TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Juodosios Lietuvos kaimo kronikos

2010 05 25 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kai buvo nužudytas Albinas Žitkus, šios giminės palikuonių Prienų rajono Jiezno Kolonijų kaime nebeliko. Už susidorojimą su pasiturinčiu ūkininku keturias asocialių to paties kaimo šeimų atžalas siūloma įkalinti penkiolikai metų. Net trys iš jų - broliai.

Virginijai Tebėrienei, kurios sūnūs Kęstutis, Juozas ir Ramūnas kaltinami A.Žitkaus nužudymu iš savanaudiškų paskatų, taip pat buvo iškelta byla. Dėl nusikaltimo įkalčių slėpimo. Įtarta, kad moteris sudegino mėginusių slapstytis sūnų avalynę. Kad tai įrodytų, Prienų rajono teisėsaugininkai net buvo susėmę rastos laužavietės pelenus. Tačiau prokuratūra šį ikiteisminį tyrimą nutraukė, esą už minėtą nusikaltimą neatsako jį padariusio asmens artimi giminaičiai bei šeimos nariai.

Nuojauta pasitvirtino

Dar neseniai kaimynų, gyvenančių iš padienių darbų, traukos centru buvusią Žitkynę šiandien supa dilgėlės bei usnys. Buvusių sodybos šeimininkų sūnėnas LŽ tvirtino po tų nelemtų 2008 metų birželio 2-osios nakties įvykių neprisiverčiantis ten nuvažiuoti. Nors prieš tai užsukdavo į dėdės ir tetos sodybą beveik kiekvieną savaitgalį.

Jo sesuo lankėsi ten prieš pat nelaimę. Buvo atvažiavusi pasveikinti krikštatėvio A.Žitkaus su Tėvo diena. Jos su broliu tėvai jau buvo mirę. Sesuo teigia išvažiavusi tada slegiama negeros nuojautos.

Kas įvyko naktį, nužudyto A.Žitkaus sesuo ne kažin ką spėjo papasakoti. Taip ir neatsigavusi po tąnakt patirto šoko, ji po pusmečio mirė. 73 metų Ona Bronislava Žitkaitė nelaimės metu buvo po antro insulto. Susikalbėti su ja galėjo ne kiekvienas.

O.B.Žitkaitė spėjo papasakoti, kad tąnakt jiedu su broliu, kuris taip pat buvo nesukūręs šeimos, pabudo nuo šuns lojimo. Buvo apie antra valanda. Dirstelėję per langą išvydo, kad kieme šeimininkauja vagys, kaip paaiškėjo vėliau, atvykę arklio traukiamu vežimu. 71 metų A.Žitkus išbėgo į kiemą nusitvėręs tik žibintuvėlį. Nors dėl panašių nekviestų svečių priemenėje laikė pasidėjęs šakes ir kirvuką.

Lemtinga klaida

Teigiama, kad lemtinga A.Žitkaus klaida tapo ne tai, kad jis vienas bandė sudrausminti keturis jam į vaikaičius tinkančius vagis. Atpažinęs, kam priklauso arklys, A.Žitkus tai pasakė garsiai. Kaip vėliau pasakojo patys įtariamieji, tuo metu jie jau sėdėjo vežime, į kurį buvo susikrovę ir kieme gulėjusius senus metalinius padargus. Dėl šių buvo ir atvykę. Jau rengėsi išvažiuoti, bet pasigirdo lemtinga A.Žitkaus frazė: "Vagys! Aš atpažinau Cviliko arklį!" Po šių žodžių kažkuris iš jų šūktelėjo: "Davai, užmušam, nes bus blogai!"

Šiandien teisiamieji verčia kaltę alkoholiui - esą tą vakarą sidrą gėrė litrais. Neva šiam susukus galvą ir sumąstė pasisavinti A.Žitkaus kieme dūlantį metalą. Vienas kaltinamųjų, už poros kilometrų gyvenantis 22 metų Nerijus Cvilikas, anksčiau pas Žitkus uždarbiavo - vežė šieną. Ne kartą Žitkams talkino ir pastarojo motina Lionė Cvilikienė, ji taip ir nepasirodė sūnaus teisme. Manoma, kad metalą nusižiūrėta būtent šių talkų metu.

