TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Juodieji archeologai plėšikauja jūros dugne

2011 02 12 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvai priklausančių Baltijos jūros teritorinių vandenų dugne guli šimtai viduramžius ir įvairius istorijos įvykius menančių laivų, net lėktuvų liekanų. Valstybei neturint lėšų šiems lobiams iškelti, juodaisiais archeologais vadinami plėšikai niokoja po vandeniu slypinčius istorinius eksponatus.

Mokslininkai nustatė, kad Baltijos jūros dugne, Lietuvos teritoriniuose ir gretutiniuose vandenyse, gali būti iki 150 nuskendusių objektų, įvairios paskirties laivų ir net lėktuvų.

Jų triumuose nerastume sudūlėjusių skrynių su perlais ir kitais brangakmeniais, nėra ten šimtmečius skaičiuojančių šampano butelių nei alaus statinaičių. Vis dėlto istorijos mokslui bet koks iš dugno iškeltas daiktas yra neįkainojama vertybė.

Tačiau povandeninio paveldo tyrimai vyksta vangiai, o apie lobių iškėlimą iš jūros dugno ir eksponavimą krante kol kas galime tik pasvajoti. Ši misija Lietuvai neįmanoma.

Be to, skenduolių apsauga tėra simbolinė, tuo naudojasi povandeniniai plėšikai, kasmet vis labiau niokojantys neįkainojamą istorinę vertę turinčius eksponatus. Nuskendusius laivus nuolat "lanko" marodieriai, tiekiantys eksponatus kolekcininkams ir perpardavinėtojams ne tik iš Latvijos, bet ir Rusijos, Švedijos.

Vieną išgelbėjo

Žinomas tik vienas atvejis, kai Lietuva sugebėjo apsaugoti dugne gulintį eksponatą nuo suniokojimo. Vienas latvis kreipėsi į lietuvius narus, kad šie palydėtų į laivo nuskendimo vietą jūroje, apie 30 jūrmylių (apie 55 km) nuo kranto ties Nemirseta. Šis žmogus ne tik žinojo skenduolio koordinates, bet ir pateikė ilgą sąrašą eksponatų, kuriuos jam reikėtų išsikelti iš dugno. Įtarta, kad latvio tikslų būta nešvarių, mat jis minėjo kolekcininkus dominančius techninius prietaisus, ginklų likučius, šalmus, diržų sagtis.

Tačiau lietuviai narai informaciją apie latvių pageidavimus perdavė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, o šio specialistai - Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinei. Šios laivas sustiprino patruliavimą nurodytoje vietoje. Tačiau dėl nežinomų aplinkybių latviai ten neatplaukė.

Toje vietoje, keturiasdešimties metrų gylyje, guli perlūžęs per pusę povandeninis laivas. Iš pradžių manyta, kad tai gali būti vokiečių U 580, tačiau narams aptikus laive gaisrinę žarną su rusiškais užrašais nustatyta, kad tai sovietų povandeninis laivas S-10. Kartu su juo nuskendo ir visa įgula, iš viso 38 žmonės.

Klaipėdos universiteto Lauko praktikų ir ekspedicijų skyriaus direktoriui Jūračiui Liachovičiui pavyko nustatyti, kad tai buvo vidutinės klasės sovietų povandeninis laivas, kurį vokiečiai galėjo pašauti pirmąją savaitę nuo sovietų ir nacių karo pradžios. Laivas mėgino grįžti į bazę Liepojoje, tačiau gavęs informacijos, kad šį uostą jau kontroliuoja vokiečiai, plaukė į Estiją. "Man pavyko rasti medžiagos, kad šį laivą, kurio kapitonas buvo Borisas Bakuninas, pašovė jūroje ties Piliava (dabartinis Baltijskas). Laivas į bazę plaukė virš vandens. Tačiau ties Lietuva jį galėjo dar kartą pašauti arba jis dar kartą užplaukė ant minos. Dėl didelio atstumo nuo kranto nė vienam įgulos nariui išsigelbėti nepavyko", - LŽ pasakojo J.Liachovičius. Tačiau vis dar neaišku, kodėl laivas perlūžo. Pasak mokslininko, į šį klausimą galėtume atsakyti tik pavykus iš dugno iškelti ir ištirti laivo įrangą. "Gal pavyktų rasti dokumentus ir pan. Todėl labai svarbu, kad iki istorikų apžiūros į šį laivą nepatektų joks pašalinis lobių ieškotojas", - aiškino jis.

