TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ką naujo pasakys D. Grybauskaitė?

2013 06 10 12:09
D.Grybauskaitė. AFP/Scanpix nuotrauka

Savo metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų akcentuoti pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pažerti pastabų dabartinei Vyriausybei bei skirti dėmesį teisminei valdžiai.

Taip mano LRT.lt kalbinti politologai. Algio Krupavičiaus bei „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Vytauto Bruverio nuomone, metiniai pranešimai tebeturi tik simbolinę prasmę.

ES linija – stipresnė nei anksčiau

Antradienį šalies vadovė D. Grybauskaitė atvyks į Seimą skaityti ketvirtojo savo metinio pranešimo. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus, politologo A. Krupavičiaus nuomone, visų pirma bus reaguojama į tas temas, kurios svarstomos ir diskutuojamos viešojoje erdvėje.

Praėjusiais metais akcentavusi būtinybę susitarti dėl svarbiausių darbų, tęstinumo užtikrinimo svarbą, šiemet, anot politologų, prezidentė didžiausią dėmesį turėtų skirti tarptautiniams reikalams.

„ES linija metiniame pranešime turėtų būti stipresnė nei ankstesniais metais, nes artėja pirmininkavimas. Šis įvykis lyg ir verčia toms temoms skirti daugiau dėmesio“, – portalui LRT.lt dėstė A. Krupavičius.

Jam pritaria ir Vilniaus universiteto (VU) docentė, politologė Lidija Šabajevaitė, kurios teigimu „galima tikėtis, kad rimta politikė kalbės svarbiais visai bendrijai reikalais, nes mes esame tos bendrijos dalis.“

Naujienų ir revoliucijų tikėtis neverta

Anot A. Krupavičiaus, veikiausiai bus pareikšta kritiškų pastabų dėl dabartinės Vyriausybės ir naujos parlamentinės daugumos veiklos, gali būti sugrįžta ir į 2012-ųjų Seimo rinkimų peripetijas, sąžiningumą bei moralės skaidrumą politikoje.

„Tradiciškai gana daug prezidentė kalba apie teisminę valdžią, tad, tikėtina, jai taip pat bus skirta dėmesio. Matyt, pranešimas bus kritiškas kitų politinių institucijų ir veikėjų atžvilgiu, ir nesavikritiškas savo pačios atžvilgiu, kaip ir būdavo anksčiau. Kažkokių didelių naujienų, revoliucijų neturėtume laukti ir tikėtis. Matyt, jis bus ganėtinai trumpas, kaip D. Grybauskaitė ir įpratusi sakyti visas savo kalbas“, – mano KTU profesorius.

Savo ruožtu „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris svarsto, kad daugiausia dėmesio šalies vadovė turėtų skirti tarptautiniams reikalams bei kovai su korupcija.

„Tradiciškai turėtų skirti dėmesį kovai su korupcija ir, tikiuosi, tarptautiniams reikalams. Būtų keista, jei prezidentė apie tai nešnekėtų. Jos pranešimai kiekvienais metais būna tokie išplaukę ir iš esmės tokie patys, kad net ir didelės reikšmės nėra, ar vieną ir kitą dalyką ji labiau akcentuos. Didelės prasmės nematau – vien tik simbolinę“, – LRT.lt tvirtina V. Bruveris.

Stilius gerokai skiriasi nuo ankstesnių vadovų

„Kritikuojantis, vienasmenis, nediskusinis, kuriame nemažai autokratiškų elementų“, – taip apibūdina prezidentės pranešimo stilių politologas A. Krupavičius.

L. Šabajevaitė mano, kad dabartinės prezidentės pranešimo stilius gerokai skiriasi nuo ankstesnių šalies vadovų. „Ankstesnieji prezidentai, ypač Algirdas Mykolas Brazauskas ir Valdas Adamkus, stengėsi aprėpti beveik visas valstybės gyvenimo sritis. Viena vertus, tai yra neblogai, bet neleidžia išryškinti pačių svarbiausių problemų“, – įsitikinusi politologė.

VU docentė pažymi, kad D. Grybauskaitė, kitaip nei ankstesni vadovai, akcentuoja tik kai kurias, pačias svarbiausias problemas. „Žinoma, tada jie tampa gerokai trumpesni ir aštresni, užaštrinamos viena, dvi ar trys problemos“, – apibendrina L. Šabajevaitė.

A. Krupavičiaus manymu, V. Adamkus, ypač per antrąją kadenciją, rinkdavosi išorinio vertintojo vaidmenis sakydamas, kas vyksta visuomenėje, politikoje, ekonominiame šalies gyvenime, bet nebandė nubrėžti strategijos, veiksmų, kurių turėtų imtis pats prezidentas ir kitos institucijos, kad situacija Lietuvoje keistųsi ir būtų aiškiai deklaruoti tikslai, siekiamybės bent jau artimiausioje perspektyvoje.

Ateityje pranešimų nebeliks?

Politologas A. Krupavičius sako, kad metiniai pranešimai žanriniu aspektu patiria tam tikrą krizę. Esą anksčiau žiniasklaida ir politikai po perskaityto pranešimo kelias dienas ar savaites svarstydavo, ką prezidentas pasakė vienu ar kitu klausimu, o dabar jie labiau priimami kaip rutininis politikos įvykis.

„Eilinis, įprastas, kuris labiau dėl formos, bet ne dėl turinio. Paprastai pareiškimai ir nuostatos, kurie nuskamba metiniuose pranešimuose, nevirsta politiniais veiksmais, trūksta įrodymų, kad metiniai prezidento pranešimai turi didesnį praktinį poveikį“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

„Strategijos, įžvalgų, toliaregiškumo metiniuose prezidento pranešimuose trūksta ir, kita vertus, jo praktinio poveikio nebuvimas mažina jų vertę“, – apibendrina A. Krupavičius.

Anot L. Šabajevaitės, puiku, jei prezidentės pozicija atitinka visuomenės nuomonę. „Bet jei skiriasi, galima daryti išvadą, kad aukšto rango politikai galbūt gerokai nutolę nuo kasdienio gyvenimo“, – LRT.lt sako politologė.

Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"