TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ką reiškia būti V.Landsbergiu

2012 10 18 8:14
V.Landsbergis svajoja, kad Lietuva išliktų ne tik vardu. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Šiandien 80-mečio jubiliejų minintis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis negyvena ramiai. Kaip pats sako, kažkam vis dar knieti drėbti ar spirti jo, vis pašnekančio, parašančio, pusėn. Gal tai ir reiškia buvimą tuo Landsbergiu, svarsto profesorius.

V.Landsbergis gyvena, kuria, svajoja. "Gyvenimas mėgina atgrasyti nuo gyvenimo ir kūrybos, bet užsispiriu dar gyventi. Išgrauš!" - jubiliejaus išvakarėse duodamas interviu "Lietuvos žinioms" sakė Vytautas Landsbergis.

Metro septyniasdešimties

- Profesoriau, su kokiomis mintimis minite 80-ąjį gimtadienį?

- Laukiu, kad praeitų.

- Jubiliejai - tokios jau progos, kai apmąstomas nueitas kelias, įvertinama būta patirtis. Kokį įvykį, momentą ar net visą laikotarpį savo gyvenime laikote reikšmingiausiu, ypatingiausiu? Kodėl?

- Tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis, ypač 1989-1992 metai. Įvykių jame buvo gausiai, bet ypatingiausias tarpsnis - tai Sausio naktys. Neturėtumėt klausti kodėl, nes juk Lietuvoje gyvenat ir nedainuojat kaip Kėdainių kunigaikštystėj: "Mano adresas - Sovietų Sąjunga."

- Natūralu, kad tokio lygio lyderiai kaip Jūs ne visada vertinami vienareikšmiškai. Vienos visuomenės dalies esate besąlygiškai mylimas ir gerbiamas, kitos - pliekiamas. Kaip dėl to jaučiatės?

- Normaliai, tartum šioje dvilypėje visuomenėje kitaip ir negalėtų būti. Nesu toks tikras dėl Jūsų minimo "besąlygiškumo". Pasitaiko mišinių.

- Esate neeilinė asmenybė. Ką reiškia būti V.Landsbergiu?

- Gerai pasakė Arvydas Sabonis: būčiau metro šešiasdešimties, niekas nekreiptų dėmesio, nepastebėtų, ir gyvenčiau ramiai. O aš esu (dabar) metro septyniasdešimties, bet negyvenu ramiai. Kažkam vis dar knieti drėbti ar spirti į mano pusę. Aišku, ir aš kaltas, vis pašnekantis, parašantis. Gal tai ir reiškia buvimą tuo Landsbergiu.

  

Frontas eina per širdį

- Į politiką pasukote iš akademinės muzikinės veiklos. Ar nesigailėjote pakeitęs gyvenimo kryptį?

- Sukau(si) palaipsniui, o 1990-aisiais - galutinai. Nesu visai atitrūkęs nuo muzikos ir tuo ligi šiol džiaugiuosi. Tie tipai be muzikos yra pavojingi (sakė senis V.Šekspyras - Shakespeare'as). Tačiau buvau reikalingas Lietuvos politikoje, ir tai ne mano prasimanymas. Prisidėjau, kad vėl būtų Lietuvos valstybė, tad ko čia gailėtis?

- Esate ne tik politikas, bet ir poetas, publicistas, M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas, žinovas bei atlikėjas. Kas Jus įkvepia gyvenimui ir kūrybai?

- Oro įkvepia mano plaučiai. Nėra geresnio oro negu Baltijos vėjas. Gyvenimas mėgina atgrasyti nuo gyvenimo ir kūrybos, bet užsispiriu dar gyventi. Išgrauš!

- Profesoriau, kokių svajonių turite?

- Kad Lietuva išliktų ne tik vardu. Tada ir mano pastangos būtų buvusios ne veltui. Supraskime, ji yra turinys - jei (kol) yra. O kad brangintume gautą dovaną! Kad neleistume žaloti ir žudyti. Ir neapleistume.

- Esate sakęs, kad nepriklausomybė nuolat išmėginama: yra daugybė tarptautinių ir vidinių frontų, kuriuose turime stovėti. Kokiose frontuose šiandien stovi Lietuva?

- Kiekvienas turi frontą, kuris eina per jo paties širdį. Taip ir Lietuva. Kovoja ir painiojasi savo pačios frontuose. Kai kuriuose, kaip antai girtuoklystėje, patiriame itin pražūtingų nuostolių. Nemeilės frontas dar baisesnis. Jei tuose susitvarkytume, tarptautiniai frontai liktų antraeiliai. Mūsų namai būtų mūsų tvirtovė, bet ar jaučiamės turį gimtuosius namus? Ar ginsime?

Neviltis - tai silpnumas

- Jau įvyko Seimo rinkimų pirmasis turas. Kaip vertinate jo rezultatus?

- Pristūmė vėjas debesį,

 O jūra malasi.

- Susirinkus naujos kadencijos Seimui, suformavus Vyriausybę baigsis pastarasis politinis ciklas. Ką manote apie šiuos ketverius metus? Dėl ko džiaugėtės, o kas verčia apgailestauti?

- Nenorėčiau, kad baigtųsi dar vienas 22 metų politinis ciklas. Jei dėl pastarojo keturmečio, tai džiugino, kad Lietuva ir joje vėl šį tą reiškianti Tėvynės sąjunga vėl siekė orumo ir savarankiškumo. Daugiausia rūpintasi energetika, bet pasiekta ir kitų svarbių dalykų, net lūžių. Džiugino jaunimo atsparumas tokiai daugybei pastangų paversti juos pliuškiais. Liūdino mano steigtos partijos malykla tarp koalų-mišrūnių ir slysčiojimai ant banano žievių, plintąs pakrikimas pusamžių visuomenėje. Per daug tarsajų.

- Lietuvoje labai daug nevilties. Ar tikite, kad kada nors įveiksime sunkumus ir sukursime tokią valstybę, kurioje visiems bus gera gyventi?

- Gera ne tada, kai gauni pinigų ir vėžį. Gera gyventi, kai aplink turi daug mylimų ir mylinčių žmonių. Jei tokių neturi, tada ir bloga. Gal pats kaltas. Dar blogiau, jei visi atrodo nenaudėliai. Tačiau jų skaičių gali sumažinti bent vienu asmeniu: nebūk pats nenaudėlis, o būk padėjėjas. Pamatysi, kiek daug tų, kurie nėra nenaudėliai. Bet galėtų būti stipresni. Įtariu, kad neviltis - tai silpnumas. Ranka į ranką, ir būsim stipresni. Neįveikiami kaip tada. Gerovė kyla iš vidaus. Stovėk su savo širdies gerove, ir daug sunkumų trauksis kaip vorai į pakampes. Rūpinkis, kad vaikams būtų gera.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"