TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ką šildo neįvykusi renovacija

2012 06 14 7:55

Pusė milijardo litų. Tiek Vyriausybė prieš trejus metus numatė prioritetiniu įvardytam daugiabučių renovavimo planui, turėjusiam padėti pigiau ir šilčiau gyventi didžiajai daliai Lietuvos piliečių. Tačiau iki šiol milžiniški pinigai šildo ne gyventojus, o komercinį banką SEB.

Lietuvoje šilumą vėjais leidžia beveik 39 tūkst. kiaurų daugiabučių. Ne veltui 2008 metų pabaigoje darbą pradėjusios dešiniųjų Vyriausybės programoje nurodoma: "Energijos taupymas bus vienas Vyriausybės politikos prioritetų. Sieksime Europos Komisijos finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2 tūkst. pastatų, tarp jų - 100 mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų."

Deja, iš viso nuo 2005-ųjų Lietuvoje įgyvendinti 448 daugiabučių atnaujinimo projektai, o ši Vyriausybė apskritai gali girtis vos 279 kompleksiškai renovuotais namais vietoj aštuonių tūkstančių. Dar daugiau: nors valdžios viršūnės tvirtina sukūrusios pažangiausią ir analogų Europos Sąjungoje (ES) neturintį renovacijos mechanizmą, pagal kurį per kontroliuojantįjį JESSICA fondą į Europos investicijų banko (EIB) Liuksemburge sąskaitas dar 2009 metais nugulė daugiau kaip pusė milijardo litų, kol kas šios priemonės lėšos buvo panaudotos vos 4 daugiabučiams tvarkyti.

"Pinigai, skirti renovacijai vykdyti, iš esmės tapo priemone bankams paremti. Manau, premjeras Andrius Kubilius nevadovavo Vyriausybei ir leido savavaliauti ministerijoms, kurios tapo atskiromis kunigaikštystėmis. Renovaciją sužlugdė atsakingos ministerijos ir premjero neveiklumas, nors namų atnaujinimas, kaip prioritetinė sritis, buvo įrašyta šios Vyriausybės programoje", - LŽ tvirtino opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos vadovas Vidmantas Žiemelis.

Didelis nuostolis

Dar 2009 metų birželį Algirdo Šemetos vadovaujama Finansų ministerija (FM) ir Gedimino Kazlausko - Aplinkos ministerija (AM) pasirašė finansavimo sutartį su EIB bei įsteigė JESSICA kontroliuojantįjį fondą, skirtą daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo modeliui įgyvendinti. Į įsteigtą fondą buvo pervesta 516 mln. litų (iš jų 438 mln. litų sudarė ES struktūrinių fondų, o 78 mln. litų - Lietuvos biudžeto lėšos). Tuo metu tvirtinta, kad tokiu būdu buvo pasirinktas saugiausias laikinai laisvų lėšų laikymo variantas - indėliai itin patikimoje finansinėje institucijoje, tai yra EIB, o visos už indėlį gautos palūkanos, kaip Lietuvos nuosavybė, turi būti taip pat naudojamos renovacijai.

Vykdyti tiesioginiam renovacijos finansavimui su EIB žinia tuo metu buvo atrinkti trys Lietuvos komerciniai bankai, kuriems pervesta 113,94 mln. litų iš bendros pusės milijardo litų sumos. Pagal 2010 metų gegužės 31 dieną pasirašytą sutartį su Šiaulių banku, jam atiteko 20,716 mln. litų, dar 51,79 mln. litų į šio banko sąskaitą įkrito po pusmečio. Tų pačių metų rugsėjį pasirašyta 20,716 mln. litų sutartis su "Swedbank", o praėjusių metų vasarį - tokios pačios vertės sutartis su SEB banku.

Lietuvos valdžios galvos jau tuo metu neslėpė, kad siekiant paskatinti bankus prisidėti prie renovacijos finansavimo jiems gali būti daroma "įvairių nuolaidų". Kur tai nuvedė, ryškėja iš 2010-ųjų spalį nuskambėjusio Seimo pirmininkės Irenos Degutienės viešo kreipimosi į jos partijos kolegą premjerą A.Kubilių.

