TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

K.Sakalauskas: ir pramogos turi būti saugios

2013 05 23 8:45
Aktorius ir ugniagesys gelbėtojas K.Sakalauskas (dešinėje) šiuo metu semiasi naro įgūdžių. PAGD nuotrauka

Ugniagesys gelbėtojas ir aktorius Karolis Sakalauskas šeimoms, auginančioms vaikų, vasarą pataria ypač atsargiai elgtis prie vandens telkinių.

Karolis neslepia pastebėjęs, kad tėvams dažnai patinka "atsipalaiduoti" vartojant alkoholį, todėl kyla pavojus jų atžaloms. "Kartais išgėrę tėvai užmiega, o vaikai lieka vandenyje. Kai kuriems suaugusiesiems atsiranda daugiau drąsos, tad jie kartu su vaikais brenda į vandenį ir elgiasi labai neatsakingai, dar įtraukia ir mažamečius: žaidžia, šokinėja, bet kitąsyk neapskaičiuoja savo galimybių. Būtent tokiais atvejais dažniausiai ir atsitinka nelaimė", - kalbėjo K.Sakalauskas.

Jis pabrėžė, kad reikėtų nepagailėti poros litų ir būtinai nupirkti vaikams pripučiamas liemenes. Taip mažiau rizikuojama. Tris vaikus auginantis vyras tikino ypač atidžiai saugantis savo atžalas - kai būna prie vandens, nepaleidžia jų iš akių.

Beje, K.Sakalauskas žino, ką kalba, mat yra ir profesionalus gelbėtojas. Šmaikštumo nestokojantis jaunas vyras juo tapo jau turėdamas aktoriaus diplomą. Įveikęs vos ne kaip kosmonautams keliamus sveikatos reikalavimus ir įrodęs, kad yra fiziškai stiprus, Karolis įstojo į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir ją baigė. Pašnekovas sako pasirinkęs ugniagesio gelbėtojo specialybę todėl, kad jam labai svarbu dirbti darbą, kuris turi didelę prasmę. Beje, netrukus aktorius taps ir naru - dabar šio darbo įgūdžių semiasi Klaipėdoje.

"Nors dažnas mano, jog gerai žino, kaip reikia elgtis žaibuojant, skęstant ar atsitikus kokiai kitai nelaimei, gyvenimas rodo, kad tokiose situacijose žmonės neretai sutrinka. Pavyzdžiui, dega namas, o jo gyventojas net neišjungia elektros. Arba įvykus nelaimei negali paskambinti, nes pamiršta, kad pagalbos telefono numeris 112", - vardijo K.Sakalauskas.

Kaip elgtis vandenyje

Ugniagesiams gelbėtojams šiemet jau teko ištraukti iš vandens 41 nuskendusį žmogų, iš jų - 3 vaikus. Išgelbėta 12 gyventojų, tarp jų 2 vaikai. Pernai gelbėtojai iš vandens ištraukė 185 skenduolius, iš jų - 12 nepilnamečių, o išgelbėjo 90 žmonių, tarp jų 3 vaikus.

Klausiami, kaip vandenyje apsaugoti mažuosius nuo nelaimės, ugniagesiai gelbėtojai pataria nė akimirkai nepalikti jų be priežiūros. Jei vaikas sako, kad eina maudytis prie upės ar ežero, eikite kartu. Jei esate prie jūros, o jūsų atžala pliuškenasi bangose, neatsipalaiduokite: neskaitykite žurnalo ir neikite pirkti ledų. Kaip rodo nepilnamečių žūčių statistika vandenyje, daugelis jų nuskendo todėl, kad tėvai, atostogaudami su vaikais, mėgavosi poilsiu.

Vaikai privalo žinoti, kad...

...vandenyje negalima išdykauti, stumdytis, šokinėti iš valties. Mažieji neturėtų žaisti ten, kur galima įkristi į vandenį: ant stataus kranto, prieplaukos krašto, tilto;

...nevalia šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus;

...besimokantiesiems plaukti patartina vilkėti plaukimo liemenes, turėti pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Jas perkant reikėtų atkreipti dėmesį į kokybę, įvertinti, ar yra patogios, neslidžios;

...negalima plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ir kitų priemonių;

...pradėjus skęsti būtina įkvėpti kuo daugiau oro, o atkreipti aplinkinių dėmesį į save galima mojuojant rankomis.

