TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Juodžiausias scenarijus pildosi

2011 06 28 0:00
Šaltinis: "Societe Generale Bank"

Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas, mat ekspertai jau beveik neabejoja, kad dujos iki naujo šildymo sezono pradžios brangs mažiausiai 30 procentų.

Bliūkšta premjero Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadai dar šiemet išsiderėti iš Rusijos dujų milžinės "Gazprom" bent 15 proc. mažesnes dujų kainas. Iš antraeilių pareigūnų sudaryta derybų grupė bei jai premjero suformuluota "kieta" derybų pozicija nedavė apčiuopiamų rezultatų.

Silpna derybų pozicija

Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad, iš anksto užėmusi kategorišką poziciją, Lietuva neturėjo jokių galimybių išsiderėti mažesnę gamtinių dujų kainą.

"Matau, kaip kitos šalys sunkiai derasi dėl dujų kainos formulės peržiūrėjimo, aukščiausiu lygiu kalbasi su premjeru Vladimiru Putinu, bet Rusija nelabai leidžiasi į derybas. Todėl nelabai tikiu, kad Lietuva ką nors gali pasiekti. Dujų kaina auga ir rudenį dar augs", - LŽ nedvejodamas teigė V.Jankauskas.

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) energetikos projekto vyriausiuoju ekspertu dirbantis V.Jankauskas teigė, kad net valstybėms, kurios turi kitų energijos šaltinių, nepavyksta išsiderėti mažesnės kainos. "Ukrainos, kuri turtinga anglių, vadovai norėtų dujų kainą sieti ne su nafta, o su anglimis, bet derybose nepasistūmėjo. Nors ne kartą tiesiogiai dėl to kalbėjosi Ukrainos ir Rusijos premjerai. O mes nieko neturime - tik atvežtinį mazutą arba dujas. Deja, mūsų derybų pozicija silpna", - svarstė V.Jankauskas.

Energetikos ekonomistas mano, kad griežti energetikos ministro A.Sekmoko pareiškimai bei ultimatumai Rusijos monopolininkui ir vieninteliam dujų tiekėjui į Lietuvą buvo labiau skirti vidaus vartojimui. "Ministras pareikalavo per du mėnesius sumažinti kainą. Nuo to laiko praėjo jau daugiau kaip trys mėnesiai. Tokios kategoriškos nuostatos nieko neduoda. Galima griežčiau kalbėtis, kai turime alternatyvą, tačiau jos nėra", - sakė skeptiškai derybininkų atžvilgiu nusiteikęs V.Jankauskas.

Jis abejoja ir dėl Vyriausybės pasirinkto griežčiausio iš trijų galimų ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimo modelių - nuosavybės atskyrimo būdo. Kaip žinoma, Vyriausybė žada vietoj dabartinės "Lietuvos dujų" bendrovės įkurti dvi. Viena jų valdytų dujų perdavimo, kita - skirstymo dujotiekius, o perdavimo dujotiekių kontrolę valstybė perimtų savo žinion. Šiuo metu 38,9 proc. "Lietuvos dujų" akcijų priklauso Vokietijos koncernui "E.ON Ruhrgas International", 37,1 proc. - "Gazprom", 17,7 proc. - Lietuvos valstybei, o 6,3 proc. - smulkiesiems investuotojams.

"Tarkime, atpirksime iš vokiečių ir rusų dujų vamzdynus, bet ką tuo laimėsime, kai neturime alternatyvos? Kai turėsime dujų terminalą Klaipėdos uoste, tada gal būtų logikos. O dabar tik pas latvius truputį galime pasidėti. Labai sunku derėtis, kai tokios silpnos pozicijos", - mano V.Jankauskas.

Energetikos ekonomistas siūlo neįsivaizduoti, kad "Gazprom" yra labai baisus dėl to, jog tai Rusijos koncernas. "Lygiai taip pat elgtųsi ir dujas tiekiantis norvegų "Statoil". Būtų tokios pačios sąlygos. Kodėl nepasinaudoti tuo, kad jie yra monopolistai, o mes neturime alternatyvų", - verslo logiką dėstė LŽ pašnekovas.