Ekspertai nustatė, kad paskutinėmis gyvenimo minutėmis A.Žitkui suduotas mažiausiai 21 smūgis: praskelta kaukolė, sulaužyti šonkauliai. Broliui į pagalbą atskubėjo kirvuką nusitvėrusi sesuo. Tačiau negalėdama kalbėti, senolė ėmė belsti juo į namo sieną. Tai išgirdę įsibrovėliai nusitvėrė grėblį ir puolė prie jos. Bandydamas apginti grėbliu talžomą seserį, leisgyvis A.Žitkus dar rado savyje jėgų įveikti apie 30 metrų. Tačiau netrukus sesers akyse buvo pribaigtas.

Į miestą nenorėjo

Nusitempę O.B.Žitkaitę, kuriai buvo prakirsta kakta, į trobą, įsibrovėliai ėmė ją smaugti. Reikalauta pasakyti, kur pinigai. Tačiau, Žitkų sūnėno teigimu, dėdė ir teta jų namuose nelaikė. Viską, ką pavykdavo sutaupyti iš pensijų ir auginamos devynių galvijų bandos, jie laikė banke. Taip buvo nuspręsta po, kaip manoma, čigonų, apsimetusių socialiniais darbuotojais, apsilankymo.

Tuokart O.B.Žitkaitė namuose buvo likusi viena, brolis buvo išėjęs prie gyvulių. Apsilankę minėti "socialiniai darbuotojai" pagrobė visas jų santaupas. Anot sūnėno, tai buvus ne pirma dėdės bei tetos akistata su nusikaltėliais.

Kai buvo jaunesnė, grįždama iš darbo statybose su nemaža dažytojos alga teta buvo apiplėšta visai netoli namų. Prieš maždaug penkerius metus Žitkai buvo sulaukę ir ginkluotų svečių, bet tada viskas palyginti laimingai baigėsi.

Apie po nakties iš kiemo dingusias malkas ar kitus vertingesnius daiktus jie sūnėnui ir dukterėčiai, raginusiems persikelti pas juos į miestą, stengėsi nepasakoti. Anot sūnėno, į visus tokius raginimus dėdė ir teta atsakydavo, kad jie negali gyventi be žemės. Kaip ir negali palikti be priežiūros senelio statyto namo. Šiandien jis griūva akyse. Ir ne be kai kurių kaimynų pagalbos. Baigiama išsivežti visa, kas vertingesnio.

Minta iš vagysčių

Daugumai Jiezno Kolonijų kaimo gyventojų vagiliavimas iš darbštesnių, todėl ir turtingesnių kaimynų - tiesiog pragyvenimo būdas. Važinėjant po šį atskirų vienkiemių kaimą į akis krinta piktžolėmis apaugusių sodybų gausa. Kaimynų pasiteiravus, kur šeimininkai, dažniausiai spėjama: "Gal kam nors pjauna malkas ar talkina bulvių lauke?" Jiezno Kolonijų kaime tebegaji savanoriška baudžiava. Beje, tie turtingesnieji, aprūpinantieji prasigėrusius kaimynus darbu, anksčiau ar vėliau šių apvagiami. Vagiliaujantieji vadovaujasi nuo kolūkinės santvarkos užsilikusia mąstysena, kad viskas, kas kartu sukurta, yra bendra. Nesvarbu, kad už darbą buvo sumokėta. Užmokestis tokiems visada būna per mažas.

