TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jūrinis paveldas virto valkatų namais

2012 06 13 5:51

Klaipėdos piliavietės teritorijoje po atviru dangumi esantys unikalūs paveldo vertybe pripažinti XX amžiaus pradžios laivai tapo laikinu benamių prieglobsčiu. 

Itin turtingą istoriją turintys, bet nykstantys laivai daro gėdą uostamiesčiui, nes bado akis tūkstančiams kruizinių laivų turistų ir kitų Klaipėdos svečių, kurie vasarą praeina pro istorinius objektus.

Apie apgailėtiną laivų padėtį vakar diskutuota Klaipėdos merijos Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje, tačiau dėl įvairių ginčų deramos vietos eksponatams dar teks palaukti.

Turistai kraupsta

Aukšti mūsų krašto politikai mėgsta skambiai pabrėžti, kad Lietuva - jūrinė valstybė, tačiau vargu ar bent vienas jų žino, kokie unikalūs laivai tarsi šiukšlės dūla uostamiesčio piliavietės teritorijoje, netoli kruizinių laivų terminalo.

Žingsniuojant Pilies muziejaus link, žvilgsnis užkliūva už keturių apgailėtinos būklės laivų: trijų medinių ir vieno metalinio.

Dauguma praeivių jais baisisi, fotomenininkai tuos laivus panaudoja kaip foną fotosesijoms, o benamiai, susinešę savo varganą mantą, naktimis juose prisiglaudžia.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė LŽ pripažino, kad nykstantys laivai tikrai daro gėdą, nes juos mato pro šalį praeinantys tūkstančiai kruiziniais laivais atplaukiančių turistų.

"Žmonės gidų klausinėja, kodėl stovi tie surūdiję ir supuvę laivai? Prie jų net nėra informacinių lentelių. Istoriniai laivai - kultūros paveldo vertybė - suversti į krūvą kaip metalo laužas. Jie negali ten likti, o turi būti deramai eksponuojami. Siūlėme tuos laivus pastatyti ant supiltų smėlio kalnelių, bet idėja liko neįgyvendinta", - pasakojo R.Savickienė.

Nusikalstamai nyksta

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, kurio padalinys yra Pilies muziejus, direktorius Jonas Genys LŽ tvirtino žinantis apie apgailėtiną padėtį. Anot jo, sprendimų šiuo klausimu nepavyksta priimti dėl paprasčiausio institucijų nesusikalbėjimo. 

"Tie laivai muziejui nepriklauso, jie - privataus klubo nuosavybė. Prieš keletą metų mėginome tartis su klubu, kad laivai būtų kur nors gražiai eksponuojami, susitarėme ir dėl krano jiems iškelti, bet klubui mūsų iniciatyva nepatiko. Tad laivai toliau nusikalstamai nyksta visų akyse", - pripažino jis.

Piliavietėje šie laivai negalės likti, nes teritorijoje vyks kompleksiniai tvarkymo darbai, archeologiniai kasinėjimai.

"Tvarkant piliavietės teritoriją ji bus tarsi judanti statybų aikštelė, tad vargu ar tie laivai galės ten likti. Eksponatų savininkams reikia bandyti perkelti laivus į "Lindenau" laivų statyklos elingą. Tai reikia padaryti kuo greičiau", - sakė J.Genys. Muziejaus vadovo teigimu, laivai yra aprašyti, išmatuoti ir įtraukti į duomenų bazę.

Unikalūs eksponatai

Oficialiai keturi po atviru dangumi nykstantys laivai priklauso Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" įkurtai VšĮ Jachtingo muziejui.

Būtent šio klubo rūpesčiu nemažai senų ir istorinę vertę turinčių laivų nebuvo sudeginti arba supjaustyti, tad išliko iki šiol. Jūrinės kultūros paveldo išsaugojimo entuziastus labai nustebino minėtų keturių laivų istorija.

Pasak klubo "Budys" pirmininko Kosto Franko, laivai į Valstybinį kultūros vertybių registrą įtraukti dar 2001 metais. "Iš viso yra aštuoni laivai, keturi iš jų - po stogu, kiti nyksta piliavietės teritorijoje. Mums tereikia saugios ir dengtos vietos jiems laikyti, o pinigų bent vienam laivui restauruoti tikrai rastume, tačiau dabar negalime nieko daryti. Įvairios valdžios deklaruoja jūrinės valstybės statuso svarbą, bet iki šiol taip ir nesugebėjo rasti tinkamos vietos tiems laivams saugoti ir eksponuoti", - LŽ teigė jis.

Benamių prieglauda tapę laivai - išties unikalūs. Vienas jų - pirmasis Lietuvoje, kurio korpusas buvo ne tik kniedytas, bet ir suvirintas elektros lanku.

"Tai plieninis garlaiviukas, vilkikas, kuris galėjo būti ir ledlaužiu. Laivas statytas Pauliaus Lindenau Klaipėdos laivų statykloje XX amžiaus pradžioje ir pavadintas jo sūnaus Haraldo garbei", - pasakojo K.Frankas.

Kitas laivas - iš maumedžio Suomijoje pagaminta jachta "Turo", vėliau pervadinta į "Grazyna". Ji unikali tuo, kad buvo pirmoji Lenkijos istorijoje jachta, skirta moterims su pirmąja moterimi kapitone iš Vilniaus, anuomet priklausiusio Lenkijai, jūrų harcere-skaute Jadvyga Wolff.

"Turime originalą, o lenkai nori statyti tos jachtos kopiją", - K.Frankas atskleidė, kokie lobiai tiesiog pūva po atviru dangumi.

Dar viena, mažesnė jachta, pavadinta "Pionier", plaukiojo dar per Antrąjį pasaulinį karą. "Ji buvo naudojama kaip priemonė žmonėms atsipalaiduoti. Po minavimo darbų karininkai reabilitacijos tikslu privalėjo visą savaitę buriuoti Kuršių mariose", - pasakojo klubo vadovas.

Tad laivai, kad ir surūdiję bei neišvaizdūs, išties yra gyvas ir unikalus paveldas, kuriuo begėdiškai nesirūpinama.

"Tik neišmanėliams tai yra kažkokios šiukšlės, tačiau politikams ir atsakingiems valstybės tarnautojams labai sunku įrodyti tų laivų vertę ir svarbą", - apgailestavo K.Frankas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"