Pigus populizmas

Vis dėlto V.Jankauskas neneigia, kad dujų verslas smarkiai susijęs ir su politika. Tai esą įrodo faktas, kad "Gazprom" vardu Europoje dažnai kalba Rusijos premjeras V.Putinas, o savo dujų ir elektros įmones Briuselyje gina Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, beje, nesiūlo ES energetikos direktyvos trečiąjį paketą įgyvendinti griežčiausiu būdu.

"Nematau jokios logikos, kodėl mes pasirinkome šį griežčiausią būdą. Latvija, Estija, Suomija, kurios taip pat prie vieno vamzdžio sėdi, net netaiko šios direktyvos, jos netgi gavo išlygą. Lietuva nusprendė taikyti. Na, tiek to, bet kodėl nepasirinko švelnesnio varianto? Tai galvoje netelpa. Ką laimėsime, kai artimiausioje ateityje neturėsime jokių alternatyvų, o vamzdžius atskirsime, kai tiekėjas vis tiek bus "Gazprom"? Nuo to niekas nepasikeis, išskyrus galbūt tik tai, kad ne tik su Rusija, bet ir su Vokietija, kurios bendrovei priklauso apie 40 "Lietuvos dujų" akcijų, susipyksime", - stebėjosi J.Jankauskas.

Profesorius įtaria, kad sudariusi derybų su "Gazprom" grupę iš antraeilių pareigūnų bei jiems suformulavusi "kiečiausią" poziciją dabartinė valdžia užsiima populizmu. "Man atrodo, kad tai grynas populizmas. Sudaromas įvaizdis, kad Lietuva labai skriaudžiama, bandome skųstis Europos Komisijai. Bet ką ES gali pasiūlyti? Ji padėtų pasistatyti bendrą suskystintų dujų terminalą visoms Baltijos šalims. Bet mes netgi dėl to nesugebame susitarti. Manau, kad visi šie pareiškimai skirti vidaus vartojimui. Dabar, kai dirbu ne Lietuvoje ir stebiu iš šalies, tai atrodo kaip pigus populizmas, o tokių veiksmų pasekmės bus nevykusios. Nes ką laimės vartotojai? Nieko", - abejojo V.Jankauskas.

Kad demonstruojama kova dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės nenuoširdi, esą rodo ir tai, kas iš Lietuvos derasi su Rusija dėl dujų kainos. Pasak V.Jankausko, su "Gazprom" koncerno vadovu Aleksejumi Mileriu ir premjeru V.Putinu daugelį kartų kalbėjosi Ukrainos prezidentas ir premjeras, Latvijos aukščiausi vadovai. "Iš mūsų pusės - tik pareiškimai", - atsiduso profesorius.

Įslaptinta derybų grupė

Su "Gazprom", didžiausia ir galingiausia Europos ir pasaulio energetikos bendrove, dėl dujų kainų derasi ne premjeras A.Kubilius ir net ne energetikos ministras A.Sekmokas, o gerokai žemesnio rango pareigūnai.

Nors derybų grupės sudėtis slepiama nuo visuomenės, LŽ turima faksimilė rodo, kad ministras pirmininkas A.Kubilius gegužės 11 dienos potvarkiu į darbo grupę deryboms su OAO "Gazprom" įtraukė energetikos viceministrą Arvydą Darulį (paskirtas grupės vadovu), valstybės įmonės Turto banko generalinį direktorių Arnoldą Burkovskį, l.e. Energetikos ministerijos (EM) Teisės skyriaus vedėjo pareigas Ingą Černiuk ir EM Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėją Kęstutį Žilėną. Premjero potvarkiu šiai darbo grupei pavesta derėtis su "Gazprom" siekiant ištaisyti 2004 metų sausio 23 dienos AB "Lietuvos dujos" privatizavimo sutarties, sudarytos tarp Valstybės turto fondo ir OAO "Gazprom", pažeidimus. Ką A.Mileriui turi ir gali pasakyti Turto banko direktorius A.Burkovskis, ministerijos skyriaus vedėjas K.Žilėnas ar laikinai einanti ministerijos skyriaus vedėjos pareigas I.Černiuk? Dėl ko ir su kuo Maskvoje šie skyriaus vedėjai derasi? Ar tai nėra pinigų švaistymas?

