Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

K. Navickas žada skatinti atliekų rūšiavimą

 
2016 12 28 13:11
Kęstutis Navickas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą – norima įtikinti gyventojus, jog tai gali sumažinti jų tvarkymo mokesčius.

Interviu BNS K.Navickas sako, kad bus skatinamas ne tik popieriaus, plastiko ir stiklo rūšiavimas, bet ir kitoks maisto atliekų tvarkymas – jis norėtų, kad dar geri produktai būtų atiduodami Maisto bankui arba tiesiogiai skurstantiems žmonėms, o nevalgomos atliekos būtų tvarkomos geriau.

Be to, K.Navickas ketina peržiūrėti, ar ilguoju laikotarpiu užteks energetinę vertę turinčių atliekų dviem naujoms jų deginimo jėgainėms – Vilniuje ir Kaune. Kitų metų pradžioje turėtų paaiškėti, kaip bus pertvarkomos urėdijos.

– Viena pagrindinių Aplinkos ministerijos kuruojamų sričių yra atliekų tvarkymas. Kokie pokyčiai laukia šios sistemos?

– Šis sektorius liečia kiekvieną žmogų. Kas tiksliai yra suplanuota, aš dabar įvardinti negaliu, bet dabar jau aiškiai matome silpnąsias vietas. Kai kurias galiu įvardinti, o kai kurių – ne. Viena jų yra atliekų tvarkymo sektoriaus kontrolė. Sukontroliuoti sektorių yra nepaprastai sudėtinga, turiu omenyje, kiek yra atliekų tvarkytojų, rinkėjų. Mes ties šia problema dirbame, kaip tai optimizuoti, kaip sutvarkyti taip, kad tie, kuriems privalu sutvarkyti atliekas, jas ir sutvarkytų.

Kitas dalykas – nuo kitų metų reikia baigti diegti biologiškai skaidžių arba maisto atliekų sutvarkymą, ir mes šia kryptimi dirbame. Galvojame apie teisės aktus ir reglamento įrankius, jog maisto produktai, kurių galiojimo laikas dar nesibaigė, netaptų atliekomis ir pasiektų Maisto banką ar vargstančius žmones. Aš čia negaliu dar įvardinti sprendimų, bet galiu įvardinti kryptį. Dar vienas dalykas yra susijęs su maisto gamybos atliekomis – lupenos, nevalgomos dalys. Čia esame įsipareigoję Europos Sąjungai ir turime šias atliekas rūšiuoti.

Dar galvojame ir ieškome sprendimo, kaip žmonėms padaryti patogią atliekų rūšiavimo sistemą, o antras žingsnis, kaip ją padaryti ekonomiškai naudingą. Šioje vietoje kalbame apie stiklo, popieriaus ir plastiko rūšiavimo sistemą. Kitų metų vasarį turbūt matysime pasiūlymus šioje srityje.

– Kaip konkrečiai jūs ketinate skatinti atliekų rūšiavimą?

– Jeigu mes būtume solidarūs kaip visuomenė, tada galėtume paprastai padaryti – mokestis už nerūšiuotas atliekas turėtų būti didesnis ir taip būtų skatinamas rūšiavimas. Ką mes galvotume daryti, tai reikėtų pradėti kalbėtis su aktyviomis namų bendrijomis, kurios yra susivienijusios ir veikia kaip normali savivalda, kad sąskaitose matytųsi atliekų rūšiavimo įtaka komunalinių atliekų išvežimo kainai. Tokia sąskaita atliktų mokestinę ir šviečiamąją funkciją. Tai ilgalaikis procesas, bet be jo mes niekur nenueisime. Pokalbiai su gyventojais ir bendrijomis yra ilgalaikis darbas, bet mes to negalime išvengti.