Kai dangų skrodžia žaibai

Pernai Lietuvoje dėl žaibo išlydžio kilo 80 gaisrų. Degė 21 individualus namas ir 31 ūkinis pastatas. Žmonių aukų išvengta. Daugiausia tokių gaisrų - 14 - buvo Kauno apskrityje. Praėjusiais metais žaibai labiausiai šėlo liepos mėnesį. Dėl jų išlydžio kilo 36 gaisrai.

Pasak specialistų, žaibas - tai galingas elektros srovės //// išlydis. Dažniausiai jis trenkia į namus, bokštus, medžius, stulpus. Nuo žaibo paprastai nukenčiama, kai stovima šalia medžių arba netoli vandens telkinio. Tiesiai į žmogų jis trenkia gana retai, bet jei taip nutinka, pažeidžiami vidaus organai, nudeginama oda. Žaibas taip pat gali pažeisti smegenis, sutrikdyti kvėpavimą. Kartais žmogus netenka sąmonės, ima dusti. Pasitaiko ir galūnių paralyžiaus atvejų. Nuo žaibo nukentėjusiam žmogui reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Jį liesti nepavojinga. Būtina kuo greičiau atlaisvinti kvėpavimo takus, o jei nukentėjusysis yra praradęs sąmonę, - daryti dirbtinį kvėpavimą.

Kad žaibas liktų vien įspūdingu reginiu

Žaibuojant arba griaudint geriausia likti namie: uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų. Griaudėjant patartina nesiartinti prie elektros linijų, žaibolaidžių, lietvamzdžių, antenų, nestovėti prie lango. Taip pat būtina išjungti televizorių, radiją ir kitus elektros prietaisus.

Griaudint perkūnui pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų ir namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis. Tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke

Patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, nestovėti prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų. Reikėtų vengti ir aukštesnių atvirų vietų.

Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti ant šlapios žolės, nuokalnėje, apglėbus rankomis kelius.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.

Jei perkūnija užklumpa maudantis, žvejojant ar irstantis valtimi, būtina nedelsiant skubėti į krantą.

Griaudint rekomenduojama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Žaibas gali trenkti net į skėčio metalinį antgalį.

Pamačius kamuolinį žaibą, reikia elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti liesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nepatartina bandyti bėgti, nes oro srovė gali pritraukti jį prie žmogaus.

Kaip išsikviesti pagalbą

Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 dažniausiai tenka skambinti ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Pavojaus akivaizdoje patiriamas nerimas, baimė ar išgąstis neleidžia susikaupti, ramiai įvertinti aplinkos ir nuspręsti, ką daryti.

* Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, patariama nebijoti skambinti trumpuoju numeriu 112.

* Pasirinkite vietą, iš kurios galėtumėte saugiai skambinti.

* Jokių kodų prieš numerį 112 rinkti nereikia.

* Sulaukite, kol operatorius atsakys į jūsų skambutį. Jeigu po kelių kvietimo signalų operatorius neatsiliepia, jokiu būdu nenutraukite pradėto skambučio ir neskambinkite iš naujo. Kiekvienas pakartotas skambutis bus laikomas nauju ir nukeliamas į eilės galą, todėl prisiskambinimo laikas gali pailgėti.

* Atsiliepus operatoriui prisistatykite ir trumpai bei aiškiai pasakykite, kas ir kam atsitiko.

* Nurodykite vietą (jei žinote, ir tikslų adresą), kurioje reikalinga skubi pagalba. Jei galite, paaiškinkite operatoriui, kaip tą vietą lengviau rasti (prie jos privažiuoti).

* Klausykite operatoriaus patarimų.

* Nepadėkite ragelio, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti.

* Jeigu situacija nelaimės vietoje pasikeičia, paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai praneškite.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"