Kovo pradžioje Lietuva pateikė pretenziją "Gazprom" dėl "Lietuvos dujų" privatizavimo sutarties pažeidimo bei pasiūlė Rusijos dujų milžinui per 60 dienų susitarti dėl "teisingų" dujų kainų. Energetikos ministras tuomet teigė, kad "Gazprom" tiekė Lietuvai dujas neteisinga kaina ir taip esą pažeidė "Lietuvos dujų" pirkimo sutartį.

"Lietuva surinko įrodymų, dėl šito pažeidimo, kad "Gazprom" teikia dujas Lietuvai neteisinga kaina, tai yra sutarties pažeidimo esmė. Siūlome "Gazprom" pradėti derybas dėl pažeidimo ištaisymo, dėl teisingos dujų kainos, tiekiamos Lietuvos vartotojams", - tuomet ultimatyviai teigė A.Sekmokas. Anot jo, apie pažeidimus signalizuoja tai, kad Lietuvai dujos buvo tiekiamos maždaug 15 proc. didesne kaina nei "gretimoms valstybėms". Kadangi minėta privatizavimo sutartis neskelbiama, iki šiol neaišku, koks konkrečiai pažeidimas turimas omenyje. Apie tai neprasitaria ir energetikos ministras.

Galimus sutarties pažeidimus neigia ir "Gazprom". Vienas bendrovės vadovų Valerijus Golubevas po A.Sekmoko ultimatumo per du mėnesius sumažinti dujų kainą iškart pareiškė, kad "Gazprom" neketina to daryti, o jokio "Gazprom" įsipareigojimų pažeidimo nebūta, tuo metu savo įsipareigojimų esą nevykdė Lietuva - nenupirko sutartimi numatyto dujų kiekio. "Dujų kainų formulei Lietuvos Vyriausybė pritarė 2008 metais, iki trečiojo energetikos paketo taikymo. 2009 ir 2010 metais Lietuvos padėties mes nė kiek nepabloginome. O kas dėl Lietuvos lūkesčių, kad mes turime mažinti dujų kainą - kodėl mes tai turėtume daryti?" - retoriškai klausė jis.

Lietuva neturi kozirio

Prof. V.Jankauskas siūlo neįsijausti, kad Lietuva bendrovei "Gazprom" yra labai svarbi. "Gazprom" - galinga organizacija. Mes jiems nedidelis vartotojas, svarbus tik tiek, kad per Lietuvą dujos tiekiamos į Kaliningrado sritį", - LŽ sakė V.Jankauskas.

Tuo metu banko "DnB NORD" vyriausiasis ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis mano, kad jokios derybos su "Gazprom" iš esmės nevyksta. "Norint ką nors susiderėti, reikia derėtis, o ne per spaudą aiškintis. Užimta derybų pozicija - nekonstruktyvi", - LŽ komentavo jis.

Kita vertus, R.Rudzkis abejoja, ar Lietuva turi rimtų argumentų, kurie įtikintų vienintelį tiekėją pakeisti nustatytą dujų kainos nustatymo formulę. "Visoje Europoje dujų kaina siejama su alternatyviais energijos šaltiniais. Kadangi mes neturime suskystintų dujų terminalo, kainos numušti negalime", - mano R.Rudzkis.

Ragina kaupti lėšas žiemai

Praėjusią savaitę rusiškas dujas naudojantys Lietuvos šilumos tiekėjai pareiškė, kad gamtinės dujos iki naujo šildymo sezono pradžios brangs 30 procentų. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas gegužės mėnesį mokėjo 1598 litų už toną naftos ekvivalento (Lt/tne) su transportavimo mokesčiu. Balandį dujų kaina buvo 116 litų mažesnė ir sudarė 1482 Lt/tne.

"Tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas. Gyventojai neturėtų užsimiršti - dalį vasaros atostogoms pajūryje numatytų lėšų būtų protinga atidėti žiemai", - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jo teigimu, pastaruosius 7 metus šilumos energijos kaina Lietuvoje augo išimtinai dėl gamtinių dujų brangimo, kitos šilumos tiekimo sąnaudos nebrango. "Jeigu šiandien už savo buto šildymą mokate 600 litų, net 500 litų iš šios sumos iškeliauja į Maskvą už importuojamas gamtines dujas", - sakė jis.

