Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

K. Kaljulaid: Europa neturėtų priimti Astravo elektros

 
2016 10 26 13:14
Kersti Kaljulaid Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien Vilniuje susitiko Lietuvos ir Estijos prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Kersti Kaljulaid. Susitikimo metu pažymėtos su Astravo AE statyba susijusios grėsmės, transporto projektas „Rail Baltica“ ir NATO vaidmuo užtikrinant regiono saugumą.

Neturėtų pirkti Astravo energijos

Europos Sąjunga neturėtų įsileisti elektros iš Baltarusijos statomos Astravo atominės elektrinės, jeigu jos elektros kainoje neatsispindės aplinkosaugos rizikos, mano naujoji Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

„Dėl Astravo yra aiški problema, jeigu visos kainos, įskaitant aplinkosaugos kainas ir rizikas, nėra įtrauktos į kainos schemą. Tokiu atveju, Europa neturėtų priimti tokios energijos į savo rinką“, – po susitikimo su Lietuvos prezidente Vilniuje sakė K.Kaljulaid.

Įvairūs energetikos ekspertai ne kartą pareiškė, kad Astravo AE pagamintos elektros į rinką nereiktų įsileisti ne vien dėl to, kad jėgainė statoma nesaugiai, bet ir todėl, kad Rytų šalyse taikomi žemesni aplinkosaugos bei statybų saugos reikalavimai. Dėl to elektros kainos tokiose jėgainėse yra žemesnės, nes ES taikomi aukšti standartai.

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2018 metais, o antrasis reaktorius, pagal dabartinius planus, turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuva vilkina „Rail Baltica“ projektą

Lietuva kuria daugiausiai problemų, įgyvendinant bendrą Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu naujoji Estijos prezidentė teigia, kad nepaisant Lietuvoje kylančio nerimo, projektas privalo būti įgyvendintas.

„Iš tiesų atsakomybė pirmiausia Lietuvos, nes tai bendras strateginis projektas, kurį finansavo Europos Sąjunga, ir čia Lietuva atrodo prasčiausiai, mes daugiausiai darome projekto įgyvendinimui problemų. Kaip jau ir anksčiau esu minėjusi, tai didele dalimi priklauso ir priežastis yra mūsų taip vadinama valstybė valstybėje „Lietuvos geležinkeliai“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Estijos prezidente Vilniuje sakė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuvos geležinkeliai“ paskutiniai pasirašė „Rail Baltica“ projekto viešųjų pirkimų sutartį dėl ko sulaukė Europos Komisijos kritikos. Prezidentė išreiškė viltį, kad naujoji Vyriausybė imsis atsakomybės dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir neleis jiems diktuoti „Rail Baltica“ projekto sąlygų.

„Aš labai tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė vis tik tai – jau dabar neturime kitos išeities, nes esame ir prispausti tiek iš išorės, tiek ir kritikos, tiek ir sankcijų rizikos – kad naujoji Vyriausybė sugebės prisiimti atsakomybę, nes „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybinė įmonė. Mūsų Lietuvos įsipareigojimai buvo padaryti Vyriausybių ankstesnių ir tai tęstinis įsipareigojimas elgtis atsakingai. Ir panaudoti europines lėšas mūsų infrastruktūros gerinimui ir ne atskirai įmonei užsakinėti muziką ir diktuoti valstybei, kaip ji turi elgtis. Būtent dabar mes matome, kad „Lietuvos geležinkeliai“ diktuoja vienai ar kitai Vyriausybei ir sabotuoja realiai šio projekto greitį ir įgyvendinimą“, – teigė D.Grybauskaitė.

Naujoji Estijos vadovė Kersti Kaljulaid spaudos konferencijoje paklausta, ar Lietuva daro žalą projektui, teigė, kad nepaisant nerimo Lietuvoje, jis turi būti užbaigtas.

„Europos Sąjunga investuoja į transeuropinius transporto koridorius ir tai yra milžiniška galimybė mums tapti to dalimi. Tai aplinkai draugiškas, tai saugi ir patikima jungtis su Vidurio Europa. Niekada to nepamirškite, kad ir kokius mažus nuogastavimus turėtumėte dėl to, kas gaus teisę ką nors daryti. Tai nesvarbu, svarbu yra, kad mes užbaigtume šį transporto koridorių“, – teigė K.Kaljulaid.

