba labdara iš kitų Europos šalių. Savivaldybės neišgali nupirkti naujų ugniagesių automobilių - jie kainuoja nuo pusės iki keturių milijonų litų. Apeliuojama į Vyriausybės sąžinę.

Pavyzdžiui, Meškuičių (Šiaulių rajonas) miestelio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi vieną automobilį - 1976 metų ZIL 131. Ugniagesys vairuotojas Vaidutis Leitmanas tikina, kad mašina dar sukasi: "Paremontuojame ir toliau važiuojame. Anksčiau net variklį patys perrinkinėjome."

Bėda ta, kad tokio senumo automobiliais jau negalima pasitikėti - sulūš pakeliui į gaisrą, nė nespėjęs nuvažiuoti. Šis ZIL šimtui kilometrų sudegina apie 45 litrus benzino. "Mašinai dyzeliniu varikliu pakanka ir dvidešimties, - skaičiavo V.Leitmanas, aprodydamas iki blizgesio nušveistą variklį. - Kad ir kaip šią techniką prižiūrime, ji pasenusi ir techniškai, ir moraliai."

Nuspaudus akceleratorių iki dugno ZIL galėtų pasiekti 90 kilometrų per valandą greitį, tačiau vyrai "senuko" taip nevaiko. Į įrangos arsenalą įeina ir kopėčios, kuriomis galima pasiekti trečią namo aukštą. Meškuičiams to pakanka, tačiau pagalba miesto ugniagesiams iš to būtų menka.

Šiaulių ugniagesiai savo kopėčiomis gali pasiekti tik 9 aukštą. Mieste yra ne vienas dvylikaaukštis. Jei viename viršutinių aukštų kiltų gaisras? Ugniagesiai tik trūkčioja pečiais - liptų iki devinto, o ten jau žiūrėtų. Kol kas kalbama apie tai, kad Šiauliuose nereikėtų leisti daugiau statyti aukštesnių nei devynių aukštų pastatų.

Palaikomosios injekcijos

Vyriausybė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pernai skyrė 12 mln. litų. V.Kurkulis mano, jog tai labai nedaug - kaip gyvybės palaikymo injekcija. Vidutinės klasės ugniagesių sunkvežimis kainuoja nuo pusės milijono. Su keltuvais ir specialia įranga - iki 4 mln. litų. Už minėtus 12 mln. litų buvo nupirkta 13 automobilių.

Savivaldybių ugniagesių komandoms departamentas atidavė 8 mašinas. Dabar vykdoma tokia mainų programa - departamento automobiliai keičiami naujais, o senesni perduodami savivaldybių ugniagesiams.

V.Kurkulis paaiškino, kad pernai savivaldybių ugniagesių ratuotos technikos "amžiaus" vidurkis buvo 27 metai, departamento automobilių - 17 metų. Pamažu šis rodiklis turėtų gerėti.

70 proc. visos ugniagesių technikos sudaro sovietinių laikų mašinos, kurias gamintojas nurodė eksploatuoti vos 11 metų. Nemažai gerų, tačiau taip pat atgyvenusių automobilių Lietuvai dovanojo Skandinavijos ir kitos Europos šalys.

Atlyginimai skirtingi

Pradedantis ugniagesys sukarintoje organizacijoje gauna maždaug 1100 litų algą. Savivaldybės komandos naujokas - vos 800 litų per mėnesį. Teisinamasi, jog iš esmės atlyginimai vienodi, tik statutiniai pareigūnai gauna priedus už karinius ir profesinius laipsnius.

Ugniagesių vis labiau trūksta. Pavyzdžiui, į Panevėžį dirbti ugniagesiais važiuoja studentai iš Vilniaus. Priešgaisrinės tarnybos vadai griebiasi net gudrybės: susitaria su mokyklos vadovais dėl studentų darbo grafiko. Jaunuoliai kas ketvirtą parą iš studijų Vilniuje lekia į Panevėžį. Jiems kompensuojamos kelionės išlaidos.

Tarnybą dėl menko atlyginimo palieka net aukštą karinį laipsnį turintys pareigūnai, nors jie gauna apie 2000 litų per mėnesį. Daugelis ugniagesių, atidirbusių parą, likusias laisvas tris dienas remontuoja automobilius, uždarbiauja statybose. Anot V.Kurkulio, ir vieni, ir kiti gaisrininkai atsidavę savo darbui. Tačiau statutinis ugniagesys nuolat studijuoja, mokosi ir kelia kvalifikaciją. Jis puikiai parengtas fiziškai ir privalo, net rizikuodamas savo gyvybe, gesinti ugnį arba gelbėti gaisro aukas - juk yra davęs priesaiką. Civilis gali ir nerizikuoti, tačiau, anot V.Kurkulio, jam teko patirti, kad savivaldybių ugniagesiai dirba taip pat pasiaukojamai: "Visuomenė ugniagesių darbą vertina. Visi šie drąsūs vyrai nusipelno didesnių atlyginimų. Nesvarbu - pareigūnas ar civilis."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"