LŠTA duomenimis, nuo 2005 metų, kuomet gamtinių dujų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne, iki šios dienos dujos pabrango 3,6 karto - iki 1598 Lt/tne.

Anot V.Stasiūno, kritinės situacijos akivaizdoje būtina dėti visas pastangas, kad šilumos ūkis būtų perorientuotas nuo brangių gamtinių dujų prie biokuro. Vietinio kuro kaina sudaro 700 Lt/tne ir išlieka panaši jau ne vienus metus. Lietuvos šilumos kainų statistika rodo, kad šiluma pigiausia tuose miestuose, kuriuose plačiai naudojamas biokuras.

"Biokuro plėtros skatinimu turėtų rūpintis tiek centrinės valdžios, tiek atskirų miestų savivaldų atsakingi pareigūnai. Tai - be jokios konkurencijos prioritetinis visos Lietuvos energetikos klausimas. Belieka tik apgailestauti, kad Vilniaus miesto taryba ir Aplinkos ministerija praėjusią vasarą atmetė pasiūlymą pervesti didžiausią krašto šilumos ūkį prie biokuro. Už šį sprendimą žiemą iš savo kišenės sumokės visi vilniečiai", - sakė V.Stasiūnas.

Jo teigimu, kitas svarbus žingsnis, kuris leistų mažinti gyventojų išlaidas šildymo paslaugoms, - visuotinė pasenusių daugiabučių namų renovacija. "Kiaurų namų apšiltinimas yra svarbiausias veiksmas norint užkirsti kelią betiksliam šilumos švaistymui, o drauge - taupyti šildymui skiriamas lėšas", - teigė V.Stasiūnas.

Naudojasi monopoliu

LŠTA viceprezidentas Ronaldas Morkvėnas LŽ teigė, kad dujos vartotojams brangsta dėl pasaulyje brangstančios naftos. "Pagal nustatytą formulę dujų kaina priklauso nuo naftos kainų Roterdamo biržoje. Brangstant naftai, kyla ir mums tiekiamų dujų kaina. Mažėjant naftos kainai, mažėja ir dujų kaina", - aiškino R.Morkvėnas. Pasak jo, didieji dujų vartotojai - šilumos tiekimo įmonės - minėtą formulę yra įrašiusios savo tiesioginėse sutartyse su dujų tiekėju.

Beveik 100 proc. Lietuvos buitinių gamtinių dujų vartotojų dujas tiekiančios bendrovės "Lietuvos dujos" Strateginio vystymo skyriaus viršininkas Saulius Bilys LŽ negalėjo patvirtinti šilumininkų skelbiamų prognozių. "Prognozės - nedėkingas dalykas, todėl sunku ką nors tiksliai pasakyti, tačiau tai, ką sako šilumininkai, nereikia suprasti, kad brangimas bus nuo šios dienos. Prognozuojama, kad per visus metus dujos brangs maždaug 30 procentų. Bet gali taip ir nebūti", - LŽ komentavo S.Bilys.

SEB banko ekspertų skaičiavimais, gamtinių dujų kaina per pastaruosius penkerius metus padidėjo 68 proc., o buitiniams vartotojams - daugiau kaip 100 procentų. "Pagrindinė žaliava šilumai gaminti brangsta vienu dydžiu, o šildymo paslauga auga gerokai sparčiau. Tokia statistika verčia manyti, kad pasinaudodami monopoline padėtimi kainas diktuoja ir šilumininkai", - LŽ teigė ekonomistas Gitanas Nausėda.

A.Sekmoko milijardas

Gegužę ženkliai didėjo ir "Lietuvos dujų" parduodamų dujų kaina nebuitiniams vartotojams. Praėjusį mėnesį dėl naftos ir naftos produktų brangimo tarptautinėse žaliavų rinkose bei gegužę dolerio atžvilgiu silpnėjusio euro gamtinių dujų kaina nebuitiniams vartotojams didėjo 97 litais (nuo 992 iki 1089 Lt) už 1 tūkst. kubinių metrų. "Lietuvos dujos" patikslino, kad gegužės gamtinių dujų kaina nustatoma pagal 2010 metų lapkritį - 2011 metų balandį buvusias naftos produktų kainas tarptautinėse žaliavų rinkose.

