Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Jungtuvės išgelbėtų aukštąjį mokslą

 
2017 05 03 6:00
VU žada nesipriešinti pertvarkai ir yra pasirengęs integruoti kelis kitus universitetus, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai nepablogins pačios aukštosios mokyklos situacijos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors akademinė bendruomenė, ekspertai ir politikai sutaria, kad Lietuvai būtina skubiai reformuoti aukštąjį mokslą, specialios darbo grupės sudėliotos pertvarkos gairės priimtinos ne visiems. Kol vieni nerimauja dėl „mokslo šviesulių“ sunykimo, kiti pabrėžia, jog reikia galvoti ne apie neperspektyvių įstaigų gelbėjimą, o apie tai, kaip suteikti studentams aukščiausios kokybės studijas.

Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė numatė, kad iš Lietuvoje veikiančių 14 valstybinių universitetų iki 2020 metų turėtų likti 4 pagrindiniai universitetai ir antra tiek specializuotų aukštųjų mokyklų. Norima, jog kelias aukštąsias mokyklas sujungsiantys Vilniaus ir naujas Kauno universitetai taptų tarptautinio lygio žaidėjais.

Akademinė bendruomenė skirtingai sutiko šiuos pasiūlymus. Galutinius sprendimus dėl pertvarkos turės priimti politikai, bet jau kilo klausimų, ar sudėliota reforma sulauks didelio palaikymo Seime.

Naujas tinklas

Darbo grupės parengtame dokumente siūloma prie Vilniaus universiteto (VU) prijungti kitas dvi sostinėje veikiančias aukštąsias mokyklas – Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, taip pat Šiaulių universitetą (ŠU). Šiame mieste liktų VU Šiaulių fakultetas arba akademija.

Taip pat raginama sujungti Vilniaus dailės bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijas. Sostinėje dar liktų Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

Panašiai konsoliduoti aukštąsias mokyklas norima ir Kaune. Čia sujungus Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetus atsirastų Kauno universitetas. Mieste toliau veiktų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Kaune taip pat planuojama kurti specializuotą mokyklą – Policijos akademiją, kuri rengtų pareigūnus.

Klaipėdos universitetas (KU) specializuotųsi jūrų uostui svarbiose mokslo kryptyse.

Vilniuje veikiantys universitetai negalėtų turėti fakultetų Kaune, lygiai kaip ir laikinosios sostinės aukštosios mokyklos – Vilniuje.

Siūloma trumpinti studijų trukmę. Universitetinės bakalauro studijos truktų trejus, o ne ketverius metus, kaip yra dabar. Darbo grupės pasiūlymuose numatyta didinti minimalų stojamąjį balą. Žadama, kad geriausi studentai galės studijuoti nemokamai ir esant reikalui gaus valstybės paramą. Dėstytojų algoms didinti per metus numatoma skirti apie 22,5 mln. eurų. Iš šiuo metu aukštųjų mokyklų siūlomų apie 1,8 tūkst. studijų programų turėtų likti gerokai mažiau – maždaug 700.

Galutinį žodį tars politikai

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjo Eugenijaus Butkaus teigimu, universitetų pertvarka būtina. Jis pabrėžė, kad į aukštąsias mokyklas įstoja daugiau kaip 80 proc. abiturientų. „Toks skaičius labai didelis. Jis rodo, jog ne visi yra gerai pasirengę studijuoti aukštosiose mokyklose“, – aiškino E. Butkus.

Reformos gaires rengusios darbo grupės narė, bendrovės „Visionary Analytics“ vadovė Agnė Paliokaitė sakė, kad universitetų pertvarka gali atsieiti apie 200 mln. eurų. Didžiąją šios sumos dalį padengtų Europos Sąjungos (ES) lėšos.

Darbo grupėje taip pat dirbęs valstybės valdomos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas akcentavo, kad galutinį sprendimą dėl pasiūlymų priims politikai. „Čia matote mūsų rekomendaciją. Tai jokiu būdu nereiškia, jog taip ir bus padaryta“, – teigė jis.

Prievartos nebus

Vakar diskusijas dėl aukštojo mokslo pertvarkos pradėjo valdančioji koalicija. Reformos planą pristačiusi J. Petrauskienė pabrėžė, kad nesirengiama naikinti nė vieno universiteto. „Realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas. Tinklo pertvarka – fragmentuoto potencialo sutelkimas, siekiant užtikrinti efektyvesnį valdymą, sukaupti resursus, ypač mokslinių tyrimų srityje“, – tikino ministrė.

Romo Jurgaičio nuotrauka

S. Skvernelis taip pat tvirtino, kad prievarta universitetai nebus jungiami. Tačiau konsoliduotis juos vers planuojama nauja aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka.