Kita gluminanti informacija yra tai, jog mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA – BNS) įrenginiai yra pakankamai efektyvūs, rūšiuojant atliekas, todėl jų rūšiuoti visai nereikia. Tai yra netiesa. Tie rūšiavimo įrenginiai nėra tokie efektyvūs, kaip rūšiuojantis gyventojas. Kitas dalykas – rūšiavime yra užstato sistema, nes ji yra efektyviausia – sistema ekonomiškai skatina gyventojus, nes grąža gaunama iškart. Pradėjome kalbėtis su užstato sistemos administratoriumi – jie yra linkę apie tai kalbėtis, kad praplėstume pakuočių, galinčių dalyvauti užstato sistemoje, spektrą.

– Ar Aplinkos ministerija ketina iš naujo peržiūrėti Vyriausybės šių metų pavasarį priimtą naują atliekų tvarkymo rinkliavos apskaičiavimo principą, pagal kurį turi būti mokama už išvežtą atliekų kiekį?

– Kol kas mes neketiname keisti rinkliavos principo. Žiūrėsime, kaip tai veikia, ir jeigu tai neveiks, tada žiūrėsime, ką daryti. Vienas dalykas, kurio neišvengsime, yra infrastruktūros mokestis už sąvartynus, surinkimo sistemas ir MBA, o kita rinkliavos dalis, aišku, turi būti už kiekį. Pagal būsto plotą skaičiuoti nėra socialiai teisinga – vienas žmogus gali gyventi dideliame bute. Vis dėlto net skaičiuojant pagal kiekį, daugiabučių bendrijoje tu būsi solidarus, nes kiekis pasidalins per visus butus.

– Jūs užsiminėte, kad MBA įrenginiai yra neefektyvūs, kokia jūsų nuomonė apie tokių įrenginių sistemą Lietuvoje?

– Čia yra klasikinis mūsų valstybės valdymo padarinys, kai yra iškeliamas tikslas, kad reikia įsisavinti Europos Sąjungos paramą, o ne ieškoti ilgalaikių rezultatų. Buvo tikėjimas, kad atliekų rūšiavime MBA įrenginiai viską išgelbės. Šiandien matome, kad MBA rūšiavimo efektyvumas nėra pakankamas.

MBA įrenginiuose išrūšiuotų atliekų kokybė yra prastesnė nei gyventojų išrūšiuotų atliekų. Įrenginiai gal ir turėtų savo prasmę, bet jų turėtų būti mažiau. Mes galvojame, ar reikės grįžti prie šio klausimo. Įsipareigojimas finansinis Europos Sąjungai yra penkeri metai, tad po to laikotarpio gali būti žiūrima, ar nereikės uždaryti kai kuriuos MBA įrenginius. Šie įrenginiai vienaip ar kitaip turės koncentruotis prie deginimo įrenginių. MBA įrenginiai bus prasmingi, kol mes būsime mažiau sąmoningi dėl atliekų tvarkymo namuose.

– Šiuo metu Lietuvoje vystomi du atliekų deginimo jėgainių projektai – Vilniuje ir Kaune, tačiau yra nuomonių, jog dviejų projektų Lietuvai per daug.

– Objektyviai žiūrint, abu projektai yra panašiai pasistūmėję. Atliekų deginimo nepavyks išvengti, nes yra neperdirbamų atliekų, kurias galima tik deginti, o dabartinės „Fortum“ jėgainės Klaipėdoje pajėgumų mums neužteks. Klausimai ir abejonės kyla, ar vis dėlto mums reikia dviejų naujų jėgainių.

Pagrindiniai nuogastavimai, jeigu mes pasistatome suplanuotus deginimo pajėgumus, ar neatsitiks, jog atliekas pradėsime importuoti, kaip yra daroma Vakarų Europoje arba toje pačioje Estijoje. Šito man visiškai nesinori. Mes turime susitvarkyti savo atliekas, bet jokiu būdu negalime atliekų importuoti – nesukurti įsivežamų atliekų precedento, nesvarbu, kad jos turi energetinę vertę.