"Societe Generale Bank" duomenimis, pernai ir šiemet pamažu kilusi Lietuvai tiekiamų dujų kaina vasarą pradės didėti drastišku tempu. Nuo 2010 metų sausio iki šių metų kovo ji pakilo nuo 309 iki 379 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Gegužę šoktelėjo iki 409 dolerių. Pagal išankstines prognozes, liepą prie Lietuvos sienos dujos jau kainuos 466 dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų, rugsėjį ir spalį kaina šoktels iki 489 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų ir iki gruodžio nukris nežymiai iki 486 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Taigi per dvejus metus dujų kaina Lietuvai pakiltų �net 180 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų dujų.

Šiuo metu Rusijos dujų monopolininkė "Gazprom" dujas Lietuvai parduoda už didžiausią kainą tarp visų ES valstybių. Lietuva moka brangiau net už artimiausias savo kaimynes - 15 proc. daugiau negu Latvija ir Estija. Vien dėl to Lietuvos piliečiai šiemet papildomai patirs apie 400-450 mln. litų daugiau išlaidų. Iš viso dėl valdžios nenoro derėtis su vieninteliu dujų tiekėju, specialistų nuomone, Lietuvos piliečiai per 2011 metus sumokės daugiau kaip 1 mlrd. litų.

Energetikos ekspertas prof. V.Jankauskas LŽ teigė, kad Latvija galėjo suderėti mažesnę kainą dėl to, kad turi geresnes sąlygas nei Lietuva. "Mūsų ir jų dujų kainų formulės panašios. Kaina skiriasi tik dėl to, kad Latvija turi dujų saugyklą, į kurią dujas užpumpuoja vasarą, o žiemą jas vartoja. Jeigu vasarą dujos pigios, jos nebrangsta ir žiemą. Kainos iš esmės skiriasi tik dėl to", - LŽ teigė buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas.

Prezidentė: dujų kaina - politinė

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Lietuva už dujas vieninteliam tiekėjui moka ne ekonominę, o politinę kainą. Duodama interviu Vokietijos dienraščiui "Frankfurter Allgemeine Zeitung" D.Grybauskaitė pareiškė, kad iki šiol tebejaučia spaudimą iš Rusijos, o akivaizdžiausias tokio spaudimo rezultatas yra gerokai didesnė nei kitoms Europos šalims Lietuvai tiekiamų dujų kaina.

Į vokiečių žurnalisto klausimą, ar Lietuva jaučia Rusijos spaudimą, šalies vadovė atsakė: "Žinoma. Geriausias to pavyzdys - tai, kad už dujas mokame 30-40 proc. daugiau nei Vokietija. Tai politinis spaudimas, siekis dominuoti. Jis įmanomas tik todėl, kad neturime alternatyvių energijos šaltinių."

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad esame kone 100 proc. priklausomi nuo energijos tiekėjų iš Rusijos. Dėl to žmonės jaučiasi nesaugūs. "Nors santykiai su mūsų kaimyne tapo atviresni, o dialogas gilesnis, tačiau dar per anksti teigti, kad galime būti visiškai ramūs ir visiškai ja pasitikėti. Žinome, kad Rusija dažnai naudoja energijos šaltinius kaip politinio spaudimo priemonę. Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra nepaprastai svarbi. Ją galime pasiekti turėdami jungtis su Vidurio Europa. Taip pat privalome turėti nepriklausomus energijos šaltinius", - kalbėjo prezidentė. Pasak jos, tarp galimybių stabilizuoti energijos tiekimą yra naujos atominės elektrinės, elektros jungties su Švedija bei nuosavo suskystintų dujų terminalo statybos.

Jaučiasi skriaudžiami

Net 75 proc. gyventojų teigia manantys, kad dujų kaina Lietuvai nėra teisinga, ir 79 proc. gyventojų norėtų, kad valstybė atskirtų dujų tiekimo veiklą nuo perdavimo veiklos magistraliniais vamzdynais, nes tuomet atsirastų sąlygos dujas tiekti daugiau įmonių. Tai rodo rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės "Prime consulting" birželio mėnesį atliktas tyrimas dėl Lietuvos energetinės padėties vertinimo.