Tą žmogžudystės naktį broliai Tebėros ir N.Cvilikas iš A.Žitkaus kiemo išsivežė ne tik metalo laužą, kuris vėliau įkainotas 400 litų. Privertę velionio seserį parodyti, kur pinigai, jie pagrobė ir apie 100 litų. Apie 80 litų pasiėmė iš slėptuvės virtuvėje (iš po klijuotės, užtiestos ant stalo), dar apie 20 litų smulkiomis monetomis - iš maišelio spintelės stalčiuje. Pasisavino jie ir aukų mobilųjį telefoną. Dalis grobio pragerta tą pačią naktį, mat visą parą dirbančioje degalinėje buvo galima nusipirkti sidro.

Įsibrovėliams išsinešdinus, O.B.Žitkaitei teko bėgti pas kaimynus, gyvenančius už kilometro. Kitaip prisišaukti pagalbos ji negalėjo, net jeigu brolio žudikai būtų neradę telefono - po antrojo insulto sutriko O.B.Žitkaitės kalba, jos tartį sunku suprasti, todėl su aplinkiniais galėjo bendrauti tik rašydama.

Sodybų tuštėjimo metas

Kaip LŽ pasakojo tvarkingesnių sodybų šeimininkai, buvo jų kaime net vogusiųjų iš savo tėvų. Vienas toks buvo įsisukęs į motinos vištidę, o kaltę versdavo neva iš miško ateinančiai lapei. Imituodamas jos apsilankymą pribarstydavo kieme plunksnų, o pats su nupešta višta skubėdavo į Jiezną, kur ją parduodavo. Šio gudručio likimas susiklostė tragiškai, kalbama, kad jis buvo užmuštas, kai kartą įlindo į svetimą vištidę.

Anot pašnekovų, velionis A.Žitkus juos mokęs: "Jeigu ateitų plėšikai su kaukėmis - žinokite, tai kas nors iš kaimynų, todėl pirmiausia nuplėškite tą kaukę." Tada ne visi su juo sutiko.

Nekviestų svečių naktį buvo sulaukę ne tik Žitkai. Viena senyva pora dar iki Žitkų tragedijos naktį buvo pažadinta dūžtančio lango stiklo. Prie lango stovėjo nepažįstamas vyras. Šeimininkas nusitvėrė žarsteklį, jo žmona kirvuką. Svečią tai esą paveikė - jis apsimetė, neva ieško kelio į gretimą kaimą. Tačiau nueidamas išsidavė - pagrasino, kad kitą kartą, kai ateis su draugais, tai atsiguls ir į šeimininkų lovą. Po šios poros mirties jų sodyba taip pat stovi tuščia.

Iš gretimos sodybos, kadaise taip pat minėtos krašto kriminalinėse kronikose, telikę krūmais apaugę griuvėsiai. Kaimo gyventojai prisimena, kaip vieną rytą ir ji buvo apgulta policijos automobilių. Išvakarėse įkaušęs sodybos šeimininkas, grįžęs iš talkos pas pasiturintį kaimyną, aptiko savo žmoną su kitu - abu buvo girti. Esą žmona buvo radusi prieš dieną savo vyro uždirbtus pinigus, atidėtus naujiems batams pirkti. Taigi, pagautas įsiūčio apgautasis vyras stvėrė medinį dalgio kotą ir puolė pačią auklėti. Jos svečias pabėgo. Kad žmona nebegyva, vyras apsižiūrėjo tik ryte, pradėjęs ją raginti iškepti prieš darbą blynų. Anot kaimynų, už šią žmogžudystę jis gavo ne tiek jau daug metų, bet į kaimą taip ir nesugrįžo. Kaip ir jų vaikai, paimti dėl nepriežiūros ir augę internate.

Liko tik seniai

Po tragedijos į Žitkynę atklydo nepažįstamasis. Kaime pas visus ėmė teirautis darbo. Po kiek laiko sužinota, kad šis ne per seniausiai iš įkalinimo įstaigos grįžęs asmuo ieškomas už plėšimus Kaune.

Po Žitkų pastoge šis prašalaitis glaudėsi apie metus. Vėliau kažkur dingo. Kalbama, kad buvo paprašytas prižiūrėti aklą žmogų. Iš pradžių prižiūrėjo, po to apvogė ir dingo.