„Keičiame aukštųjų mokyklų finansavimą, sudarome sutartis su jomis, keliame dėstytojų kvalifikaciją, skatiname tiriamąjį mokslo darbą ir optimizuojame aukštųjų mokyklų valdymą bei turtą, nustatome kartelę, kurią turi atitikti būsimas studentas“, – vardijo premjeras.

Anot J. Petrauskienės, reforma norima sustiprinti aukštąsias mokyklas ir padidinti jų konkurencingumą. „Yra tikslas sutelkti potencialą, siekiant turėti bent du stiprius tarptautinio lygio klasikinius universitetus, taip pat numatant specializuotas aukštąsias mokyklas“, – sakė ji.

Paulius Subačius: „Žinoma, palyginti su dabartine padėtimi, net ir tokio plano įgyvendinimas būtų labai rimtas žingsnis į priekį.“

Ministrė skaičiavo, kad įgyvendinta pertvarka leistų sutaupyti apie 50 mln. eurų. Šios lėšos būtų investuojamos į infrastruktūrą, iš jų būtų didinami atlyginimai dėstytojams.

Kyla daug klausimų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis irgi ramino, kad universitetai nebus jungiami prievarta. „Kol kas apie jokį universitetų jungimą jiems prieštaraujant nešnekama. Kalbama apie nemokamą aukštąjį mokslą, studijų kokybę. Tai sprendimai, kurie mūsų aukštąjį mokslą padarytų konkurencingą. O pats tinklas – kitas apsisprendimo klausimas, susijęs su aukštųjų mokyklų finansavimu“, – dėstė jis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša taip pat tikino, kad klausimą dėl universitetų jungimosi išspręs finansavimo keitimas.

„Jokio rankų laužymo nėra, nebuvo ir nebus. Tegul tai būna protingos arba racionalios naudos paieškos, kad mūsų švietimui būtų geriau. Tai turi nuspręsti finansavimo keitimas, programų mažinimo sistema, kokybės paieškos. Susidarys visai naujos sąlygos veikti universitetams, ir jie turės patys suprasti, ką gali ir ko negali“, – kalbėjo jis. Politikas pridūrė, kad naujas aukštųjų mokyklų finansavimo modelis turėtų atsirasti nuo kitų metų.

Didžiausios opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis siūlomą pertvarką įvertino kaip ambicingą. Nors ne viskas esą aišku, kryptis teisinga. „VU, Kauno technologijos universiteto (KTU) stiprėjimas yra geri žingsniai į priekį. ŠU jungimas prie VU – irgi teisingas sprendimas. Tačiau neaišku, kodėl Mykolo Romerio universitetas (MRU) jungiamas prie VU, paliekant vieną teisės mokyklą Lietuvoje. Taip pat nesuprantama, kodėl kaip techniniai universitetai lieka VGTU, LSMU ir KU, nors jų lygis dramatiškai skiriasi. Nėra atsakymo ir į vieną svarbiausių klausimų – kaip bus dėl mokytojų rengimo“, – pažymėjo jis.

Kas Seime palaikys universitetų jungimąsi, pasak G. Landsbergio, irgi neaišku. „R. Karbauskis jau komentuoja, kad jokios prievolės jungtis nebus, o pristatytas reformos planas – greičiau tik krypties nurodymas. Kaip jis tai ketina įgyvendinti, negaliu pasakyti. Prievolė atsiranda, kai Seimas nubalsuoja už sujungimą. Tai interpretuoju paprastai – R. Karbauskis balsuos prieš“, – teigė konservatorius.

Abejonės dėl Kauno vizijos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pirmininko Juozo Augučio nuomone, dabartinė Lietuvos demografinė krizė diktuoja aukštojo mokslo sistemos pertvarką, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą, pereinant nuo kiekybės prie kokybės. Mažėjant stojančiųjų universitetų negali likti tiek pat.

Darbo grupės pasiūlymai, anot J. Augučio, yra viena iniciatyvų imtis kokybinių pokyčių aukštojo mokslo srityje. „Tačiau kol nepateikta realaus veiksmų plano, nesurengta aptarimo su universitetų bendruomenėmis, vertinti gana sudėtinga – nepristatyta jokio dokumento, matėme tik „power point“ pristatymą. Kol kas planas atrodo neįgyvendinamas – tam reikia ir laiko, ir lėšų. Tai rodo tarptautinė universitetų jungimosi praktika“, – pabrėžė jis.

J. Augutis teigiamai vertina pasiūlymus dėl akademinio personalo užmokesčio fondo didinimo, nemokamų bakalauro studijų. Vis dėlto tam tikri teiginiai jam kelia daug klausimų. „Vienas jų – studentų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų duomenimis, toks vertinimo kriterijus visiškai neatitiktų nei dabarties, nei ateities tendencijų – apie 50 proc. stojančiųjų nėra galutinai apsisprendę dėl studijų srities, neretai keičia jas. Rekomenduodami apsistoti prie vienos srities, kai gyvename nuolat kintančiame pasaulyje, meluotume ir sau, ir moksleiviams“, – neslėpė jis.