"Gyventojai, kurie teigė, kad dujų kaina Lietuvai nėra teisinga, ją lygino su kaina kitoms Europos šalims. Be to, jų teigimu, ji visiškai neatitinka pragyvenimo lygio valstybėje. Tuo tarpu kainos teisingumu įsitikinę gyventojai nebuvo linkę jos apskritai vertinti. Pasak jų, dujos už tokią kainą yra perkamos tik todėl, kad šiuo metu paprasčiausiai nėra kito pasirinkimo", - teigė "Prime consulting" direktorius Saulius Olencevičius.

Maksimalios pastangos?

Energetikos ministerijos atsakymai į "Lietuvos žinių" klausimus.

- Ar po to, kai šių metų birželio 14 dieną Rusijos gamtinių dujų tiekėjas "Gazprom" kreipėsi į Stokholmo arbitražą su prašymu skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl AB "Lietuvos dujos" veiklos tyrimo, dar vyksta anksčiau Lietuvos inicijuotos derybos, kuriomis siekiama, kad "Gazprom" tiektų gamtines dujas į Lietuvą "teisingomis kainomis", kaip numatyta "Lietuvos dujų" privatizavimo sutartyje?

Informuojame, kad derybos su "Gazprom" nėra nutrauktos.

Ar derybų grupė ir toliau laikosi pozicijos, kad šios nuostatos "Gazprom" nesilaikė ir taip pažeidė "Lietuvos dujų" privatizavimo sutartį?

Derybų grupė ir toliau laikosi pozicijos, kad "Gazprom" pažeidė AB "Lietuvos dujos" privatizavimo sutartyje numatytą įsipareigojimą tiekti dujas teisingomis kainomis.

Kokia tikimybė, kad derybos dėl "teisingos", tai yra ne didesnės nei Latvijai ir Estijai, dujų kainos galėtų bent kiek pasistūmėti į priekį Lietuvai palankia linkme dar šiemet, iki naujo šildymo sezono pradžios?

Derybų grupė deda maksimalias pastangas, kad Lietuva dujas gautų teisinga kaina dar šiemet.

Vangiai siekiamas kompromisas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda

Kol nebus viešai paskelbta "Lietuvos dujų" privatizavimo sutartyje nustatyta dujų kainos skaičiavimo formulė, tol negalėsime tvirtai kalbėti, ar kaina pagrįsta, ar politiškai angažuota. Bet kai kurie netiesioginiai požymiai, pavyzdžiui, tai, kad mūsų Baltijos kaimynės už dujas moka 15 proc. mažiau, nors mūsų sąlygos panašios, rodytų, kad vienašališko kainų reguliavimo iš Rusijos pusės tikrai esama. Ir, ko gero, tas Vyriausybės ir "Gazprom" vangiai siekiamas kompromisas, kai atstovų grupėms niekaip nesiseka susitikti, nesiseka aptarti klausimų, kai grasinama teismais, leidžia manyti, kad Lietuva gali būti diskriminuojama.

Norėčiau sveiku protu tikėtis, jog mūsų politikai turi rimtų argumentų, kad "Gazprom" pažeidžia "Lietuvos dujų" privatizavimo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu tokių argumentų nėra, ir nepaisydami to politikai užima tokią kategorišką poziciją, sakyčiau, kad kažkur yra netvarka.

Kol neturime suskystintų dujų terminalo, kitų alternatyvų įsivežti dujas, manau, visiškai nieko negalime pakeisti esamoje kainodaroje. Nebent apeliuoti, kad kaimynų šalys dujas perka pigiau. Tai vienintelis rimtesnis argumentas. Visas dujas įsivežame iš vienos valstybės vieno tiekėjo. Aišku, kad tiekėjas, ne blogiau už mus žinodamas šitą faktą, bus gana sunkiai sukalbamas.

Namų darbai, kad ir rengiami, mums nieko nepadės, nes geriausiu atveju suskystintų dujų terminalas stovės tik 2014 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"