Mūsų valstybei nerūpi

J.Liachovičius apgailestauja, kad Lietuva visiškai nesirūpina povandeninio paveldo apsauga. "Kai kurie politikai mėgsta pasigirti, kad esame jūrinė valstybė. Tačiau per dvidešimt metų nesukurtos nacionalinės jūros tyrimo programos. Vien mūsų, universiteto mokslininkų, pastangų neužtenka. Reikalingas valstybinis požiūris", - nusivylęs kalbėjo mokslininkas.

Jis apgailestavo, kad į paviršių iškelti daiktai gali būti prarasti ne tik mokslui, bet ir paprasčiausiai suirti. "Kiekvienas daiktas turi būti apžiūrėtas, pamatuotas, užfiksuotas. Jį iškėlus į paviršių būtina specialiai apdoroti. Jei to nebus daroma, net ir metaliniai daiktai, iškelti iš vandens, suirs", - sakė J.Liachovičius.

Vieno dugne gulinčio laivo tyrinėjimas užtrunka labai ilgai. "Viena diena išplaukimo į jūrą kainuoja apie tūkstantį litų, neskaičiuojant nei mokslininkų darbo sąnaudų, nei įrangos vertės, nei laiko. Tačiau vieno išplaukimo retai kada užtenka. Norint ištirti XIX amžiaus ar senesnį objektą gali neužtekti ir vieno sezono", - aiškino mokslininkas.

J.Liachovičiaus duomenimis, nedideliame gylyje, jūroje ties Būtinge, guli ir neblogai išsilaikęs XVII amžiaus pabaigos laivo korpusas. "Išlikęs beveik visas korpusas, matyti balasto akmenys, net špantų likučiai. Mano manymu, tai galėtų būti vienas iš kelių Lenkijos ir Lietuvos Respublikos laivų, karo su švedais metu plaukusių į Šventąją", - pasakojo mokslininkas.

Jis prisiminė liūdną atvejį, nutikusį su 2002 metais ties Nemirseta rastu vokiečių transportiniu motorlaiviu "Fusilier", kurį sovietų artilerija ir bombonešiai nuskandino 1944-ųjų lapkritį.

Panėrus ties tuo laivu po kelerių metų, jame jau nebebuvo daugybės daiktų: nei ginklų, nei karių ekipuotės, nei kai kurių laivo konstrukcijų.

Reikėtų iškelti

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad geriausia būtų nuskendusius laivus iškelti iš dugno ir eksponuoti Lietuvos jūrų muziejuje. Tačiau tai yra ypač brangu.

"Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus svajoja įkurti medinių konstrukcijų laboratoriją, kurioje būtų galima iš dugno iškeltų medinių laivų liekanas apdoroti ir pritaikyti eksponuoti. Bet tai yra labai brangus procesas. Vieno Šventojoje rasto akmens amžiaus apie metro ilgio irklo dalies konservavimo darbai kainavo apie 5 tūkst. litų. Įsivaizduokime, kiek švedams kainavo iš dugno iškelti, apdoroti ir eksponuoti visą laivą, galeoną "Vazą". Tačiau ir tas, girdėjau, ėmė irti", - skaičiavo L.Kavaliauskas.

"Mūsų duomenimis, dugne guli ir prekybinių, ir karinių, ir povandeninių laivų. Ten rastas ir garlaivis su varomuoju ratu, lėktuvų, burlaivių - net vienas iš trijų pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių admirolinis lėktuvnešis "Vilhelmas Frydrichas". Visus šiuos objektus reikia saugoti, ir mums prieš keletą metų pavyko pasiekti, kad būtų pakeisti įstatymai, o povandeniniai objektai įtraukiami į kultūros vertybių registrą", - teigė L.Kavaliauskas.