Ragindama kuo skubiau peržiūrėti ir keisti visą daugiabučių programos vykdymo strategiją, I.Degutienė pabrėžė: "Didelis nuostolis yra ir tai, kad esant tokiam nedarbo mastui daugiabučių namų renovavimo lėšos - net 513 mln. litų - yra užšaldytos dėl užsitęsusių derybų ir sutarčių derinimo su Lietuvos komerciniais bankais."

Skolina nenoriai

Pasaulinės ekonominės ir finansų krizės akivaizdoje atsidūrę Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai 2009 metais net neslėpė nedegantys dideliu noru imtis finansuoti rizikingus renovacijos projektus. Prabėgo treji metai, bet situacija, regis, nepasikeitė, nors būta nemažų finansinių injekcijų, Vyriausybės valia suteiktų bankams.

Būsto atnaujinimo ir efektyvaus naudojimo politiką įgyvendinti turinčios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) prie AM viešai skelbtais duomenimis, pagal 2009 metais pradėtą įgyvendinti daugiabučių modernizavimo finansavimo mechanizmą tėra pasirašytos 43 kreditavimo sutartys. Jų bendra vertė - 15 mln. litų iš jau minėtos beveik 114 mln. litų renovacijai per Lietuvoje veikiančius bankus skirtos sumos.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų, ketinančių imtis renovacijos, atstovai neslepia, kad į komercinių bankų sąskaitas įkritę milijonai jų gyvenimo toli gražu nepalengvina. Esą bankai toliau nenoriai skolina tam tikslui iš valstybės gautas lėšas, vilkina procedūras, kelia daugybę papildomų reikalavimų.

"Anksčiau bankai duodavo paskolas bendrijai, dabar sudaro sutartis atskirai su kiekvieno buto savininku. Drauge reikalaujama, kad name niekas iš gyventojų neturėtų ilgesnių nei mėnesio skolų, taip pat norima, kad modernizavimui pritartų 60 proc. namo gyventojų, nors Vyriausybės programoje nustatyta, kad tam reikia 50 proc. ir vieno gyventojo sutikimo. Keliama daugybė reikalavimų parengtiems projektams, kitų klausimų, kurie tiesiog stabdo visą procesą", - LŽ tvirtino su šia problema susidūrusių bendrijų atstovai.

Tai, kad bankai, net gavę tikslines lėšas renovacijai finansuoti, neskuba plačiai atverti piniginių, neslepia ir Lietuvos bankų asociacijos pirmininkas Stasys Kropas. "Daugiabučių renovacijos projektų finansavimas yra brangus ir rizikingas dalykas, ne pats patraukliausias projektas", - prieš kurį laiką pareiškė jis.

Indėlis už dyką

Dar daugiau klaustukų kyla dėl renovacijai skirtų lėšų, likusių EIB sąskaitose. Nors sprendimas remtis šios finansų institucijos paslaugomis Vyriausybės buvo įvardytas "saugiausiu laikinai laisvų lėšų laikymo variantu", dar praėjusių metų pavasarį kilo didžiulis triukšmas, viešumoje nuskambėjus informacijai, kad 2009 metų rugsėjį į EIB pervesti ir pusantrų metų trumpalaikių depozitų forma laikyti pusė milijardo litų, skirtų Būsto renovavimo programai, beveik nenešė palūkanų.

Tuo metu Seimo nariai piktinosi, kad renovacijai skirti pusė milijardo EIB uždirbo vos 100 tūkst. litų palūkanų, o banko paslaugos atsiėjo apie 6 mln. litų. Be to, pagal JESSICA programą, patvirtintą dar 2009-aisiais, iki 2011 metų pavasario nebuvo renovuotas nė vienas daugiabutis.