"Mūsų kaimas traukia nusikaltėlius, nes čia telikę vieni seniai", - teigė LŽ Jiezno Kolonijų kaimo senbuviai.

Kai kurios devintą dešimtį pradėjusios močiutės, turinčios per tris hektarus žemės ir penkis sūnus, guodėsi, kad nė vienas jų nenori dirbti žemės ir atvažiuoja iš miesto, į kurį pabėgo, tik savaitgaliais ir tik išsikepti šašlykų.

Kaime likęs tik panašus į brolius Tebėras ir N.Cviliką, šiandien laukiančius nuosprendžio už itin žiaurų A.Žitkaus nužudymą, jaunimas.

Daugiavaikė "gegutė"

N.Cvilikas kilęs iš 11 vaikų šeimos. Tačiau žodis "šeima" jo broliams ir seserims mažai ką sakantis. Nuo kelių vyrų šie vaikai, visi turintys pirmojo velionio L.Cvilikienės vyro pavardę, žino tik pati motina. Vyresniesiems, lankiusiems Jiezno specialiąją internatinę mokyklą, dar pasisekė - ten jie gaudavo normaliai pavalgyti. Tačiau ši mokykla prieš 5 metus uždaryta. Ją lankė ir nuo mažumės vagiliavęs N.Cvilikas. Teigiama, kad jis sugebėdavo dieną Jiezne parduoti malkas, naktį jas pavogti, o kitą rytą vėl parduoti - tik jau kitiems.

Vienas jaunesniųjų N.Cviliko brolių, būdamas trejų metų, žuvo per gaisrą. Kalbama, kad dėl to kalta jo neprižiūrėjusi motina. Vienas iš vyresnių sūnų rūkė pasislėpęs kluone ir neatsargiai numetė nuorūką.

Anot kitų pašnekovų, tame pačiame kluone prieš tai buvo pasikoręs kitas L.Cvilikienės sūnus. Neva paauglį pražudė nelaiminga meilė. Kaimynų teigimu, pačią L.Cvilikienę iš rusų tautybės N.Cviliko tėvo, su kuriuo ji tada gyveno, dabartinis sugyventinis atsikovojo peiliu - suvarė jį konkurentui į šoną. Su dabartiniu sugyventiniu L.Cvilikienė susilaukė kelių vaikų, tačiau nė vieno jų neaugina. Vieni jų - globos namuose, kitus priglaudė šios "gegutės" sesuo.

Užtarnautas bumerangas

Ne ką geriau LŽ kalbinti žmonės atsiliepė ir apie brolių Tebėrų motiną, su sūnumis Jiezno Kolonijų kaime gyvenusią vos kelerius metus.

Po tragedijos Žitkynėje V.Tebėrienė pabėgo į Kaišiadorių apylinkes, kur gyvena vienas iš šiandien teisiamų jos sūnų - Juozas. Tą lemtingą savaitgalį jis buvo atvykęs su sugyventine ir vienų metų dukrele paviešėti pas motiną.

Kalbama, kad V.Tebėrienė pabėgo palikus nemažas skolas, net elektra jų name jau buvo išjungta. Liko ji skolinga ir buvusiems kaimynams. Vienas jų buvo paskolinęs V.Tebėrienei 250 litų, kad ši galėtų susimokėti už sugyventinio, nuolat sėsdavusio prie vairo išgėrus, automobilio, kurį galų gale paėmė policija, saugojimą. Pinigų paskolinusiam geraširdžiui atsilyginta keliais, kaip manoma, iš kažko pavogtais maišais bulvių. Vėliau dar atvežta ir porą tokios pačios "kilmės" maišų miežių.

V.Tebėrienės vyras mirė seniai. Kaime kalbama, kad ji parsivedė į namus vyriškį, kuris ką tik buvo grįžęs iš kalėjimo. Vos perkopę dvidešimtmetį į teisiamųjų suolą sėdo ir V.Tebėrienės sūnūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"