TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

K.Morkūno darbu Seimas taip ir nepasidabino

2014 01 22 13:37
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į anapilį iškeliavus garsiam vitražistui Kaziui Morkūnui, Seimo kancleris Jonas Milerius prisipažino labai apgailestaująs, kad Seimui taip ir nepavyko įsigyti antrojo Žalgirio mūšio scenas vaizduojančio šio kūrėjo vitražo.

„Pagrindinis dalykas, kodėl nesisekė įgyvendinti šio sumanymo, ir tai mano didžiulis skausmas, buvo mūsų „tobuli“ viešųjų pirkimų įstatymai, taikomi įsigyjant ir meno kūrinius“, - portalui lzinios.lt sakė kancleris. Dėl to, pasak jo, teko nutraukti ir pernai kovą skelbtą konkursą. „Labai norėjome, kad K.Morkūnas baigtų vitražą. Juk jo darbai puošia pirmuosius Seimo rūmus“, - pasakojo J.Milerius. Jis užsiminė, kad būta planų šiais metais pradėti meno kūrinio montavimą, kurį esą galima būtų buvę galima baigti kitąmet. „Bet dabar nieko nebepadarysi. Manau, reikėtų ieškoti K.Morkūno mokinių, kurie sugebėtų užbaigti šį savo mokytojo darbą“, - sakė kancleris.

Prieš Naujuosius jis pasakojo lankęs menininką namuose, o neseniai ir ligoninėje. „Jis nebaigė ir paskutinio savo darbo – vienos Klaipėdos bažnyčios altoriaus vitražų“, - apgailestavo J.Milerius. Kovą K.Morkūnui būtų sukakę 89-eri.

2013-ųjų kovą LŽ rašė, kad praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Seimą papuošė pirmas Žalgirio mūšio scenas vaizduojantis vitražas, parlamento kanceliarija paskelbė konkursą antram meno kūriniui įsigyti. K.Morkūnas tada prognozavo, kad antra "Žalgirio mūšio" dalis galėtų pasiekti Seimą ne anksčiau kaip po poros metų, nors pagal pirminį planą tai turėjo įvykti jau 2012-aisiais. Pagrindinė 25 kvadratinių metrų pirmo vitražo figūra - Vytautas Didysis, antrame kūrinyje garbingiausia vieta turėjo būti skirta Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai.

Biudžetui nekainuos

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo kancleris J.Milerius tuomet LŽ pasakojo, kad paskelbti konkursą meno kūriniui įsigyti buvo vėluojama dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, per tą laiką pasikeitė įstatymai, todėl teisininkai ilgai užtruko aiškindamiesi, kaip tokį pirkimą tinkamai įforminti teisiškai. Be to, prieš skelbiant konkursą stengtasi sukaupti šiek tiek lėšų. "Biudžetui vitražas nieko nekainuos. Viską apmokėsime iš Seimo kanceliarijos uždirbtų pinigų", - tada tikino J.Milerius.

J.Milerius sutiko, kad "meno kūrinio paslaugų pirkimas" gal ir nėra visiškai logiškas dalykas, tačiau to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas. Paklaustas, ką darys, jei konkursą laimės kuris nors kitas menininkas, o ne K.Morkūnas, kancleris tokios situacijos neatmetė.

"Bijau, kad kas nors panašaus gali įvykti. Nors mūsų įsigytas darbas unikalus, sunku patikėti, jog galėtų atsirasti kitas toks siūlymas", - teigė jis. Kancleris sakė kad, būtų idealu, jei antrą diptiko dalį pavyktų sumontuoti iki 2014 metų liepos. "Bet turėdamas galvoje profesoriaus amžių ir didelį užimtumą, prognozuoti tikrai nenoriu", - pridūrė jis.

LŽ tuomet kalbintas K.Morkūnas neslėpė nuoskaudos dėl Seimo kanceliarijos elgesio. "Metus mane "džiovino", vis žadėjo, kad tuoj tuoj pasirašys sutartį. Visi mano darbai buvo sustoję. Bet dabar jau Seimo užsakymą atidėsiu ateičiai", - kalbėjo profesorius. Jis pasakojo, kad antros "Žalgirio mūšio" dalies parengiamieji darbai baigti seniai, natūralaus dydžio piešiniai suguldyti dirbtuvėje. "Seime sumontuoti antrą vitražą užtruktų daugiau kaip pusę metų. Tačiau iki kitų metų liepos tikrai nespėsiu, nes pradėjau kitą labai įdomų darbą - 10 metrų aukščio erdvinį kabantį vitražą", - aiškino K.Morkūnas.

Menininkas prisiminė, kad idėja vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį kilo beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas parlamento pastatas. Tačiau jos teko atsisakyti, nes tuometė vadovybė pareikalavo greta įamžinti sovietų simbolius. Anot profesoriaus, padedant rūmų architektams Algimantui ir Vytautui Nasvyčiams pavyko priimti kitą siūlymą. "Pagalvojome, negi šlovinsime tą sovietinę istoriją. Mums pasisekė įtikinti, kad reikia ko nors linksmesnio, susijusio su jaunimu, pavasariu, šokiu", - sakė K.Morkūnas. Taip atsisakius Žalgirio mūšio Seimo pirmuosiuose rūmuose, šalia laiptų, vedančių į istorinę Kovo 11-osios salę, atsirado vitražas "Šventė".

Sprendimą dėl Žalgirio mūšio įamžinimo parlamento rūmuose Seimo valdyba priėmė 2010-aisiais.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nevykusi vieta

Žinomam vitražo meistrui labiausiai apmaudu buvo dėl to, kad jis negalėjo įgyvendinti savo svajonės ten, kur norėjo. Profesorius teigė, jog visi su Žalgirio mūšiu susijęs projektai buvo pritaikyti Seimo pirmiesiems rūmams. Tačiau užprotestavus Kultūros paveldo komisijai minčių papuošti istorinio kultūros paveldo objekto statusą turintį statinį teko atsisakyti. Taip ir liko neįgyvendinta dailininko idėja vitražuose pavaizduoti Lietuvos nepriklausomybės kovas ir rezistenciją. "Labai apmaudu. Neleido sovietmečiu, neleidžia ir dabar. Absurdiška, kai autorius negali prisiliesti prie savo darbo", - piktinosi K.Morkūnas.

Profesoriaus nuomone, antrieji Seimo rūmai, kuriuose "įkurdintas" jo "Žalgirio mūšis", nėra itin vykusi vieta. "Jei nebūčiau paėmęs avanso, būčiau nedirbęs. Ten netinkama vieta - ne taip šviesa krinta, atstumai ne tie", - vardijo jis. Anot menininko, keičiant vietą teko dirbti labai sparčiai, ieškoti naujų sprendimų. "Per keturis mėnesius turėjau parengti brėžinius, piešinius ir jau dirbti su medžiaga. Tai nenatūralu", - kalbėjo profesorius. Atlikti techninius darbus jam padėjo Vaižgantas Černiauskas.

"Dabar esu "ant bangos", - 2013-ųjų pavasarį juokavo išskirtiniu stiliumi pasižymintis vitražo meistras. Tuo metu už Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčiai sukurtus 18 vitražų jam buvo įteikta Vyriausybės meno ir kultūros premija. "Mano amžiaus žmonės apdovanojimus gauna už viso gyvenimo darbus, o aš - už patį naujausią", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"