Jis bandė guostis bent tuo, kad VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė, stebinti Lietuvos teritorinius vandenis radaruose, atkreipia dėmesį į tam tikrose vietose ilgiau užsilaikiusius įvairios paskirties laivus. "Klaipėdos universiteto vadovai pateikė turimas koordinates, kur galėtų būti nuskendę vertingi laivai, ir paprašė pasieniečių, pastebėjus tose vietose ilgiau nei 10 minučių stovintį laivą, išsyk reaguoti", - džiaugėsi L.Kavaliauskas.

Plėšikams netalkina

Vieno nardymo klubo savininkas Arūnas Vainora tvirtina, kad plėšikavimu po vandeniu verčiasi ne atsitiktiniai mėgėjai, o profesionalai. "Nuskendusiuose laivuose, ties kuriais mums leidžiama nardyti, po kurio laiko pasigedome kai kurių daiktų - šturvalo, iliuminatoriaus, ginklų. O juk tie daiktai yra sunkūs, rankomis jų neiškelsi. Be to, šturvalo vietoje matėme pjovimo žymių. Tad ten tikrai darbavosi savo srities specialistai, turintys visą reikiamą įrangą. Manau, kad jie atplaukia iš Latvijos", - pasakojo A.Vainora.

Jo manymu, kai kurias metalines, ypač varines, laivų dalis gali vogti ne tik senienų kolekcininkai, bet ir paprasčiausi spalvotojo metalo perpardavinėtojai.

Pats A.Vainora neigia kokias nors sąsajas su "juodaisiais archeologais". "Mūsų tikrai niekas neprašė, kad padėtume iš dugno iškelti vieną ar kitą senovinį daiktą. Bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu, o ne su plėšikais. Be to, plėšikams profesionalams tikrai nereikia, kad apie jų darbus žinotų pašaliniai. Jie turi ir savo nardymo, ir pjovimo, ir krovinių iškėlimo įrangą. O į galimo skenduolio vietą jie gali nuplaukti pasisamdę ir žvejybinį laivą", - sakė A.Vainora.

Renka duomenis

Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuriai būtų nustatyta atsakomybė už visą jūros dugne esantį turtą.

Tais daiktais, arba turtu, kuris kelia tiesioginę grėsmę saugiai laivybai ar aplinkai, pagal Saugios laivybos įstatymą pavesta rūpintis Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA). Tačiau tik tuomet, jei skenduoliai trukdo laivybai ir įmanoma nustatyti daikto savininką. LSLA turi teisę reikalauti iš savininko iškelti šį turtą per nustatytą terminą, o jei jis neiškelia ar turto savininkas nenustatytas, tai LSLA privalo imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti.

Akivaizdu, kad per Antrąjį pasaulinį karą ar anksčiau nuskendusių laivų savininkus nustatyti sunku arba beveik neįmanoma, todėl LSLA apsiriboja vien tokių objektų paieškomis ir duomenų apie juos perdavimu Klaipėdos universitetui ir kariškiams.

Skenduolių gali būti ir daugiau

Nuo 2003 metų, kai Lietuva įsigijo specializuotą hidrografinį laivą "Varuna", Baltijoje ties Lietuvos krantais surasta per 80 įvairių objektų. Tačiau Lietuvai priklauso 6500 kv. km jūros ploto, o išžvalgyta tik 1200 kv. km teritorija. Todėl daroma prielaida, kad mūsų krašto vandenyse dar gali būti nemažai nežinomų nuskendusių objektų.

LSLA Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjas Viktoras Liulys LŽ teigė, kad laivu "Varuna" matuodami Baltijos jūros plotus Lietuvos teritoriniuose vandenyse pernai specialistai aptiko keturis objektus, kurie iki tol nebuvo pažymėti jūrlapiuose. Pernai rastas ir ypač gerai išsilaikęs šimtmečius jūros dugne gulėjęs medinis laivas.

"Suradę nuskendusį objektą, kuris netrukdo laivybai, šoninės apžvalgos sonaru darome radinių dugno šešėlių nuotraukas. Pagal jas sprendžiame, koks daiktas yra radinys - nuskendęs laivas ar lėktuvas. Tiksliai nustatyti, koks objektas yra dugne, negalime. Mes tik perduodame skenduolių koordinates Klaipėdos universiteto mokslininkams, o šie juos toliau tiria. Tuos duomenis perduodame ir kariškiams", - sakė V.Liulys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"