TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jie sugeba valdžią priversti dirbti

2008 08 05 0:00
A.Paulauskas mano, kad grįždami į koaliciją socialliberalai pasielgė teisingai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vidurinės visuomenės klasės gerove susirūpinę socialliberalai šalyje žada įtvirtinti europietiško gyvenimo standartus.

Dešimtmečio sukaktį šiemet atšventusi Naujoji sąjunga (socialliberalai), kitaip nei prieš ketverius metus, šįkart į Seimo rinkimus eina savarankiškai. 6,5 tūkst. narių turinti partija tikisi parlamente laimėti 15, o gal ir 20 vietų (dabar turi 9).

Besibaigianti Seimo kadencija socialliberalams nebuvo paprasta - teko dirbti ir daugumoje, ir opozicijoje. Smūgį partija patyrė, kai parlamento pirmininko posto po vadinamojo privilegijų skandalo neteko jos lyderis Artūras Paulauskas, o Seimo komiteto vadovų, ministrų kėdes teko užleisti ir kitiems socialliberalams. Kaip tik tada meilę NS dėl šilto posto paaukojo viena populiariausių partijos atstovių Vilija Blinkevičiūtė, perbėgusi pas socialdemokratus. Panašių išdavysčių būta ir daugiau.

"Priverčiame valdžią dirbti!" - įsitikinę vos gerą pusmetį valdžioje esantys ir dviejų ministerijų bei vieno Seimo komiteto vairą sukiojantys socialliberalai. Tokį šūkį jie pasirinko parlamento rinkimams.

NS pirmininkas bei dabartinis aplinkos ministras A.Paulauskas, LŽ paprašytas įvardyti vieną svarbiausią šios kadencijos socialliberalų darbą, kuriuo jie itin didžiuojasi, mąstė gana ilgai.

- Manau, tai, kad likus mažiau kaip metams iki rinkimų apsisprendėme grįžti į valdančiąją koaliciją ir taip sustabdyti Seime chaosą, stumiantį valstybę į bankrotą, buvo geras žingsnis. Dėl partijos populiarumo ar įvaizdžio jis gal ir nebuvo itin racionalus - iš opozicijos eiti į rinkimus tikrai būtų buvę paprasčiau. Tačiau dabar, matant perspektyvą, tai buvo teisingas sprendimas. Bet ar daug kas jį įvertins?

- Po ne itin sėkmingų savivaldybių tarybų rinkimų NS energingai ėmėsi iniciatyvos suburti centro politines jėgas, kurios į Seimo rinkimus žingsniuotų drauge. Tačiau idėja žlugo. Kodėl Lietuvos partijos, net suprasdamos, kad po vieną gali pralaimėti, nenori vienytis?

- Matyt, dar neatėjo laikas vienytis. Turi subręsti patys žmonės. Kita vertus, gal ir mūsų rinkimų sistema neskatina tokių partinių junginių, konsolidacijos ideologiniu pagrindu. Vienmandatininkai, kurie, sakyčiau, egoistiškai žiūri į politiką, tiek rinkimuose, tiek ir vėliau dirbdami iškraipo tą partinį principą. Iš tiesų labai stengiamės siekdami tos vienybės. Nepavyko tai nepavyko. Ateityje partijos vis tiek turės jungtis. Manau, kad išliks trys politikos stulpai - centras, kairė ir dešinė.

- Liepos viduryje Darbo partijos lyderiai NS, Valstiečių liaudininkų sąjungą bei "Tvarką ir teisingumą" įvardijo kaip strateginius partnerius, su kuriais jau rugpjūtį ketina derinti savo programines nuostatas. Kokie ryšiai sieja socialliberalus ir "darbiečius"?

- Kol kas jokių derybų ar pasitarimų nebuvo. Manau, kad čia daugiau politinės deklaracijos. Į rinkimus einame vieni, greičiausiai jokių koalicijų jau nespėsime suburti. O po rinkimų ketiname bendradarbiauti su partijomis, kurios mums artimos ideologiškai. Prie tokių galėčiau priskirti dabartinę valdančiąją koaliciją. Socialliberalizmas, kurį mes propaguojame, jos programoje gana aiškiai įtvirtintas.

- Ar nė karto nesigailėjote sausį sugrįžę į šią koaliciją?

- Sugrįžti paskatino labai pragmatiški tikslai. Mes suformulavome šešis punktus ir dabar jau galima atvirai pasakyti, kad juos ir įgyvendinome.

- Savo rinkimų programą, deklaruodama europietiškos gerovės standartus, NS orientuoja į vidurinę klasę. Kokia ji dabar Lietuvoje?

- Kaip rodo tyrimai, vidurinis sluoksnis iš lėto didėja, "storėja", tačiau kartu tas skaičius labai svyruoja. Jis priklauso nuo materialinės padėties, išsilavinimo, pagaliau - nuo požiūrio į politinį aktyvumą. Mes manome, kad vidurinei klasei dabar galima būtų priskirti maždaug 20-22 proc. šalies gyventojų.

- Ar jūsų programoje yra nuostatų, kurias galima būtų vadinti inovacija?

- Programoje išskirtos šešios pagrindinės kryptys, kurios aiškiai nurodo, ką reikia daryti, kad stiprėtų vidurinė klasė. Tai pasiekti - mūsų pagrindinis tikslas.

- Per šiuos ketverius metus NS prarado kelis žinomus politikus. Kada buvo skaudžiau, ar kai partiją paliko V.Blinkevičiūtė, ar kai iš jos neseniai pasitraukė Gediminas Jakavonis?

- V.Blinkevičiūtė išėjo dėl posto, o G.Jakavonis pamažu tolo nuo partijos. Atvirai sakant, jam jau seniai reikėjo priimti tokį sprendimą. Tad nieko netikėto čia nebuvo.

- Ar ketinate dalyvauti 2009-ųjų prezidento rinkimuose?

- Partija tikrai kels savo kandidatą, kaip ir visuose kituose rinkimuose. Tam ji ir partija, kad kovotų. Ar aš pats dalyvausiu prezidento rinkimuose, dar negaliu pasakyti.

- Šio rudens rinkimų kampaniją jūsų kolegos Seime gerokai patobulino. Kaip rinkėjus ketina vilioti NS?

- Dėl tokio chaotiško rinkimų įstatymų taisymo šiek tiek ir gaila, ir gėda. Dabar niekas negali paaiškinti, kaip priimtas pataisas reikia taikyti realiame gyvenime. Politikoje reikia daugiau kalbėtis ir tartis. Manau, ateis laikas, kai partijos ir be jokių įstatymų susitars, kokia turi būti agitacinė kampanija, kaip vertinti perbėgėlius ir t.t. Tada nereikės kaitalioti įstatymų paskutinę minutę. Kaip mes reklamuosimės? Yra spauda, internetas, televizija, radijas - ką čia naujo sugalvosi?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"