FM netruko sureaguoti: viešai buvo pranešta, kad, "siekiant didinti JESSICA fondo lėšų valdymo efektyvumą", nuspręsta peržiūrėti sutartį su EIB ir sudaryti galimybę laikinai laisvas lėšas investuoti Lietuvos komerciniuose bankuose. Tačiau FM atstovai pernai neslėpė, kad perkėlus lėšas į Lietuvą, kur bus didesnės palūkanos, "jos vis tiek nepadengs išlaidų, susijusių su fondo valdymu".

Kaip nurodoma prieš kelias dienas LŽ pateiktame FM atsakyme, EIB kontroliuojančiojo fondo JESSICA valdymo išlaidos per praėjusius metus sudarė apie 5 mln. litų. "Kiek didesnė suma - beveik 5,5 mln. litų - sudaro už 2011 metus laikinai laisvas kontroliuojančiojo fondo lėšas gautos palūkanos. Visos už indėlį gautos palūkanos yra Lietuvos nuosavybė ir turi būti dar kartą panaudotos fondo tikslams, todėl JESSICA sukauptos palūkanos taip pat bus naudojamos daugiabučių namų renovacijai teikti", - pranešė FM.

Lyg valstybės paslaptis

Šiuo metu, kaip nurodo FM, visos laikinai laisvos JESSICA kontroliuojančiojo fondo lėšos - 63,4 mln. eurų (beveik 200 mln. litų) - laikomos komerciniame Lietuvos banke. LŽ bandymas sužinoti, kokia šalies finansinė institucija buvo pasirinkta šiai kilniai misijai, virto ilgu procesu, mat FM nurodė atsakymą į paprasčiausią klausimą derinanti su EIB. "Už Lietuvos komerciniame banke laikomas laikinai laisvas fondo lėšas ir tinkamą jų valdymą yra atsakingas būtent EIB", - nurodyta LŽ.

Ar iš tiesų taip ir yra, pasakyti sunku. Mat prie JESSICA fondo įkurto Investicinio komiteto, sudaryto iš FM ir AM atstovų, turinčio stebėti, kaip EIB vykdo JESSICA veiklą, atstovas pateikia kitokią versiją. Kaip LŽ sakė šio komiteto narys, AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, EIB praėjusiais metais sutiko, kad lėšos būtų laikomos Lietuvoje, "bet pareiškė, kad už tų pinigų saugumą jie nebeatsakys".

"FM Iždo departamentas paskelbė konkursą, buvo atrinktas bankas, kuris pasiūlė geriausias palūkanas, ir dalis pinigų, kurie šiuo metu kol kas dar yra nereikalingi, buvo paguldyti ten ir augina procentus Lietuvos iždui", - nurodė valdininkas.

Tačiau koks tai bankas, I.Kiškis tvirtino negalįs atsakyti. "Mintinai nežinau", - tvirtino AM atstovas, netrukus pasiūlęs informacijos ieškoti FM. Tik po ilgų derinimų FM pateikė atsakymą - laikinai laisvos renovacijai skirtos lėšos patikėtos SEB bankui.

Informacija, kad kelerius metus EIB sąskaitose saugoti renovacijai skirti pinigai dar praėjusiais metais buvo pervesti į Lietuvą, tapo netikėtumu ne tik Seimo opozicijos, bet valdančiosios daugumos atstovams. Nieko apie tai nežinąs tikino tiek Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kontroliuojančio AM, vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Jonas Šimėnas, tiek parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius tokią padėtį vadina skandalinga. "Viešieji finansai turi būti valstybės ižde, juos leidžiant panaudoti ir kitoms programoms tam tikram laikotarpiui. Jei pinigai įšaldomi, tai, pirmiausia, yra planavimo problemos, antra - už tai būna skaudžiai baudžiama. Šiuo atveju galima suprasti, kad renovacijai skirtomis lėšomis remiami tam tikri bankai, padedant jiems pagerinti mokumo rodiklius", - tvirtino A.Butkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"