TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jūros šventėje šiemet neišlaidauta

2008 07 28 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pasibaigusi Jūros šventė, kaip ir kiekvienais metais, sulaukė įvairių vertinimų. Vieni ją giria kaip demokratišką ir įvairiems skoniams skirtą fiestą, kurioje apstu nemokamų renginių ir puikios muzikos koncertų, kiti peikia, vadindami alaus gėrimo festivaliu ir prekybininkų bei kultūros darbuotojų pasipelnymo renginiu.

Užbūrė Lotynų Amerikos muzika.

Lotynų Amerikos muzikos gerbėjai vienu balsu tikina, kad šiemet Jūros šventė gali būti vadinama geriausia iš visų iki šiol buvusių tik dėl to, kad joje koncertavo kubiečių grupė "Mercadonegro". Jos koncertą, vykusį Kruizinių laivų terminale, mačiusieji entuziastingai tvirtina, kad tai - ryškiausia šių metų Jūros šventės žvaigždė. Grupės branduolį sudaro Kuboje gimęs dainininkas Armando Miranda, kolumbietis dainininkas, perkusininkas Rodrigo Rodriguezas bei perujietis pianistas Cesar Correa.

Savotišku Jūros šventės simboliu jau tapo ir kasmet į Klaipėda iš Bolivijos atvykstantis indėniškų bruožų vyriškis Milho. Praeivius indėnas stebina ne tik mūsų ausims egzotiškai skambančiomis tradicinėmis Pietų Amerikos melodijomis, bet ir jų atlikimo būdu. Vienu metu muzikantas pučia savo gamybos fleitą "sykus", brazdina gitarą bei ritmingai krato ant kojų pritvirtintus barškalus iš kriauklių.

Alus, viešoji tvarka, kainos

Daugeliui šventės dalyvių ir šiemet kliuvo visose šventės erdvėse akį rėžiantys didžiausios šalies alaus daryklos logotipai. Tiesa, masiniu alaus gėrimu šventė nebuvo paversta, tačiau alaus dvasia joje tvyrojo visas tris dienas.

Kaip ir tikėjosi viešosios tvarkos sergėtojai, Jūros šventėje siautėjo kišenvagiai. Pastarieji aukų tykojo tautodailininkų mugėje prie Dangės krantinės. Policijoje užregistruoti keli pareiškimai, kad šioje vietoje, prapjovus rankines, buvo ištrauktos piniginės. Beje, prekybininkai pastebėjo, kad šiemet į šventę atėję poilsiautojai buvo daug taupesni ir retas išlaidavo. Tam įtakos turėjo ne tik pabrangusios paslaugos bei išaugusios prekių ir maisto produktų bei gėrimų kainos, bet ir nenumaldomai artėjanti žiema, kurios lietuviai laukia su nerimu. Pavyzdžiui, ankstesniais metais po 4-5 Lt kainavusį alaus bokalą šiemet prekybininkai pardavinėjo po 6 litus.

Lygūs ir lygesni

Dž.Orvelo žodžiai, kad visi yra lygūs, tik kai kurie lygesni už kitus, gerai tiktų vakarykštei vainikų žuvusiems jūrininkams nuleidimo jūroje ceremonijos dvasiai apibūdinti.

Nors šventės programoje buvo įrašyta, kad laivais į jūrą galės išplaukti visi norintieji, tačiau eiliniai, specialių kvietimų neturintys piliečiai galėjo grūstis tik Jūrinių tyrimų centro mokslinio laivo "Vėjas" ir dar kelių mažesnių laivelių deniuose. O gelbėjimo ir paieškos laivo "Šakiai" bei Karinių jūrų pajėgų štabo laivo "Jotvingis" trapu pakilti ir į jūrą vainikus nuleisti galėjo tik ypatingą statusą turintys šventės dalyviai.

Tradicija į jūrą nuleisti vainikus žuvusiems jūrininkams iki šių dienų išliko nuo pirmosios Jūros šventės, kuri vyko 1934 metais. Prieš išplaukiant į jūrą gėlės buvo padėtos ant pirmojo Lietuvos jūrų kapitono L.Stulpino kapo Smiltynėje ir prie paminklo be žinios Ramiajame vandenyne dingusio laivo "Linkuva" jūrininkams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"