Klausimų J. Augučiui kelia ir darbo grupės pasiūlymas Kaune palikti vieną universitetą. „Tarsi siūloma atsigręžti į sovietmečiu sukurtą sistemą, nuo kurios bėgome 1990-aisiais. Ar jau pamiršome, ką reiškia turėti vieną centrinį universitetą, išpažinti vieną tiesą, vieną galios koncentraciją?“ – klausė VDU rektorius.

Nuomonės išsiskiria

VU žada nesipriešinti pertvarkai ir yra pasirengęs integruoti minėtus universitetus, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai nepablogins pačios Alma mater situacijos. „Mechaninio sujungimo nelabai pageidaujame. Bet jei būtų užtikrintos sąlygos, kad tos galimos sinergijos lemtų geresnę studijų kokybę, tuos iššūkius priimtume“, – sakė VU rektorius Artūras Žukauskas.

Anot MRU rektoriaus Algirdo Monkevičiaus, susijungimui su VU neprieštaraujama, bet rengiant reformą turi aktyviai dalyvauti aukštųjų mokyklų administracijos ir mokslininkai.

Tuo metu ŠU nenorėtų tapti VU dalimi. Jis pageidautų likti kaip specializuota aukštoji mokykla. Siūlymas jungtis su VU nežavi ir Lietuvos edukologijos universiteto. Pedagogus rengiantis universitetas nori konsoliduotis su VDU.

KTU rektorius Petras Baršauskas palaiko siūlomą pertvarką. Jo žodžiais, Lietuvos aukštasis mokslas atsidūręs tokioje aklavietėje, kad bet koks judesys jau yra teigiamas. Anot rektoriaus, anksčiau ar vėliau Kaune liks vienas universitetas.

Švaistomi valstybės pinigai

VU Filologijos fakulteto profesoriaus, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininko dr. Pauliaus Subačiaus teigimu, darbo grupės pasiūlymai yra tam tikras kompromisas. Pavyzdžiui, jam keistai atrodo ketinimai LSMU palikti kaip atskirą aukštąją mokyklą, nors vyko intensyvios derybos dėl jo jungimosi su KTU. Siūlomose pertvarkos gairėse visiškai neatsižvelgiama į mokslo institutų padėtį. „Jeigu kalbama apie aukštesnę kokybę, didesnę koncentraciją, keista, kai paliekamos bet kokios mažos įstaigėlės. Žinoma, palyginti su dabartine padėtimi, net ir tokio plano įgyvendinimas būtų labai rimtas žingsnis į priekį“, – įvertino jis.

Anot P. Subačiaus, jei artimiausiu metu nebus priimta sprendimų dėl aukštojo mokslo pertvarkos, toliau krisime į dugną.

„Valstybės lėšos, nors jų ir taip nėra daug, iššvaistomos tuščioms patalpoms išlaikyti, administracijoms, kurios valdo aukštąsias mokyklas, nebeturinčias studentų, ir panašiems dalykams. Tik sukoncentravus potencialą tiek žmonių, teik išteklių požiūriu, būtų galima ko nors pasiekti, nes konkuruojame tikrai ne su Baltarusija. Konkuruojame pasaulinėje ir ypač ES erdvėje, konkuruojame su daug pajėgesniais subjektais. Nėra jokios abejonės, kad žmonės toliau kels sparnus ir vyks ten, kur rūpinamasi aukštuoju mokslu, o ne ten, kur jis paliktas nuošalyje kaip piemenukas“, – pažymėjo profesorius.

Kai kurių universitetų vadovai nepritaria planams dėl susijungimo. P. Subačius sako, kad jų rektoriai yra susirūpinę iki kadencijos pabaigos išlaikyti savo togas, didelius atlyginimus ir privilegijas. „Niekas kitas jiems nerūpi. Kažkaip sunku matyti lyderius. Yra du-trys rektoriai, kurie dar šiokie tokie lyderiai, o visa kita, deja, atrodo labai apgailėtinai.

Dėl to, kad kai kas su kai kuo tarsi bandė jungtis, buvo labai daug gražių deklaracijų, bet du skęstantieji vienas kito išgelbėti negali. Visi sako, jog reikia gelbėti vieną ar kitą aukštąją mokyklą. Ne aukštąsias mokyklas derėtų gelbėti. Reikia studentams suteikti aukščiausios kokybės studijas Lietuvoje ir mokslininkams, kurie pajėgūs dirbti, reikštis pasaulinėje mokslo rinkoje, sudaryti galimybes dirbti, o ne kokią nors įstaigą gelbėti“, – kalbėjo P. Subačius.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"