TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Jūrų kadetai rinksis Rusnėje

2014 11 04 6:00
Buvusi Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla buvo įkurta ir veikė pagal vienos iš Jungtinės Karalystės karališkųjų mokyklų modelį. LŽ archyvo nuotrauka

Kitąmet rugsėjį Šilutės rajone esanti Rusnė turėtų pasipildyti jūros traukai neatsispiriančiais vaikais, kurie iš visos Lietuvos suvažiuos į šį atokų Mažosios Lietuvos miestelį. Šįmet uždarius Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklą Juodkrantėje, tokią pat ugdymo įstaigą užsimota steigti Rusnėje.

Jūreiviais ketinantiems tapti vaikams visame pasaulyje įkurta daugybė jūrų kadetų mokyklų, dar vadinamų išgyvenimo mokyklomis. Būsimus jūreivystės specialistus orientuojanti jūrų kadetų mokykla anksčiau veikė Neringos savivaldybėje, Juodkrantėje. Deja, Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla nunyko dėl buitinės priežasties – iš visos Lietuvos į ją suvažiavę mokiniai neturėjo kur gyventi, mat nei valstybė, nei Neringos merija, nei pati ugdymo įstaiga nuo 2006-ųjų taip ir nesugebėjo pastatyti bendrabučio.

Rusnės steigiamoje Jūrų kadetų mokykloje mokiniams bus pasiūlytas kelių šimtų vietų bendrabutis, o jų praktinio mokymo baze taptų pro Rusnę tekančio Nemuno atšakos, šalia esančios marios bei už jų plytinti jūra.

Išgyvenimo mokykla

Švietimo ir mokslo ministerijoje šiuo metu rengiami nuostatai, kuriais vadovausis kitąmet rugsėjį pradėsianti veikti Rusnės jūrų kadetų mokykla. Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė LŽ informavo, kad iš pradžių tai bus pagrindinio, o vėliau - ir vidurinio ugdymo įstaiga, kurioje mokysis vaikai iš visos Lietuvos. Pasak viceministrės, jūrų kadetų mokykloje, be bendrojo lavinimo dalykų, planuojama mokyti ir jūreivystės bei laivininkystės.

Viceministrės teigimu, kitose šalyse jūrų kadetų mokyklos finansuojamos iš šalių karinių biudžetų, globojamos bei išlaikomos karinių jūrų laivynų. Į šias mokyklas priimami ir mergaitės, ir berniukai nuo 12-13 metų, jie vilki uniformomis su antpečiais. „Kadetai yra jaunimo elitas, priešingybė pasyviems laisvalaikio paslaugų industrijos vartotojams“, - pabrėžė G. Krasauskienė. Jos teigimu, baigusieji jūrų kadetų mokyklas neturi prievolės būtinai rinktis jūrinę profesiją.

Išlaikyti jūrų kadetų mokyklą valstybei kainuotų maždaug tiek pat, kiek ir įprastą vidurinio ugdymo įstaigą - nuo 2015-ųjų vadinamasis mokinio krepšelis yra 3380 litų, arba 979 eurai.

Naudinga ir reikalinga

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis LŽ pasakojo, kad idėja Rusnėje steigti jūrų kadetų mokyklą sklandė maždaug dešimt metų, bet iki šiol nebuvo įgyvendinta. „Šią idėją Juodkrantėje buvo įgyvendinusi Neringos savivaldybė. Deja, ši ugdymo įstaiga negalėjo gyvuoti, nes nebuvo pasirūpinta mokinių apgyvendinimu“, - teigė R.Ambrozaitis. Jis pabrėžė, kad jūrų kadetų mokyklą pasirengusi kurti Rusnė gali pasiūlyti apsigyventi net keliems šimtams mokinių, nes tiek vietų yra dabartinės Rusnės specialiosios mokyklos bendrabutyje. Būtent po šios mokyklos stogu ir ketinama steigti Jūrų kadetų mokyklą. Tikimasi, kad šiai mokyklai įkurti Rusnėje didelių investicijų nereikėtų.

„Mums nepavyko iki galo įgyvendinti gražios ir prasmingos Jūrų kadetų mokyklos idėjos, nes nepajėgėme kadetų aprūpinti bendrabučiu. Tikimės, kad kaimynams šilutiškiams seksis geriau“, - LŽ sakė Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis. Jis teigė, kad Jūrų kadetų mokykla Juodkrantėje buvo įsteigta 2006-aisiais tuomečio Neringos mero Stasio Mikelio bei jo bendraminčių iniciatyva. Jūrų kadetai Juodkrantėje buvo mokomi nuo penktos iki dešimtos klasės, o praktikos šie mokiniai įgydavo su vyresniaisiais išplaukdami į jūrą.

Didelės perspektyvos

Buvusi Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos direktorė Audronė Grigalionienė teigė, kad mokykla buvo įkurta ir veikė pagal vienos iš Jungtinės Karalystės karališkųjų mokyklų modelį - kiekvienas mokinys turėjo būtent jam nustatytą dienotvarkę, individualų lavinimosi planą. Itin daug dėmesio buvo skiriama kiekvieno mokinio savimonei. „Tai buvo tikrai elitinė mokykla, žlugusi dėl to, kad neturėjome tinkamos bazės“, - apgailestavo buvusi vadovė. Pasak jos, tėvai taip vertino šią mokyklą, kad iš visos Lietuvos suvežtus vaikus buvo apgyvendinę privačiuose būstuose pas neringiškius. Tačiau ilgai tokia situacija tęstis negalėjo: mokinių sumažėjus ir mokykla buvo uždaryta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"