TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

K.Michailovo advokatų prašymas bylą grąžinti prokurorui atmestas

2012 04 25 13:30

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį atmetė dėl Medininkų žudynių kaltu pripažinto ir kalėti iki gyvos galvos nuteisto buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo advokatų prašymą grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui.

Gynėjai teigė, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Tačiau Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad kaltinamasis aktas neturi trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti bylą.

Atmetus advokatų prašymą, teismas skelbia pranešimą apie Medininkų bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys, kuris pirmininkauja teisėjų kolegijai K.Michailovo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje trečiadienį pranešė, kad kovo 21 dieną pasirašytu raštu K.Michailovas kreipėsi į Prezidentūrą ir Seimą, kad būtų paleistas iš suėmimo ir nutraukti bylą dėl senaties.

Kadangi Prezidentūra ir Seimas rašte keliamų klausimų nesprendžia, nuteistojo skundas buvo persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

"Kolegija šiuos dokumentus įdeda į baudžiamąją bylą, keliami klausimai nebus dabar atsakyti, paliekami baigiamam dokumentui, kuris kažkada bus priimtas", - sakė teisėjas A.Kruopys.

Teismo posėdyje trečiadienį bylos šalys pasisakė dėl galimybės teisti K.Michailovą dėl nusikaltimų žmoniškumui.

Prokurorai prieštaravo advokatų siūlymui grąžinti bylą jiems.

Anot prokuroro M.Dūdos, šis prašymas prieštarauja apeliaciniam gynybos skundui pakeisti apkaltinamąjį nuosprendį ir K.Michailovą išteisinti.

"Yra pateikti apeliaciniai skundai nutraukti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kad būtų atšaukti apeliaciniai skundai negirdėjau. Pateiktas prieštaraujantis prašymas, dar viena kliūtis nagrinėti", - sakė prokuroras M.Dūda.

Jis priminė, kad Lietuva neprašo Latvijos teisti K.Michailovą už šioje valstybėje padarytus veiksmus.

Latvijos prokurorai pranešė neprieštaraujantys, kad jų išduotas K.Michailovas Lietuvoje būtų teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui.

"Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymas dėl išdavimo ribų išplėtimo buvo patenkintas, atsisakius išduoti tik toje dalyje dėl veiksmų, nukreiptų prieš Latvijos Respubliką", - yra sakęs vienas iš kaltintojų prokuroras M.Dūda.

Pasak prokuroro, Latvija nusprendė "leisti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį nurodant, kad, kadangi K. Michailovas anksčiau yra teistas Latvijoje, jo negalima persekioti už tas veikas, už kurias jis yra nuteistas, pripažintas kaltu".

Lietuvos Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šis nusikaltimas yra skyriuje "Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui".

Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K. Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš "tyčinio nužudymo" į "tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis".

Pats K.Michailovas, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, nesutinka būti teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, todėl būtinas Lietuvai K.Michailovą 2007 metais perdavusios Latvijos sutikimas.

Vilniaus apygardos teismas pernai nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Šie pareigūnai nužudyti 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 valandą ryto.

Rusija atsisako Lietuvai išduoti A.Laktionovą ir Č.Mlyniką, o dėl A.Ryžovo atsakymas iki šiol negautas, teigiama Lietuvos Generalinės prokuratūros interneto svetainėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"