TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jūra jau išplovė milijoną litų

2012 08 24 6:03
Baltijos jūros srovės jau atliko savo juodą darbą. /Deniso Nikitenkos nuotrauka  

Vasarotojai neilgai džiaugėsi kaip niekad plačiais Palangos paplūdimiais - Baltija nuplovė mažiausiai 30 tūkst. kubinių metrų smėlio. Juo papildyti pliažą kainavo apie 1,5 mln. litų ES lėšų.

Vasaros pradžioje populiariausiame krašto kurorte paplūdimiai buvo 70-100 metrų pločio, o dabar tarp tilto ir Rąžės upelio žiočių pliažas susiaurėjo trisdešimčia metrų. Ir tai - tik pradžia, nes rudens audros padarys savo juodą darbą, tad manoma, jog neteksime dar didesnio paplūdimių ploto, bus paplautos ir pačios kopos. 

Vis dėlto aplinkosaugininkai įsitikinę, kad jau įprastas tapęs pliažų papildymas smėliu nėra pinigų švaistymas, nes to nedarydami visai netektume paplūdimių. Tačiau artimiausius trejus metus Europos Sąjungos (ES) paramos tikėtis neverta, teks verstis savo lėšomis.

Išgraužė srovė

Vykdant pajūrio krantotvarkos programą nuo 2004 metų Palangos pliažuose supilta apie pusę milijono kubinių metrų smėlio. Vien per pastaruosius trejus metus paplūdimiai papildyti apie 300 tūkst. kubinių metrų smėlio. Pasak Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos departamento vadovo Laimučio Budrio, vienas kubinis metras smėlio, išpumpuoto į paplūdimį, kainuoja apie 50 litų.

"Tai labai brangūs darbai, nes smėlį reikia išpumpuoti, transportuoti, išpilti, sulyginti. Tačiau pasaulinė praktika parodė, kad toks paplūdimių išsaugojimo būdas yra efektyviausias. Nuo 2010 iki 2012 metų Palangoje smėlio išpilta už 17 mln. litų, kurie gauti iš ES struktūrinių fondų. Per tuos metus paplūdimiai nuo Birutės parko iki Rąžės upelio žiočių apie 2,85 km ruože paplatėjo iki 70, o kai kur - 100 metrų. Skirtumas didžiulis, nes prieš keletą metų kai kurie paplūdimio ruožai tesiekė 20 metrų pločio", - LŽ pasakojo aplinkosaugininkas. 

Tačiau Baltijos jūra, o pirmiausia - srovės, padarė savo darbą ir paplūdimiai vėl pradėjo siaurėti.

"Tai natūralus procesas, smėliu papildyti pliažai niekada nebus tokie patys, kokius sukūrėme. Labiausiai krantas šiuo metu paplautas dešinėje tilto pusėje. Priežastis - šiaurinė srovė, kuri atsitrenkia į supiltą tilto buną ir keičia kryptį, teka palei krantą iki Rąžės upelio, kur praranda savo jėgą", - paaiškino L.Budrys. 

Grįš ar negrįš smėlis?

Nuplautų krantų padėtį stebi ir juos prižiūrintys kurorto komunalininkai. Anot UAB Palangos komunalinis ūkis direktoriaus Konstantino Skieraus, dabar susiformavę tik 30-50 cm aukščio išgraužti kranto ruožai. "Rudeniop gal bus ir visas metras, nes ims siautėti audros. Jau informavome aplinkosaugininkus, šie patarė, kol yra poilsiautojų, nieko nedaryti. Krantai bus tvarkomi rudenį. Mūsų duomenimis, apie 30 metrų paplūdimio susiaurėjo 150 metrų ilgio kranto ruože", - LŽ sakė K.Skierus.

Dėl vis siaurėjančio paplūdimio kranto jau ne kartą teko kopų link pastumti ir persirengimo kabinas. "Tikinama, kad smėlis grįš kartu su srovėmis, bet aš manau, kad nebegrįš. Šiaurinių srovių jis nešamas tpliau į šiaurę", - tvirtino jis. 

L.Budrio manymu, smėlis - ne vanduo, niekur neišgaravo, jis neva vėl turėtų natūraliai papildyti Palangos paplūdimius. "Vasarą buvo tik trumpalaikiai škvalai, o rudenį ir žiemą siaus ilgai trunkančios audros. Tas smėlis, kurį nuneš į jūrą su srovėmis, audroms nurimus grįš atgal", - dėstė jis.

Paramos teks palaukti

Specialistai ginčijasi, o aišku vien tai, kad artimiausius trejus metus mūsų paplūdimiai nebus "maitinami" iš jūros išpumpuotu smėliu. Baigėsi ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpis, naujas prasidės tik 2015 metais. Iki tol paplūdimius teks tvarkyti Vyriausybės, ministerijos ir savivaldybių lėšomis.

"Tačiau ES pinigai neiššvaistyti veltui, kaip daug kam gali atrodyti. Juk nesame vaikai, už ES milijonus žarstantys smėlį. Darbų efektas yra didžiulis, nes jei ne krantotvarkos darbai, Palanga visai neturėtų paplūdimių. Jų išsaugojimas yra ilgalaikis darbas, jūra kasmet pasiglemš krantus ir kaskart reikės juos tvarkyti. Paplūdimių sutvarkymas duoda apčiuopiamą ekonominę naudą pritraukiant poilsiautojus", - aiškino L.Budrys. Jo teigimu, krantotvarkos darbai neaplenks ir Klaipėdos bei Kuršių nerijos paplūdimių, o Palanga prioritetine pasirinkta būtent dėl didesnio rekreacinio potencialo. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"