Europos Komisija buvo suabejojusi, ar Lietuvai galima skirti paramą „Rail Baltica“ statyboms, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ delsė pasirašyti sutartį. Tačiau antradienį susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas BNS teigė, kad „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašius „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, Lietuvai nebegresia netekti europinės paramos – sutartis dėl 191 mln. eurų paramos turėtų būti pasirašyta lapkričio pabaigoje.

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktoratas bendrai Baltijos šalių įmonei „RB Rail“ spalio pradžioje pranešė, kad bus pradedamos procedūros, stabdant projekto finansavimą Lietuvai, kuri vienintelė iš trijų Baltijos valstybių nepasirašė sutarties dėl viešųjų pirkimų tvarkos. Tos pačios dienos vakarą „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasirašė sutartį.

Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014–2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.

Rusija demonstruoja jėgą

Intensyvėjantis Rusijos karinės galios demonstravimas regione kelia grėsmę ne tik regiono, bet ir visos Europos saugumui, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šią pozicija ji išsakė per bendrą spaudos konferenciją su Vilniuje viešinčia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, komentuodama žiniasklaidos pranešimus apie Baltijos jūroje Rusijos galbūt dislokuojamus branduolinį ginklą galinčius gabenti laivus.

„Jei tokia situacija pasitvirtintų, tai demonstruoja tik vieną: eskalacija tarp Rytų ir Vakarų yra demonstratyviai didinama“, – žurnalistams teigė prezidentė, pažymėdama, kad oficialiai ši informacija dar nėra patvirtinta.

Britų naujienų portalas express.co.uk, remdamasis gynybos šaltiniais Briuselyje dar antradienį informavo, kad į Baltijos jūrą Rusija gali siųsti laivų grupę, tarp kurių – du laivus, apginkluotus branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr-NK“. Apie šios ginkluotės dislokavimą skelbiama ir Rusijos žiniasklaidoje.

Prezidentė priminė, jog jau anksčiau kalbėdama apie pratyboms Karaliaučiuje dislokuotus raketų kompleksus „Iskander“, su kuriais taip pat galima naudoti branduolines galvutes, tokius Rusijos veiksmus pavadino „atvira agresijos demonstracija ne tik prieš mūsų regioną ar Baltijos šalis“.

„Be jokios abejonės, tai ne prieš Baltijos šalis nukreipta, o prieš Europos sostines“, – teigė prezidentė. – Tai – demonstratyvus įtampos tarp Rytų ir Vakarų kėlimas, ką Baltijos šalys jau seniai konstatavo. Kasdien tai darosi vis labiau akivaizdu“.

Vilniuje viešinti Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Rusiją pavadino „nuspėjamai nepatikima kaimyne“, kurios negalima ignoruoti. Savo ruožtu D.Grybauskaitė perfrazavo kolegės mintį sakydama, kad Rusija „nuspėjamai nenuspėjama kaimynė“.

Estijos vadovė sako, kad Baltijos šalims būtina tęsti bendradarbiavimą su NATO, siekti Europos vienybės saugumo klausimuose bei pozicijoje Rusijos atžvilgiu, „net jei nematome greito efekto“.

„Minsko susitarimai lieka neįgyvendinti, kasdien, kas savaitę vyksta naujų konfliktų eskalacija, matome pasibaisėtiną humanitarinę situaciją, kurią lėmė Sirijos konfliktas – visa tai daro rusai. Negalime į tai nekreipti dėmesio, privalome apie tai kalbėti. Ir turime būti dėkingi Europos partneriams, kad jie remia mūsų pozicijas“, – teigė Estijos prezidentė.

Ji sveikino Lietuvą sėkmingai judant prie 2 proc. nuo BVP finansavimo gynybai, o šauktinių grąžinimą vadino „drąsiu sprendimu“, sakydama, kad Estijoje galiojantis visuotinio karinio šaukimo pavyzdys leidžia matyti, „kaip tai leidžia tautai jaustis saugiai, taip pat rodo norą ginti šalį“.

„Tai yra pirmoji atraminė NATO kolona: turite būti pasirengę apsiginti patys ir tuomet tikėtis pagalbos iš savo sąjungininkų“ – teigė prezidentė.

„Turime tęsti bendradarbiavimą su NATO partneriais diskutuodami, kas turi būti dar atlikta norint užsitikrinti, kad mūsų atgrasymo galimybės yra pakankamos“, – pridūrė ji.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"