Klausimas, ar ilguoju laikotarpiu numatyti pajėgumai bus reikalingi, atsižvelgiant, kad artėja žiedinės ekonomikos tikslai ir mūsų visuomenė taps sąmoningesnė bei geriau rūšiuos atliekas. Sprendimą turi priimti Vyriausybė ir aš tikiuosi, kad artimiausiu metu tas klausimas bus dedamas ant stalo. Darome analizę ir ruošiame argumentus Vyriausybei.

– Viena svarbiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią nori įstori Lietuva, rekomendacijų – urėdijų mažinimas. Kokios permainos laukia miškotvarkos sektoriaus?

– Mes dabar rengiame pasiūlymą, kaip turėtų būti. Aš tikiuosi, kad po Naujųjų metų turėsime pasiūlymus ir pradėsime konsultacijas bei paskelbsime viską viešai. Kai bus politinis sutarimas, mes pradėsime svarstyti, koks turėtų būti urėdijų skaičius. Aš tikiuosi, kad pasiūlymas gali būti sausio mėnesį.

Kur yra dėmesys – miškininkai turi būti miške, o ne kabinetuose. Turi būti aiškesnė skirtis tarp komercinės miško veiklos ir aplinkosauginės vertės kūrimo, nes dabar dvi funkcijos yra perpintos. Kartais miškininkai yra be reikalo spaudžiami, kad dirba be pelnų, nors pamirštama, kad turi būti užtikrinama priešgaisrinė sauga, keliai, rekreacinė veikla ir aplinkos priežiūra. Šie dalykai yra svarbūs miško ir gamtos kokybei.

– Ar jūs pritariate skalūnų paieškai ir gavybai Lietuvoje?

– Jeigu mes susitvarkome reglamentavimą, o panašu, kad mes esame jį sutvarkę, tai skalūnams nėra jokių klūčių. Kur buvo kliūtis anksčiau? Nebuvo aptarta, kas atsakys, esant avarijai, kur bus dedamas technologinis vanduo, kas apskritai valdys tuos išteklius. Mes pasidavėme euforijai ir uždegėme žalią šviesą, bet niekada nepagalvojome apie galimus padarinius. Kol nebuvo saugiklių, investuotojas ėjo su savo rizika. Kai Seimas sudėjo saugiklius, kad technologinis vanduo turi būti sutvarkytas, avarijos atveju buvo nustatytos atsakomybės, tai projektas sustojo. Ar su naujomis sąlygomis atsiras investuotojas, aš nežinau, bet būtų neteisinga sumažinti aplinkosaugos reikalavimus, tikintis, kad kažką ten rasime.

– Kokių permainų galima tikėtis daugiabučių renovacijos srityje?

– Mes norime daryti ir darysime nedelsiant bendrą visos renovacijos programos auditą – nuo programos valdymo iki finansinių srautų suvaldymo. Beveik viską iš Specialiosios klimato kaitos programos atiduodame renovavimui ir valstybės finansiniai įsipareigojimai yra per dideli, palyginti su valstybės finansinėmis galimybės. Aš matau, kad yra pakankamai ilgas procesas, kol projektai prasideda, yra gyventojų nepasitenkinimas, ir jis būna pagrįstas, – dėl kokybės ar netinkamo bendravimo su gyventojais. Man norisi to vientiso audito – ar mes ilguoju laikotarpiu suvaldysime finansinius srautus ir ar mūsų kontrolės sistema yra efektyvi. Kai gausime šių sričių vaizdą, tai labai norėčiau priimti sprendimus, kad renovacijos apimtis nemažėtų, bet įgyvendinimo procesas taptų efektyvesnis.

– Prieš Seimo rinkimus daug kalbėta, jog Aplinkos ministeriją norima perkelti į Kauną. Ar dabar yra tokių planų?

– Kol kas tai nesvarstoma. Aš net fiziškai neturiu apie tai galimybės pagalvoti. Reikėtų kanclerio paklausti, nes jam buvo duota užduotis panagrinėti šį klausimą. Kol kas rutina yra tokia, kad tas klausimas nėra svarstomas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"