TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Juodžiausias scenarijus suduotų skausmingą smūgį

2014 03 27 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Skaičiuojama, kad dėl nestabilios padėties Rytuose - Rusijoje ir Ukrainoje - mūsų šalies ekonomikos praradimai gali siekti milijardus litų. Tačiau tikinama, kad valdžios institucijos turi planą, kaip "amortizuoti" situaciją susiklosčius nepalankiausioms aplinkybėms.

Vakar uždarame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje svarstytas klausimas dėl galimų biudžeto pajamų sumažėjimo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozių esant ekstremalioms sąlygoms. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pristatė preliminarius skaičiavimus, kiek mūsų šalis galėtų prarasti dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto.

Lietuvos verslo atstovai tikina kol kas nejaučiantys politinių kliūčių vykdyti veiklą Rytuose. Tačiau jiems didelį nerimą kelia stringanti Rusijos ir Ukrainos ekonomika, šių valstybių valiutų nuvertėjimas.

Grėsmė 10 tūkst. darbo vietų

Seimo BFK pirmininkas Bronius Bradauskas vakar sakė, kad mūsų šalies praradimai dėl įtemptos situacijos Rytuose gali siekti apie 3,5 mlrd. litų. „Tiksliai jų niekas negali įvardyti. Jeigu būtų juodžiausias scenarijus, biudžete prarastume apie 500 mln. litų, o BVP – apie 3 mlrd. litų, apie 2,4-3 procentus“, - teigė jis.

B.Bradausko nuomone, 3 proc. BVP praradimas gal ir nebūtų labai didelis, tačiau tai suduotų skaudų smūgį atskiroms įmonėms, kiltų grėsmė netekti apie 10 tūkst. darbo vietų. Labiausiai dėl to gali nukentėti transporto, maisto pramonės sektoriai.

Grėsmės euro įvedimui B.Bradauskas nemato. Anot jo, sudėtinga situacija neturėtų sutrukdyti ir pensijų kompensavimo. Esą jeigu kils sunkumų surinkti valstybės biudžetą, bus galima pasiskolinti, nes palūkanos šiuo metu yra nedidelės.

Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikino, kad kol kas netikslinga niūriai kalbėti apie situacijos pasekmes mūsų šaliai. „Šiandien tai būtų spekuliacijos, nes šiuo metu didžiulės įtakos nėra. Kaip bus, pamatysime“, - nedaugžodžiavo jis.

2009-ųjų krizė nepasikartos

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas mano, kad situacija kol kas nėra tokia dramatiška, kaip visi mano. Anot jo, prekės į Rytus juda kaip judėjusios. Mūsų vežėjams kliūčių esą nedaroma, tačiau sulaukiama signalų, kad gali būti nebepratęstos ar nutrauktos sutartys su jais. Taip pat esama nerimo dėl galinčių atsirasti administracinių kliūčių maisto produktų, pirmiausia, pieno ir mėsos, tiekėjams. „Bet kuriuo atveju, tai - negeras dalykas. Tačiau jis nėra toks dramatiškas, kad kristume į tokią duobę kaip 2008-2009 metais - 15 proc. žemyn. Tikrai taip nebus“, - tikino politikas.

Klausiamas apie galimus nuostolius, K.Glaveckas pažymėjo nenorintis burti iš kavos tirščių. „Tai - kaip Špesarto pilies vaiduokliai: visi žino, kad jie yra, bet niekas jų nematė. Taip ir dėl nuostolių. Žinoma, jie galimi. Neabejotinai geriau, kad jų nebūtų. Tačiau reikia pasižiūrėti ketvirčio, dviejų rezultatus, kad žinotume, kokia ta įtaka yra. Dabar gali būti taip, gali būti ir kitaip“, - svarstė jis.

K.Glavecko nuomone, Susisiekimo, Finansų, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitos žinybos privalo paruošti priemones, kurias galėtų įgyvendinti, jei būtų prarasta ar susitrauktų Rusijos rinka. Mūsų šalies verslui ieškant naujų rinkų, turėtų suintensyvėti Lietuvos ambasadų užsienyje darbas. Esą taip pat būtina numatyti finansinius instrumentus, kad kokia nors verslo kryptis neatsidurtų duobėje.

Kompensacijos – ne išeitis

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atidžiai seka situaciją Rytuose. Pasak LPK viceprezidento Gedimino Rainio, kol kas nėra duomenų, kad dėl kokių nors politinių sprendimų padėtis blogėtų. „Situacija tam tikra prasme yra nerami dėl makroekonominių rodiklių. Kaip žinote, tiek Ukrainos, tiek Rusijos valiutų kursas smuko. Kai uždirbi tą pačią lėšų sumą, kurią nori konvertuoti į litus ar kitą tvirtą valiutą, susidaro problemos tuo požiūriu, kad vertė yra mažesnė, - pasakojo jis. – Turime įdomių signalų, kad tam tikra dalis darbuotojų Ukrainoje yra pareiškę norą būti savanoriais ir tiesiog paliko darbo vietas, išėjo į krašto apsaugos sistemą. Yra tam tikra neesminė problema dėl darbo jėgos.“

G.Rainys džiaugėsi, kad politikai suprato, kad verslas tapo įvykių Ukrainoje ir Rusijoje įkaitu. Suvokta, kad verslas pildo biudžetą, ir problemos, su kuriomis jis susiduria, automatiškai gali virsti sunkumais visam šalies ūkiui, valstybės iždui.

Esą reikalingas veiksmų planas, kaip tvarkytis su galinčiomis užgriūti problemomis. Tačiau G.Rainys nemano, kad valdžiai reikėtų galvoti apie plačias kompensavimo priemones. „Visada sakau, kad kompensacija yra lėta mirtis. Tai - morfijaus lašelis, kuris pailgins tam tikrą skausmo malšinimą, bet veiks tik kurį laiką. Todėl orientaciją į tam tikras kompensacijas atmetu ne kaip pramonininkas, o kaip ekspertas. Patikėkite, per daug kalbame apie kompensacijas, juk jos galų gale iš niekur neatsiranda, nebent toliau grimztume į skolą“, - pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"